Serga vis jaunesni
Pagrindinės venų susirgimų priežastys yra paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas: laisvalaikį vis dažniau žmonės praleidžia žiūrėdami televizorių, retas kuris sportuoja. Šiuos susirgimus gali lemti ir ligos, gimdymai, nelaimingi atsitikimai. Dažnai dėl kenksmingų darbo sąlygų (vibruojančios grindys, netinkama avalynė, stovimas darbas, kai pagrindinis krūvis tenka kojoms) venų varikoze skundžiasi mezgėjos, audėjos, taip pat kirpėjos, pardavėjos (ypač jeigu jos avi aukštakulnę avalynę). Dėl šių susirgimų kenčia ir dirbantieji sėdimą darbą.
Moterys venų varikoze serga šešis aštuonis kartus dažniau nei vyrai. Ši liga ypač išryškėja menopauzės (hormoninės sistemos pakitimo) laikotarpiu, maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus. Venų susirgimai dažniau kankina vyresnius žmones: palyginti susirgimų skaičių tarp 20 ir 79 metų žmonių, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 proc.
„Pastaruoju metu šia liga serga vis jaunesni žmonės. Nors venų varikozė gali atsirasti ir po pirmo nėštumo, rizika susirgti venų ligomis moterims po 3 ir daugiau nėštumų padidėja iki 40 proc. Todėl jau nuo 20 nėštumo savaitės profilaktiškai rekomenduojama nešioti kompresines kojines. Viena iš venų negalavimų atsiradimo priežasčių gali būti ir infekciniai susirgimai. Trombų susidarymo rizika padidėja po operacijų ir nelaimingų atsitikimų, kurių metu pažeidžiamos venos ir minkštieji audiniai“, – teigė kraujagyslių chirurgas Adomas Ištuganovas.
Arterijomis į audinius atitekėjęs ir surinkęs medžiagų apykaitos produktus, kraujas venomis grįžta į širdį. Kraują link širdies pumpuoja kojų raumenys. Sveikų venų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – aukštyn. Jei vožtuvai pažeisti ir nesandarūs, kraujas pradeda kauptis. Užsistovėjęs kraujas spaudžia venų sieneles, ilgainiui jos išsitempia ir formuojasi venų mazgeliai. Dėl audiniuose besikaupiančių medžiagų apykaitos atliekų kraujas tirštėja. Venoms išsitempus, kraujo sankaupos vis labiau slegia venų sieneles – liga progresuoja.
Ligos požymiai
„Pirmieji venų varikozės požymiai – niežėjimas ir nuovargis kojose. Tokiu atveju pacientai skundžiasi patinimais čiurnos sąnario srityje, naktiniu mėšlungiu, blauzdų skausmais. Šie simptomai ypač sustiprėja sėdint, stovint, kelionių metu, sušilus, vakare ir prieš menstruacijas“, – kalbėjo A.Ištuganovas.
Negalavimai negydomi neišnyksta, ir, laiku nesikreipus į gydytoją, dažnai prasideda komplikacijos – dermatitai, celiulitas. Tai ligos, kurių gydymas trunka ilgai, yra brangus ir varginantis. Kenčiantis nuo venų ligų komplikacijų žmogus jaučia diskomfortą, kartais praranda ir darbingumą. Moterys vengia dėvėti trumpus sijonus, nejaukiai jaučiasi pliaže ar pirtyje.
Kraujagyslių chirurgo teigimu, tikimybę susirgti venų varikoze sumažina judrus gyvenimo būdas, ypač greitas ėjimas, pagerinantis kraujotaką kojose, kompresinės kojinės, profilaktiniai ortopediniai įdėklai į avalynę, tinkamas apavas (batų pakulnė turi būti ne aukštesnė kaip 4 cm). Be to, vasarą patartina pasivaikščioti basomis.
Mediko rekomendacijos
Įvairūs gydymo būdai sušvelnina negalavimus ir padeda išvengti komplikacijų. Gydant išsiplėtusias venas taikoma aktyvi arba konservatyvi terapija.
„Aktyvus gydymas – tai skleroterapija (į išsiplėtusią veną įšvirkštus specialaus tirpalo, atsiranda kraujagyslės sienelės uždegimas ir venos sienelės sulimpa; kraujas ima tekėti aplinkinėmis venomis, išsiplėtusi vena sunyksta) ir chirurginis gydymas (zondu pašalinama dalis arba visa nesveika vena)“, – aiškino gydytojas.
Taikant konservatyvaus gydymo metodus, pirmiausia rekomenduojama atpalaiduojanti mankšta – specialūs pratimai prieš kraujo susikaupimą venose. Juos atliekant aktyviai juda kojų sąnariai, treniruojami blauzdų raumenys, atkūriamas pumpuojantis raumenų poveikis venoms. Tinkamiausios sporto šakos: plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, joga, tinklinis, greitas ėjimas. Nerekomenduojama užsiimti kultūrizmu, svorių kilnojimu, banglentėmis, kalnų slidinėjimu. Kiekvieną dieną patariama 15 sekundžių gaivinti kojas šaltu vandeniu (pilti vandenį ant kojų pradedant nuo pėdų).
„Medikamentinis gydymas padeda tik sušvelninti ar pašalinti skausmą ir uždegimą, tačiau neišgydo veninių mazgų ar išsiplėtimo, nepadeda atkurti pažeistų venų sienelių ir išvengti ligos progresavimo“, – pasakojo A.Ištuganovas.
Anot mediko, gydant didelę reikšmę turi kompresoterapija: „Medicininės kompresinės kojinės yra optimali gydomoji priemonė tiek profilaktikai, tiek kaip papildoma priemonė venų ir limfagyslių ligoms gydyti. Tolygiai apspausdamos koją, jos padeda išvengti kraujo sankaupų venose ir riboja venų išsiplėtimą. Kompresinės kojinės taip pat gali būti naudojamos po opų gydymo, paviršinio venų uždegimo, venų operacijų ar trombozių profilaktikai operuojant dėl kitų susirgimų. Tokias kojines būtina dėvėti ir daug keliaujantiems žmonėms, nes ilgai trunkančių nuolatinių kelionių metu sutrinka kraujo apytaka kojose, dėl to gali progresuoti venų ligos, didėja nuovargis. Plonas profilaktines kompresines kojines rekomenduojama nešioti kiekvienai moteriai, dienos pabaigoje jaučiančiai nuovargį kojose, ir nėštumo metu.“
Gydymas lazeriu
Nors venų varikozė gali būti gydoma ir senoviškai – chirurginiu būdu, vis dėlto šiuolaikinis efektyviausias metodas – gydymas lazeriu. „Operacijos lazeriu metu klinikoje užtruksite ne ilgiau nei dvi valandas. Todėl ši operacija juokais yra vadinama „pietų pertraukos operacija“. Iš dalies tai ir ne juokai – juk po operacijos pacientas gali pats atsistoti ir išeiti. Tai kur kas lengvesnė ir kokybiškesnė operacija nei chirurginė, po jos žmogus daug greičiau sugrįžta į aktyvų gyvenimą. Ir dar vienas didelis skirtumas – estetinis. Lazeriu vena gydoma per mažą taškelį, venos nereikia išimti. Chirurginės operacijos metu padaromas pjūvis, per kurį ištraukiamas visas venos kamienas – nuo šlaunies iki pėdos. Po tokio pjūvio žaizdos ilgai gyja, o randai vis tiek lieka“, – kalbėjo kraujagyslių chirurgas.
Operacija, kuri atliekama ultragarsu ir lazeriu, yra paprasta ir neskausminga. Vienintelis nepatogumas – po operacijos reikia dėvėti elastines kojines. Pooperacinis periodas praeina lengvai, pacientai jaučia tik šiokį tokį tempimą, bet ne skausmą.
Vis dėlto operacijos vis dar daromos ir senuoju metodu – chirurginiu, mat apie gydymo lazeriu privalumus daugelis žmonių nėra net girdėję. „Keista, bet yra ir gydytojų, įsitikinusių, kad operuoti senuoju būdu – patikimiau. Toks mąstymas man primena 80-uosius, laikotarpį, kai jau buvo atsiradusi laparoskopinė chirurgija, tačiau daugelis gydytojų mąstė primityviai – kam vargti kaišiojant vamzdelius? Juk galima prapjauti ir viską išpjaustyti!“ – stebėjosi medikas.
Pasak kraujagyslių chirurgo, siekiant geriausio kosmetinio efekto ir norint išvengti net minimalių pjūvių, venų operacijos gali būti atliekamos dviem etapais: pirmiausia lazeriu panaikinamas išsiplėtusios venos kamienas, bet nešalinami mazgai. Po mėnesio, jei viskas gerai, skleroterapijos metodu šalinami mazgai. Abi kojos iš karto dažniausiai neoperuojamos – kitą operaciją rekomenduojama atlikti po mėnesio.
Klementina Puolikaitė - Guobė
