Silpna nuo darželio
„Mano ligos prasidėjo dar darželyje – ten pajaučiau širdies ritmo sutrikimą. Pasiskundžiau mamai, tai sakė man mažiau lakstyti ir didelio dėmesio į tai nekreipė iki tol, kol, kai man suėjo 10-12 metų, turėjau stiprų priepuolį – akyse užtemo, pulsas buvo virš 200. Negaliu to vadinti koma, bet buvau labiau kažkur kitur nei ten, kambaryje. Aš gulėjau ant lovos kambaryje ir tuo pačiu metu mačiau, kaip lauke mama su močiute verkia, nežino, kaip man padėti.
Tuo metu supratau, kad žmogus yra daug daugiau nei fizinis kūnas, kad mus supa ta erdvė, kurios mes negalime pačiupinėti ir paliesti, kad yra energetinis laukas, kuriame daug kas vyksta, kas po to persikelia ir į fizinį lygmenį“, – pasakoja jauna moteris.
Renata sako, kad, po to dažnai atsitikdavo taip, kad jos pulsas padažnėdavo iki tiek, kad kardiograma nespėdavo užrašinėti, daktarai jai sakydavo, kad su metais ji galbūt tą ligą išaugs, tačiau moteriai negerėjo.
Tada jai padarė kelias intervencijas – mini širdies operacijas – tačiau tai padėjo tik pusmečiui, be to, Renatai kasdien reikėjo gerti vaistus. Medikai tada jaunai moteriai pasakė: jeigu nepadės ir antra intervencija, Renata negalės turėti vaikų, jai reikės širdies ritmo reguliatoriaus. Renata suprato, kad reikia kažką daryti.
„Kai man 22-eji, o man šneka tokius dalykus, kad negalėsiu turėti vaikų, supratau, kad kažkas gyvenime ne taip vyksta. Pradėjau domėtis, ieškoti atsakymų internete, į mano rankas pateko Valerijaus Simelnikovo knyga „Pamilk ligą savo“, kur daktaras rašo apie ligų gilumines, dvasines priežastis. Jis rašo, kad liga prasideda daug anksčiau: pavyzdžiui, sloga prasideda nuo slogių minčių, nuo aukos vaidmens, nuo gailesčio sau.
Kai aš perskaičiau tą knygą, man atsivėrė akys. Pasirodo, visos tos mano širdies, kraujotakos ligos buvo gyvenimo džiaugsmo nebuvimo, atsakomybės už savo gyvenimą neprisiėmimo, kitų kaltinimo pasekmė. Aš pradėjau tai savyje keisti“, – pasakoja moteris.
Liga išėjo per vieną vakarą
Tada Renata ėmusi medituoti ieškoti visokių būdų, kaip tą ligą iš savęs išprašyti. Tam ji pasitelkė vidinį matymą – moteris apibūdina tai kaip vaizduotę, kai pavyzdžiui, tu gali papasakoti, kaip atrodo tavo namai, nežiūrėdamas į juos.
„Vienos meditacijos metu man atėjo vaizdinys tuo vidiniu matymu: sėdi močiutė ir mezga. Aš supratau, kad tai mano liga. Aš jos atsiprašiau, kad jai reikėjo vargintis pas mane ateiti duoti tą pamoką, pasakiau, kad aš tą pamoką išmokau, kad keičiu save ir savo požiūrį, kad dabar noriu gyventi sveikai ir paprašiau jos išeiti. Tada pamačiau, kaip ji susirenka savo daiktus ir išeina.
Man atėjo toks palengvėjimas, net fiziškai jautėsi: pasipylė ašaros, atrodo, kad viskas atsileido. Ryte atsikėliau su ta mintimi, kad esu sveika. Pirmą savaitę neišgėrus vaistų laukdavau, kas bus, nes anksčiau neišgėrus vaistų jau apie 12 val. ryto prasidėdavo problemos su širdimi, o čia nieko.
Nuo tada aš nebevartoju jokių vaistų ir man jų nereikia – jau aštuonerius metus nebeturiu jokių širdies ritmo sutrikimų. Po keturių mėnesių pastojau, o dabar jau turiu keturis vaikus“, – kalbėjo Renata.
Sielų susitarimas
Vėliau sekė tolimesnis Renatos gilinimasis į save. Moteris sako, kad tai yra nuolatinis darbas su savimi, kaip ir dantų valymas.
„Stebi save kiekvieną dieną ir suvedi balansą, kodėl vyksta situacija, kodėl aš taip jaučiu, kodėl aš įsižeidžiu. Į visus žmones žiūriu kaip į veidrodžius ir nepykstu ant nieko, kadangi jie padeda susitvarkyti. Jeigu matau, kad žmogus piktas, suprantu, kad pas mane yra pykčio. Kai aš išsivalysiu, jis man nebekels pykčio, jis pats pasikeis, nebemokins manęs tos pamokos“, – kalba lektorė.
Ji sako, kad prieš gimstant visos sielos, esybės susitaria, ko jos čia ateina.
„Pavyzdžiui, viena siela nori išmokti atleisti, tai kita siela nutaria jai padėti – sako, kad bus jo tėvas, engiantis ir nemylintis, kad ta siela išmoktų atleisti. Kita siela sako: aš būsiu tavo dukra, bėgsiu iš namų, darysiu gėdą, kad išmoktum atleisti. Šie susitarimai vyksta iš didelės meilės – kas kitas prisiimtų tokį sunkų vaidmenį.
Tada tos esybės ateina į pasaulį, tarsi nutraukia prisiminimus ir čia vyksta ta visa nesąmonė, kurioje gyvename, – sunkūs santykiai, emocijos, o užtektų tik užduoti tą klausimą, ką mane tas žmogus mokina, ir širdimi išgirsti atsakymą“, – kalba lektorė.
Priežastis – praeitame gyvenime
Moteris sako, kad dažniausiai dabartinio gyvenimo situacijas lemia mūsų poelgiai praeituose gyvenimuose. Renata sako esanti tikra, kad jie egzistuoja, nes pati yra mačiusi ne vieną dešimtį praėjusių gyvenimų.
„Tiems, kurie netiki praėjusiais gyvenimais, sakau: duok obuolį. O tu obuolio neturi, tai neištrauksi man jo iš kažkur. Tai ir vaizduotė tau nenupieš ir neištrauks to, ko nebuvo, ko nėra.
Praeitas gyvenimas yra tas pats kaip vakar diena šitame gyvenime. Jeigu vakar išdaužiau kaimynui langą, tai tam kaimynui vakar konkrečiai žala padaryta, o mes bandome įsivaizduoti, kad jį labai mylime. Tai palauk, pirmiausia reikia sutvarkyti pasekmes, o tai galima padaryti vidiniu matymu.
Mes visi galime matyti tuos praeitus gyvenimus, ir tai yra labai paprasta – tai daroma tuo pačiu vidiniu matymu, kaip vaizduotėje. Pavyzdžiui, nuolat pykstiesi su mama, ji nori tave kontroliuoti ir skambinėja, o tave tai nervina. Tada sakai: prašau man suprantamu būdu parodyti tą praėjusį gyvenimą, kuris turėjo įtakos šiai situacijai. Tada viskas yra aišku“, – kalba Renata.
Sutvarkė santykius su patėviu
Moteris pasakoja, kad santykius su patėviu susitvarkė taip pat pažvelgus į vieną iš praeitų savo gyvenimų ir padariusi ten vidiniu matymu tvarką.
„Mano patėvis gerdavo, pravardžiuodavo mane ir aš jam esu piktų žodžių prisakius, o kai suaugau, taip pat negalėdavau normaliai pas mamą atvažiuoti, nes iškart jis užsipuldavo.
Kai pradėjau šiuo metodu naudotis ir tvarkytis, paprašiau parodyti tą gyvenimą, kuris darė įtakos mūsų santykiams. Tada vaizduotė išmetė vaizdinį, kai du kaubojai apiplėšę banką su maišiukais keliauja. Aš suprantu, kad tai mes.
Tada kitas vaizdelis – vakaras, laužas, mes geriam ir džiaugiamės, tada pradedame dalintis pinigus, ir aš jį tiesiog nušoviau, pinigus pasiėmiau ir nuėjau. Sielos atmintyje tas prisiminimas liko, ir, nors mes protu ir neprisimename to, santykiai nesiklosto, nes viduj yra glūdintis priešiškumas.
Tada aš mintimis grįžau į tą laiką, paklausiau, kokios energijos mane skatino taip pasielgti, paprašiau jas išvesti iš manęs, tai neutralizuoti ir vietoj to atsiųsti ramybę, pasitikėjimą, vidinę gausą, atsiprašiau jo ir jo artimųjų, atleidau sau, kad taip pasielgiau – mintyse tarsi sustačiau viską į vietas, kaip turėjo būti.
Kai taip padariau, kitą dieną nuvažiavau pas mamą, o patėvis man atnešė du saldainius ir iki šiol nėra nė vieno kabliuko mūsų santykiuose. Gerai, gal tai ir fantazijos, bet jeigu jos šitaip veikia, tai aš ir toliau fantazuosiu“, – kalba lektorė.
Gyvena lengvai
Moteris sako nesibaiminanti, kad ją gali palaikyti pamišusia, kai ji kalba apie praeitus gyvenimus, nes jai, ir žmonėmis, kurie ima jį taikyti, šis metodas tiesiog stebuklingai veikia.
Dabar Renata teigia turinti viską, ko nori, ir kasdien jaučia azartą – na, ką gi dar gyvenimas jai pateiks?
Lektorė sako, kad svajonių gyvenimą gali turėti kiekvienas – tam reikia nuolatinio darbo su savimi, sąmoningumo ir taikyti Renatos aprašytą metodą.
„Gyventi galima be galo lengvai. Remdamasi baime, aš niekur nenueičiau, po jeigu remiuosi pasitikėjimu ir meile, viskas labai lengvai dėliojasi. Jeigu ta situacija atėjo iki manęs, jeigu man kažkas kažką pasiūlė, aš imu ir darau“, – sako ji.
