lietuvos nepriklausomybė

Rusijos Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatui Jevgenijui Fiodorovui pareiškus norą atšaukti Lietuvos nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad į tokius užmojus dėmesio kreipti nereikėtų. Jo manymu, tai tik noras pagąsdinti Lietuvą.   „SSRS Valstybės Tarybos 1991 m. rugsėjo 6 d. dekretas Nr.

Rusijos Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas užsimojo atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991-aisiais. Jo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia SSRS Konstitucijos straipsnių reikalavimus. Kokią reikšmę tai turi Lietuvai? „SSRS Valstybės Tarybos 1991 m. rugsėjo 6 d. dekretas Nr.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė kalbėdama apie Kovo 11 d. teigė, kad dabartinė Lietuvos padėtis ir situacija jai patinka, o skeptiškai nusiteikusiems asmenims reikia užduoti tik vieną klausimą.  Koks tai klausimas N. Oželytė atskleidė žurnalistei Jolantai Svirnelytei.  Jau ryt – Kovo 11 d. Vieni džiaugiasi, kad jau 30 gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kiti piktinasi, kad ne dėl tokios Lietuvos kovojome.

Lygiai prieš 30 metų įvyko Lietuvos istoriją pakeitęs įvykis. 1991-ųjų vasario 9-ąją lietuviai ėjo balsuoti referendume dėl mūsų nepriklausomybės. Referendumo rezultatai nustebino visą pasaulį ir netrukus jis oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Apie istorinį ir iki šiol rekordinį Lietuvos referendumą – TV3 Žinių tekste ir reportaže. Lygiai prieš 30 metų, 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje, kaip ir šiandien šiek tiek snyguriavo. Tiesa buvo kiek šilčiau: – 4-5°C šalčio.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamento viešai paskelbtame 1921-1941 metų dokumentų archyve galima aptikti ženklų apie Lietuvos kelią į šalies nepriklausomybės pripažinimą, taip pat vaizdinga tuometinių Lietuvos ir JAV santykių su Rusija paveikslą, teigia istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas.

Potencialių antrų pusių ieškantys lietuviai nori, kad jų simpatija puoselėtų patriotiškus jausmus. Populiarios pažinčių svetainės apklausa atskleidė, kad beveik pusei respondentų svarbu arba labai svarbu, kad jų išrinktieji mylėtų Lietuvą. Jie taip pat įvertino, kiek jiems rūpi Lietuvos nepriklausomybė ir ką reiškia Lietuva. „Dėl ne taip seniai buvusios okupacijos ir represijų dauguma lietuvių turi labai tvirtą nuomonę apie Lietuvą, Nepriklausomybę ir Laisvę.

Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai? Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu. A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.

Rusijos teisėsaugos bandymas atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių, 1990–1991 m. atsisakiusių tarnauti sovietinėje armijoje, neturi jokio teisinio pagrindo, tačiau tuo pačiu patvirtina Rusiją esant Sovietų Sąjungos tęsėja, atsakinga už Baltijos valstybėms padarytus nusikaltimus, sako tarptautinės teisės ekspertė Erika Leonaitė.

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) Avia­ci­jos ba­zės va­dui pul­ki­nin­kui lei­te­nan­tui Vir­gi­ni­jui Ste­po­na­vi­čiui 1990-ai­siais bu­vo 22-eji. Tiek, kiek šie­met Ko­vo 11-ąją su­kan­ka Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bei. Tuos me­tus jo gy­ve­ni­me ski­ria di­de­li pa­si­kei­ti­mai: apie pa­skelb­tą ne­prik­lau­so­my­bę la­kū­nas su­ži­no­jo tar­nau­da­mas Ru­si­jo­je, o šią va­sa­rą tu­rė­tų iš­vyk­ti dirb­ti į Lie­tu­vos at­sto­vy­bę prie ES ir NA­TO Briu­se­ly­je.

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Minėdami pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 20-ąsias žūties metines, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vieną Pasieniečių mokyklos auditoriją pavadins jo vardu. Ši auditorija Medininkuose (Vilniaus r.) įsikūrusioje VSAT Pasieniečių mokykloje bus atidaryta trečiadienį. Renginio metu Gintaro mama Aldona Žagunienė ir VSAT vadas Vainius Butinas atidengs simbolinę auditorijos lentelę ir perkirps atidarymo juostą.

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, sekmadienį vyks Lietuvos laisvės armijos vado, brigados generolo Kazio Veverskio vardo suteikimo tiltui šventė. Renginys prasidės vidurdienį Šv. Mišiomis Raudondvario bažnyčioje. Po to prie tilto per Nevėžį numatytas brigados generolo K. Veverskio atminimo lentos atidengimas ir pašventinimas. Prie K. Veverskio koplytstulpio bus surengtas minėjimas.

Paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas greičiausiai atmes Lietuvos prokurorų prašymą duoti parodymus Sausio 13-osios byloje, ketvirtadienį pareiškė jo atstovas. „Jis šiuo klausimu kalbėjo daugybę kartų, savo knygose ir interviu, taigi viskas jau pasakyta“, – radijo stočiai „Echo Maskvy“ sakė M. Gorbačiovo atstovas spaudai V. Polijakovas.

Ketinimai 2013-uosius skelbti 1863-ųjų sukilimo pagerbimo metais Biržuose neliko be atgarsio. Tai, kad Valentinas Dagys, užbėgdamas įvykiams į priekį, šia tema išleido istorinį romaną, dar nereiškia, kad jau viskas padaryta. Todėl dar žiemą Biržų literatų klubo „Versmė" valdyba posėdžio metu nusprendė gegužės pradžioje, sukilėlių mūšių su carine kariuomene Biržų krašte dienomis, surengti išvyką į vietovę, susijusią su sukilimu bei jo dalyviais. Pasirinkti Semeniškiai.

Pasak Medininkuose nužudyto Stanislovo Orlavičiaus sūnaus Justino, šioje byloje turi būti išaiškinti ne tik organizatorius, kuris liepė sušaudyti Medininkų poste budėjusius pareigūnus, bet ir tuo suinteresuoti žmonės, kurie yra likę šešėlyje. „Kažkaip keista, kai tiesiog atrodo, jog vienas žmogus sugalvojo, trys žmonės realizavo ir septyni žmonės yra negyvi. Kyla klausimas: kodėl? Prokurorai sako, kad jie atliko pareigas.

Medininkų byloje kaltinamas Konstantinas Michailovas kalės iki gyvos galvos. Tai trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas (VAT). K. Michailovas valstybei taip pat turės sumokėti per 2 milijonus litų turtinei žalai atlyginti. Teismas iš dalies patenkino šį prokurorų prašymą, nes K. Michailovui buvo pateiktas per 3,3 mln. litų civilinis ieškinys. Ieškinio suma sudaryta atsižvelgus į pareigūnų laidojimo, paminklų, išmokų žuvusiųjų šeimoms išlaidas.

Penktadienį Estijos ambasadoje Vilniuje pagerbtas disidentas Viktoras Petkus – jam skirtas Estijos valstybės ordinas. Už pastangas siekiant Baltijos šalių nepriklausomybės Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas apdovanojo V. Petkų Marijos žemės kryžiaus 3–iojo laipsnio ordinu. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vardu V. Petkų pasveikino užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė–Liauškienė.

Paskutinis TSRS vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau, esą, už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado (buv. Karaliaučiaus) srities dalimi, teigiama išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente.

Lietuva yra dėkinga buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Reaganui, kurio nepalenkiamas pasipriešinimas „blogio imperijai“ atvėrė galimybę lietuviams atkovoti laisvę ir nepriklausomybę. Tokius Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio žodžius perdavė Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis buvusio JAV prezidento R. Reagano 100-ųjų gimimo metinių minėjime vasario 5-6 dienomis Kalifornijos valstijoje, Simio slėnyje (Simi Valley) įkurtoje prezidento bibliotekoje ir muziejuje.

Replika V. Landsbergiui: perversmininkų ir bailių verčiau paieškokite savo aplinkoje. Sausio 13 –osios minėjime V.Landsbergis, neminėdamas pavardžių kalbėjo apie „politinę asmenybę“- „ponią“, ,agitavusią „sukilti prieš budintį ir kovojantį Parlamentą“ , „pasiskirti vykdomosios valdžios galva“, „bendrauti su agresoriumi“ bei parlamentarus, išsilaksčiusius po kaimus ar lindusius „Draugystės“ viešbutyje po lova“. Yra politikų, kuriems vietos istorijoje vis per maža, todėl jiems nuolat reikia ku...

Nepriklausomybės Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė, prisimindama Lietuvai istorinę datą, teigia, kad tik tobula tarptautinė diplomatija lėmė, jog mažytė valstybė išvengė karo. Signatarės nuoseklių autentiškų liudijimų paieškų rezultatas apstulbina: matyti, kad SSRS tik laukė tinkamos progos įgyvendinti planą, kaip jėga užimti jau Nepriklausomą Lietuvą, pakeisti jos ir strateginių pramonės objektų vadovus ir visiškai perimti į savo rankas šalies valdymą.

Lietuvą pasiekė ekonominė krizė, vis didėjantys mokesčiai, giliai įsišaknijęs nedarbas, pensininkų aimanos dėl „nukarpytos“ pensijos, didėjanti korupcija, studentų nepasitenkinimas dėl naujos švietimo sistemos, plačiai nuvilnijęs pedofilijos skandalas, žiaurus susidorojimas su šuniuku Pipiru ir begalės kitų negatyvių įvykių. Kas tai? Skaudi Lietuvos realybė? O gal žiniasklaidos išpūstas burbulas? Šiandien yra Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Daugiau kaip šimtą veiklos metų skaičiuojanti AB „Stumbras“ gamyklos teritorijoje Kaune, K. Būgos g. 7, atidarė muziejų, kuriame apžvelgiama Lietuvos vartojimo kultūros raida nuo XIX a. iki šių dienų. Taip pat nušviečiamas „Stumbro“ vaidmuo Kauno miesto ir Lietuvos industrializacijos istorijoje, lankytojai supažindinami su daugiau kaip 100 metų gamyklos istorija.

Šiuolaikinės muzikos ir baltiškos kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ šalia žinomų muzikinių grupių pasirodymų žiūrovų lauks itin turtinga kultūrinė programa, kurioje – senieji amatai, paskaitos, kino filmai, parodos ir įvairūs meno projektai. Svarbios festivalyje minimos istorinės datos ir asmenybės bus pagerbtos Lietuvos karių parodomąja programa – defilė.

“Balandis – žiauriausias mėnuo, skleidžiąs alyvas virš dykynės” – smilkteli T.S. Elioto citata, vos pagalvojus apie šį mėnesį, kuriame, jeigu atidžiau žvilgteliu kalendoriun, susikryžiuoja daug skirtingiausių švenčių – iškilnusis Verbų (Palmių) sekmadienis, Pasaulinė paukščių diena (įdomu, ar paukščiai bent nujaučia dienos ypatingumą?), irgi turbūt pasaulinė melagių diena (balandžio 1) – politikams, polit-technologams, biurokratams bei neįmanomai gausiai jų aplinkai, ko gera, užsitęsianti 364 di...