Šiuolaikinės muzikos ir baltiškos kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ šalia žinomų muzikinių grupių pasirodymų žiūrovų lauks itin turtinga kultūrinė programa, kurioje – senieji amatai, paskaitos, kino filmai, parodos ir įvairūs meno projektai.
Svarbios festivalyje minimos istorinės datos ir asmenybės bus pagerbtos Lietuvos karių parodomąja programa – defilė. Rugpjūčio 22-24 dienomis didžiojoje Zaraso ežero saloje vyksiančio „Mėnuo Juodaragio“ žiūrovų lauks gausiausia kultūrinė programa per visą renginio istoriją.
Festivalio mitologiniai svečiai – aitvarai
Kasmet „Mėnuo Juodaragio“ vyksmą lydi simbolinė tematika. Šią vasarą festivalį aplankys mįslingos mitologinės namų būtybės – aitvarai. Jų kilmė ir tautosaka itin domino žymiausius lietuvių mitologijos tyrėjus – Norbertą Vėlių, Algirdą Julių Greimą ir kitus. Festivalio lankytojams specialioje paskaitoje apie aitvarus papasakos dr. Dainius Razauskas, neseniai pabaigęs etnologinę studiją šia mįslinga tema. O vėjuotos salos padangėje skraidys ir spalvingi vėjo aitvarai – juos į dangų kels Lietuvos aitvarų judėjimo entuziastai, kurie visus norinčius pamokins, kaip pasidaryti aitvarą patiems.
Nuo aitvarų neatsiejama ugnis liepsnos šiuolaikinio šokio ugnies spektaklyje „Piromachas“, kurį pastatė VU teatro A. Pulkauninko kinetinė trupė, garsėjanti originaliais pasirodymais. Ypatingą vietą „Mėnuo Juodaragio“ programoje užims unikali kompozicija „Iš naminio audimo dainos“, sukurta kompozitoriaus A. Klovos ir poeto V. Braziūno. Festivalio žiūrovai bus pakviesti į Zarasų kultūros centrą, kur vyks poetinės muzikinės dalies pristatymas ir bus parodytas režisieriaus A. Baryso šiam projektui sukurtas filmas. Kultūros centre ir saloje savo parodas taip pat pristatys keletas jaunų menininkų.
Senoji lietuvių pasaulėžiūra istorijoje ir kūryboje
Didžiojoje palapinėje žiūrovus suburs paskaitos ir dokumentiniai bei meniniai kino darbai. Čia archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius bandys praskleisti vienos iš labiausiai prieštaringų XX a. Lietuvos ir Latvijos archeologijos klausimų paslaptį paskaitoje apie laidoseną vandenyje XIV-XV a. Apie šokamąsias ir žaidžiamąsias sutartines pasakos ir jų mokys dr. Dalia Urbonavičienė, ji pristatys ir savo naująją knygą. Naują knygą „Barbaro skaitiniai“ pristatys ir istorikas Rolandas Užubalis, savo žiniomis taip pat dalinsis Jonas Vaiškūnas ir kiti lektoriai. Svečiai iš kaimyninės Gudijos – Alieksiej Dziermant ir Todar Kaškurevič aptars baltų etninės kultūros atgimimą Gudijoje, žymus folkloro tyrinėtojas surengs ir gyvą dūdmaišių seminarą.
Didelė „Mėnuo Juodaragio“ kino programos dalis skirta istorinei Laisvės kovų tematikai – žiūrovai galės pamatyti naująjį rež. V. V. Landsbergio filmą „Kai aš buvau partizanas“, dokumentinę rež. A. Marcinkevičiūtės juostą „Nesulaužyti priesaikos“, unikalų dokumentikos ir animacijos pasakojimą „Gyveno senelis ir bobutė“, kuriame jauna režisierė Giedrė Beinoriūtė vaiko lūpomis pasakoja apie senelių tremtį į Sibirą. Bus parodyta nemažai meninių filmų – įdomiu prisiminimu turėtų tapti rež. A. Žebriūno 1988 metais sukurtas „Mėnulio pilnaties metas“, didinga istorija dvelkiantis čekų „Marketa Lazareva“, savotiškas mūsų „Herkaus Manto“ atitikmuo, bei kiti teminiai kino filmai, istorinė dokumentika, animacijos programos.
Devyniasdešimt reikšmingų Lietuvos metų bus pagerbti karių defilė
Šalia mitologinės temos festivalyje bus pristatyta ir reikšminga Lietuvos istorinė gija. 2008-ieji metai Lietuvos metraštyje turtingi garbiomis sukaktimis. Prieš devyniasdešimt metų buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė, įkurtas Lietuvos paštas, kitos svarbiausios institucijos, atkurta šalį ginanti Lietuvos kariuomenė. Tais pačiais metais gimė ir Adolfas Ramanauskas – būsimasis partizanų vadas Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas.
Šioms sukaktims paminėti ir pagerbti „Mėnuo Juodaragyje“ pirmą kartą svečiuosis Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie pademonstruos parodomąją programą – defilė – sudėtingų rikiuotės veiksmų ir ginklų valdymo pratimų derinį. Ši programa atliekama tik iškilmingomis progomis ir liudija šalies gynėjų jėgą, ištvermę ir vienybę.
Kariuomenės ir Laisvės kovų temoms bus skirtos kelios reikšmingos paskaitos. Dr. Vykintas Vaitkevičius papasakos apie reikšmingą datą kelyje link Nepriklausomybės atgavimo – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją jis vadina reikšmingiausia laisvės kovų diena. Rezistentinė tematika atsispindės ir muzikinėje dalyje – skambės partizanams skirtos dainos, koncertuos vyrų choras „Vytis“.
Įtraukiantis amatų kiemo šurmulys
„Mėnuo Juodaragio“ amatų kiemas šiemet pasitiks gerokai išaugęs. Šalia kalvės veiks senovės keramikos ir puodžių cechas, meistraus juvelyrai, žoleles vėl maišys žolininkės, gardžiu dūmu kvies Zaraso žuvienė. Merginos mokins pinti juostas ir marginti audinius, o vaikinai turės progą susirungti senovės karių kovose ir žaidimuose kartu su klubu „Karionys“. O koks karys be žirgo! Šeštadienį saloje bus galima pajodinėti asociacijos „Baltasis mustangas“ žirgais. Norintieji galės išmokti groti kanklėmis, dambreliais, prisijungti prie įvairių muzikinių projektų.
Tradiciškai gausioje kultūrinėje festivalio programoje tai pat vyks liaudiškos vakaronės ir naktišokiai, futbolo turnyras, pažintinė kelionė po Zarasus ir artimas apylinkes. Atskira programa lauks mažųjų žiūrovų. Ąžuolų ir pušų paunksmėje įsikurs palapinių miestelis, kelios lauko kavinės. Be to, žiūrovai turės unikalią progą apie savo įspūdžius festivalyje pranešti savo draugams – tiesiai iš Zaraso salos nemokamai Lietuvos paštu išsiųsti ypatingas festivalio atvirutes su linkėjimais.
