Užsienio reikalų ministerijos (URM) ambasadorius ypatingiems pavedimams istorikas A.Eidintas sako, kad po labai trumpos pažinties su 32 naujai suskaitmenintų dokumentų tomais pavyko aptikti keletą dokumentų, kurie gali būti reikšmingi tyrinėjant tarpukario Lietuvos santykius su Vakarais, pačių
Jungtinių Valstijų požiūrį į Baltijos valstybėse vykstančius procesus bei jų santykius su tuometine bolševikine Rusija.
„Yra 1921 metų sausio 17 dienos originalus dokumentas, kurio turbūt nebus Lietuvos archyve, tai yra mūsų dar neformalaus tuo metu atstovo Jono Vileišio raštas JAV valstybės sekretoriui. Jis teigia, kad tai jau ne pirmas jo raštas dėl Amerikos požiūrio į Rusiją ir į su ja besiribojančias valstybes. Jis rašo: „nebe pirmą kartą prašau pripažinti Lietuvos valstybę“, – BNS pasakojo A.Eidintas.
Anot jo, trijų lapų dokumente yra trumpa apžvalga apie situaciją Lietuvoje po 1920-ųjų konflikto su Lenkija, kai generolo Liucijaus Želigovskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą, taip pat prašymas pripažinti Lietuvos valstybę.
Jo nuomone, paviešinti tarpukario JAV diplomatinio archyvo dokumentai gerokai palengvins darbą istorikams, tyrinėjantiems šį laikmetį. Be kitų susirašinėjimų, pasak A.Eidinto, čia galima rasti ir tuometinių Lietuvos įmonių, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkelių apžvalgas, ataskaitų apie finansinę šalies situaciją.
„Tai yra neįkainojamas dalykas turėti galimybę pasitikslinti savo hipotezes, darant išvadas – jas papildyti“, – teigė istorikas.
A.Eidinto nuomone, įdomūs ir JAV diplomatų pranešimai, siųsti į Vašingtoną. Pavyzdžiui, JAV komisaro Rygoje Evano Youngo 1921-ųjų gegužės 7-osios raštas JAV valstybės sekretoriui Charlesui Evansui Hughesui, jame klausiama, ar galima pripažinti Estijos ir Latvijos nepriklausomybę. Anot jo, apie Lietuvą susirašinėjimuose dažnai nebuvo kalbama dėl Vilniaus konflikto.
„Jau gegužės 9-ąją yra konfidencialus (E.Youngo – BNS) dokumentas iš Rygos, jog „nėra jokių indikacijų dėl bolševikų intencijų karine jėga nugalėti ir aneksuoti Baltijos valstybes“, taip pat pažymima, kad intensyvi bolševikų propaganda visose trijose valstybėse „turėjo labai mažą pasisekimą“. Dokumente dar pridedama, kad labai daug gyventojų grįžta iš sovietų Rusijos gyventi į Baltijos valstybes. Amerikietis savo valdžiai rašo, kad nedvejodamas rekomenduoja kuo greičiau de jure pripažinti Estiją ir Latviją, taip pat ir Lietuvą, nes tai jau padaryta kitų Europos valstybių“, – sakė A.Eidintas.
Dokumentų rinkinyje – ir 1922 metų liepos 28 dienos telegrama, kuria pripažįstamos visos trys Baltijos valstybės, paskiriami konsulai į visų trijų valstybių tuometines sostines: Rygą, Revelį (istorinis Talino pavadinimas) bei Kauną. Kaune tuo metu paskirtas Clementas S. Edwardsas.
„Yra ir Rusijos ambasada Vašingtone, kurioje dar dirba, žinoma, ne bolševikų atstovas, o esamas ambasadorius B.Bachmetjevas, kuris siunčia raštą diskusijoms, siūlymą susitarti derybų keliu. Dokumentas niekuo neįpareigojantis, nepasirašytas. Jis liudija, kaip būtų blogai, jeigu Amerika pripažintų Baltijos valstybes“, – apie praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios dokumentus kalbėjo A.Eidintas.
JAV Valstybės departamentas trečiadienį pranešė suskaitmeninęs 32 tomus dokumentų, kuriuose atsispindi 1920 – 1941 metų JAV ryšiai su užsienio valstybėmis. Departamentas nurodo, kad dokumentai pirmą kartą paskelbti 1935 – 1943 metais daugiatomiame leidinyje, jis šiuo metu jau yra tapęs didele retenybe.
