Koks tai klausimas N. Oželytė atskleidė žurnalistei Jolantai Svirnelytei.
Jau ryt – Kovo 11 d. Vieni džiaugiasi, kad jau 30 gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kiti piktinasi, kad ne dėl tokios Lietuvos kovojome. Jūs nepriklausomybės akto signatarė, ar jūs dėl tokios Lietuvos kovojote?
Aš už tokią, tik už tokią Lietuvą kovojau, o tokiems skeptikams aš užduodu vieną vienintelį klausimą ir jie tada užsičiaupia. Aš jų paprašau paminėti istorinį laikotarpį visoje Lietuvos istorijoje, kada Lietuva gyveno geriau, sočiau, skalsiau, gražiau, laisviau net ir su visais mūsų homofobiškais pareiškimais ir diskusijomis.
O kaip tada vertinti? Ar tie žmonės užmiršta, ar tai sąmoningas bandymas paerzinti ir provokuoti žmones?
Ne, jokiu būdu niekada negalima pykti ant tų žmonių, kurie taip sako. Aš puikiai juos suprantu ir aš tą supratimą įgijau lankydama kalėjimus per antrą savo kadenciją dirbdama Seime, kada aš buvau žmogaus teisių komitete ir buvau atsakinga už įkalinimo įstaigas.
Man ten pasakė ir aš pati mačiau savo akimis, kad kuo ilgiau žmonės sėdi nelaisvėje, tuo fantastiškesnėmis spalvomis jie piešia tai, kas nutiks jiems išėjus. Jie prisifantazuoja nebūtų dalykų. Kada išeini po 10 metų, tu esi prifantazavęs, kad išeisi ir iš karto būsi laimingas. Lygiai taip pat kaip ir mes iš to rusiško rūsio.
Tas žodis laisvė kėlė asociacijas tokias kaip kaliniams, kad tu išeini ir iškart laimingas. Tai visiems atrodė taip ir taip yra natūralu. <...> Tai (toks mąstymas – red. past.) yra ir nusivylusių, ir nesuvokiančių, kad tą gerbūvį patys turime susikurti. Ta valdžia kalta tiek, kiek mes kvaili. Juk ką išsirinkome – tą ir turime.
O kaip vertinti mūsų valdžios pasistumdymus šiuo laikotarpiu?
Labai džiaugiuosi, nes ramybė yra tik kapuose ir buvo, aišku, po rusų okupacijos. Buvo visiška ramybė – nei kriminalo, nei sekso, nei politikos. Iš viso nieko – tik pilkas tarybinis žmogus, amžinas komunizmo statytojas.
Turi būti diskusija, aišku, ji vyksta tokiame lygyje, kokiame mes patys esame. Kas yra ta mūsų valdžia? Kas yra tas mūsų prezidentas ar mūsų Vyriausybė? Tai yra iš to paties barščių puodo pasemtas samtis ir padėtas į vieną namą ir į kitą. Tai yra tie patys žmonės. <...> Lietuva yra laisva, ji yra demokratinė ir turi vykti va tokie įvykiai viešoje erdvėje.
Visą pokalbį su Nijole Oželyte žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
