lietuviai

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ duomenimis, jų mobiliojo ryšio klientai savo artimiesiems bei draugams gerų ateinančių metų intensyviausiai linki per pirmąsias 15 minučių po vidurnakčio. Per tą laiką išsiunčiama net 320 tūkst. trumpųjų žinučių, o skambučių kiekis tinkle išauga 7-8 kartus lyginant su įprasta diena, teigiama „Telia Lietuvos“ pranešime. „Naujųjų metų naktis – rekordinė, vertinant skambučių ir trumpųjų žinučių siuntimo aktyvumą.

Į kinų turisto gyvybę nusinešusią avariją Islandijoje patekusiame automobilyje buvo du lietuviai, pagalbos jie nesikreipė, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Policijos duomenimis, žinių apie eismo įvykio metu galimai nukentėjusius lietuvius nėra. Lietuvos ambasados Danijoje žiniomis, į minimą eismo įvykį patekusiame automobilyje buvo du lietuviai. Į ambasadą dėl šio įvykio Lietuvos piliečiai nesikreipė“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos atsakyme.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 700,2 mln. eurų – 2,1 proc. daugiau nei 2016 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 146,1 mln. eurų, arba 7,5 proc. daugiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius šiemet padidėjo 1,9 proc. iki 1,567 milijono.

Šalies kelionių organizatorius šiemet nustebino itin aktyvūs vasaros kelionių pardavimai – lietuviai ėmė gerokai iš anksto planuoti ir pirkti poilsines keliones į populiariausias vasaros kelionių šalis. Be to, jie tapo gerokai išrankesni viešbučių kokybei ir ieško prabangos.

  Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias gyventojas turi vartojimo paskolą. Tokia statistika nestebina, kadangi šių laikų pasaulis gyvena pašėlusiu ritmu, žmonės vis daugiau keliauja, perka brangius daiktus, siekia pagerinti savo buitį, ieško kokybiškų paslaugų. Kai skolinamasi apgalvotai, toks sprendimas gali būti kur kas racionalesnis negu taupymas.

 Nuo britų sprendimo „išsiskirti su ES“, europiečių likimo Jungtinėje Karalystėje  klausimas išlieka vienu opiausių. Britų valdžia šią savaitę pažadėjo supaprastintą procesą tiems ES piliečiams, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pasiliks čia po "Brexit" 2019 metais, rašo euobserver.com.

Kiek kartų esate sau pažadėjęs, kad nuo pirmadienio pradėsite sportuoti ir susitvarkysite mitybą? Klausimas retorinis, tad atsakyti nėra būtina. Bet priversti imtis veiksmų kartais yra tikrai sunku. Sunku, bet įmanoma. Tą demonstruoja garsūs šalies žmonės, kurie sau neleido tinginiauti ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors priežastys, kodėl atsikratė daug svorio, buvo skirtingos, tenka pripažinti, kad visi atrodo tiesiog nepriekaištingai.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas. Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 dienos.

Lietuvaičiai į saulėtus kurortus keliauja dėl įvairiausių priežasčių: vieniems norisi pasigrožėti nuostabiais užsienio vaizdais ir pasidaryti keletą nuotraukų, kitiems reikia aktyvesnių pramogų. Naujausi kelionių agentūrų tyrimai atskleidžia, kad beveik du trečdaliai lietuvių atstogauja užsienyje, nes tiesiog nori pabėgti nuo darbo ir slegiančios įtampos gimtinėje. Kiek mažiau – kas trečias lanko užsienyje gyvenančius artimuosius.

Viename prabangiausių sostinės viešbučių dizaineris Juozas Statkevičius davė išskirtinį interviu TV3 laidos „Legendinės legendos“ kūrėjams. „Yra madingų, yra turtingų, bet turtingi niekada nepataiko ten, kur reikia. Jeigu nusiperka brangų laikrodį, tai dar nereiškia, kad čia stilius“, - taip lietuvių mados skonį vertina lietuviškos mados korifėjus Juozas Statkevičius. Stilingiausias šalies vyras jau daugelį metų stebi lietuvių skonį ir teigė, kad jis nesikeičia ir vis dar yra labai prastas.

Atvėsumas orams ir po vasaros atostogų sugrįžus į miesto biurus, darbuotojai vis dažniau skuba link kavos aparatų prisipildyti dar vieną puodelį. Ekspertai pastebi, kad būtent rudens laikotarpiu Lietuvoje ženkliai išauga kavos ir jos aparatų pardavimų kiekis, o pirkėjai vis daugiau nusimano apie gerą jos kokybę. Tarp Baltijos šalių kavos mėgėjų vis dar lyderiauja Latvija, kurioje 75% apklaustųjų išgeria bent po du puodelius per dieną.

Rugsėjį į tėvynę grįžta lietuviai, vasarą išbandę programą „Work&travel“. Nusprendę įsidarbinti įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, jie visą vasarą praleidžia toli nuo namų. Tokiai avantiūrai jie ryžtasi dėl noro užsidirbti ir ištyrinėti tolimąjį kraštą. Padirbėti užsienyje susivilioja vis daugiau lietuvių. Kiekvienais metais išvykstančiųjų skaičius sparčiai kyla, o šią vasarą susidomėjusių kultūrinių mainų programomis skaičius išaugo beveik 3 kartus nei pernai metais.

Pagaliau lietuviai gali džiaugtis į mūsų šalį atklydusiu anticiklonu, kuris lemia orų atšilimą. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje šis pasitaikantis laikotarpis dar vadinamas „Bobų vasara“. Pirmąjį rudens mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai pasitiko su ilgesiu, kadangi šiųmetinė vasara buvo lietinga ir saulėtų dienų buvo kur kas mažiau nei tikėtasi.

Kariškių suaktyvėjimą jaučią ne tik mūsų pareigūnai prie sienos su Baltarusija, bet ir paprasti tautiečiai, gyvenantys prie sienos su Kaliningradu. Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje ir aplink jį gyvenantys lietuviai po pietų išgirdo pirmuosius sprogimus anapus. Vietiniai neslepia bijantys. Šakių rajone, Miestlaukio kaime, maždaug už kilometro matosi Kudirkos Naumiestis, netoliese – Rusija, Kaliningrado sritis.

Atėjus rudeniui daugelis lietuvių džiaugiasi ypatingu laisvalaikio praleidimo būdu – grybavimu. Net jei nemėgstate grybų, juos rinkti daugeliui lietuvių yra vienas malonumas. Šiuo metu Lietuvą apniuko drėgnas oras, todėl miškuose, gerai palijus pagausėjo grybų. Pilnomis pintinėmis šių gamtos gėrybių dalijasi ir žinomi šalies žmonės, kurie savo laimikius viešina socialiniuose tinkluose.

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

Minske Baltarusijos opozicijos renginyje pirmadienį ketinę dalyvauti šeši Lietuvos parlamentarai negavo vizų. Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu parlamentarai ketino dalyvauti diskusijoje „Regioninis saugumas: iššūkiai ir perspektyvos“. Kaip BNS patvirtino konservatorius Laurynas Kasčiūnas, vizų negavo nė vienas delegacijos narys.

Jungtinėje Karalystėje nustatoma daugiausiai atvejų, kai vergijon parduodami ir išnaudojami Lietuvos piliečiai, todėl čia ketinama surengti informaciją kampaniją, įspėjančią apie prekybą žmonėmis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmą kartą organizavo konkursą, skirią užsienio lietuvių bendruomenėms, kuriuo siekiama didinti jų informuotumą apie prekybą žmonėmis, šio nusikaltimo formas, pavojus bei grėsmes, nukentėjusiųjų nuo šio nusikaltimo asmenų teises bei tokiems asmenims teikiamą pagalbą.

Lietuvių senatvė, pasirodo, ne tik skurdi, bet ir trumpa. Statistika skelbia, kad lietuviai vidutiniškai dešimčia metų gyvena trumpiau nei statistinis europietis. Tiesa, pensijos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, tokios, kad ilgai būti senam lietuviui ir baisu. Patys tautiečiai dėl liūdnos statistikos kaltina ir alkoholizmą ir buvusią sovietų priespaudą. Gydytojai gi ragina pagaliau pradėti rūpintis savo kūnu. Neretas vaizdelis mūsų gatvėse.

Į Turkiją išsiruošę tautiečiai įspėjami saugotis ten siaučiančio viruso. Turkų žiniasklaida ir Europos sveikatos institucijos praneša apie Turkijoje paplitusį Koksaki virusą. Jis sukelia vėmimą, viduriavimą, bėrimus, ypač virusas griebia vaikus. Visgi pati Turkija epidemijos neskelbia, o Lietuvos kelionių agentūros ramina, kad panikos kelti nereikia. Tačiau šimtai susirūpinusių tautiečių jas užvertė skambučiais.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Šį pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Visgi, naujas mokslininkų tyrimas atskleidė labai paprastą būdą, kaip galima susidoroti su stresu ir tai gali padaryti kiekvienas. Tam nereikės nei daug laiko, nei pastangų, nors pats metodas iš pradžių visiems atrodo keistas.

Lietuvoje 2016 m. mirė 41 106 žmonės, t. y. 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2016 m. sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc.

Kartais užtenka suvalgyti vos vieną uogą ir – į akis gali imti žiūrėti mirtis. Būtent su tokiomis situacijomis neretai susiduria vaikų toksikologai, kai vos akimirkai tėvams iš akių gamtoje išsprūdę vaikai į burną įsideda vieną raudoną uogą. O jų, nuodingų, mažieji randa įvairių: nuo žalčialunkio, iki pakalnutės ar šparago. Vis dažniau augalais apsinuodija ir suaugusieji. O nuodingų augalų, pasirodo, pilna visai šalia mūsų. Ligoninė, lašelinės, kartais ir reanimacija.

Dalį tradicinės žemdirbystės, kaip bulvių auginimą, ūkininkai keičia į retesnį, bet pelningesnį verslą. Štai Panevėžio rajone atgimsta uogų auginimas. Ūkininkai vėl imasi auginti avietes, gervuoges, šilauoges. Pastarosios, šiuo metu perkamiausia uoga, o ir uždirbti leidžia. Kilogramas aksominių uogų prasideda nuo 6 eurų. Panevėžio rajone ūkininkaujantis Egidijus Kaluina sako prieš kelerius metus pasisodinęs per 200 šilauogių sodinukų neprašovė pro šalį.

Mokesčių inspekcijoje – senjorų grūstis. Žmonės suplūdo į mokesčių inspekciją sulaukę grasinančių laiškų dėl nepateiktų pajamų deklaracijų. Garbaus amžiaus žmonės nesupranta, kodėl iki šiol gyvenime deklaracijų nereikėjo, o dabar jie priversti valandas laukti eilėse. Negana to, už indėlius ar paveldėtą turtą iš jų išskaičiuojami mokesčiai. O už vėlavimą dar ir delspinigiai.

Lietuviai per mažai juda ir sportuoja. Anot tarptautinių tyrimų, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nutukęs, o sergamumas širdies ligomis šalyje vis dar vienas aukščiausių visoje Europoje. Mažiausiai Lietuvoje sportuoja pensininkai, todėl, anot specialistų, jie labiausiai ir pasiligoję. Tiesa, dalis pensininkų atkerta, kad sportuoti jiems trukdo ne tik prasta sveikata ar mažos pensijos, bet ir laiko trūkumas. Sostinėje, Žvėryno mikrorajone senjoras Albinas važinėjasi kasdien.

Panašu, kad ne visi lietuviai moka poilsiauti linksmai ir tvarkingai. Kaip pranešė įmonė „Grinda“, praėjusią naktį nuniokotos persirengimo kabinos Salotės paplūdimyje. „Naktį iš pirmadienio į antradienį Vilniaus Salotės paplūdimyje apie 3 valandą nakties sulaukėme ratuotų vandalų.

Plungės jaunimo delegacija, lydima savivaldybės atstovų, beveik dvi savaites praleido stovykloje Rusijoje. Stovyklos programoje - apsilankymai kariniuose muziejuose, bendravimas su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ nariais, pagarsėjusiais nacionalistiniais renginiais ir sovietinės simbolikos demonstravimu. Plungės rajono savivaldybė antradienį pranešė, kad delegacija į Rusiją liepos 1-12 dienomis vyko Krasnogorsko rajono savivaldybės kvietimu. „Stovyklos metu vyko įvairūs sportiniai turnyrai.

Lietuva ketvirtadienį švenčia Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną. Ta proga lietuviai, kad ir kur pasaulyje bebūtų, gieda Tautišką giesmę. Šiemet Tautiška giesmė giedota ne tik centrinėse aikštėse, bet ir ant šalies piliakalnių. Vilniečiai himną giedoti buvo kviečiami į Kalnų parką, kauniečiai – prie Kauno pilies, kur tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, klaipėdiečiai – Kruizinių laivų terminale.

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių gyventojų. „Ferratum Group“ atlikto tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusių valstybių, tik estai (72 proc.) ir bulgarai (taip pat 72 proc.) mėnesinių namų ūkio pajamų vasaros išlaidoms skiria daugiau nei lietuviai.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.

Vedami noro kuo greičiau pasveikti Lietuvos gyventojai nesibodi imtis rimčiausių priemonių: įsigyja ir tuo pačiu metu vartoja mažiausiai po keletą vaistinių preparatų. Vaistininkai perspėja, kad tinkamo vaisto įsigijimas yra tik pusė darbo, nes net kas dešimtas žmogus yra linkęs užsiimti šiokia tokia savigyda, kai bando vaistų vartojimo pliusus ir minusus sužinoti skaitydamas jų informacinius lapelius ar tiesiog ieškodamas informacijos internete.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Ar pamenate savo pirmąjį mobilų telefoną? Daugeliui lietuvių tai buvo Nokia, ne bet kokia, o legendinis modelis 3310, pasaulyje pramintas nesunaikinamu. Ką ilgai pasaulio laukta ir prieš kelis mėnesius naujųjų Nokia vardo savininkų pažadėta legendinės Nokios nauja versija jau pasirodo rinkoje. Jei šis vaizdelis jus grąžina į 2000-uosius, tuomet jūs, arba jūsų draugai buvo vieni tų, kurie turėjo legendinį telefoną Nokia 3310. Anuomet jis daugeliui žmonių buvo vienas pirmųjų mobiliųjų telefonų.

Nuo šiol ir „braliukai“ latviai lietuvius masina pigesniu alkoholiu. Štai Saločių pasienyje atidaryta pirmoji pigių gėrimų parduotuvė. Estų kapitalo įmonė, parduotuvę atidariusi prie pat sienos, iškart sulaukė būrio ištroškusių lietuvių su piniginėmis rankose. Užsukę kainų pasidairyti kaimiečiai čia jau pakuotėmis šluoja stiprų alų ir degtinę.

Nors Lietuvos statistika rodo, kad gyventojai pernai išgėrė mažiau alkoholio nei skelbė Pasaulio sveikatos organizacija, premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai nekeičia situacijos iš esmės. „Mano supratimu, tai nieko nekeičia. Gal tai kam nors bus argumentas balsuojant elgtis kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Dauguma lietuvių palaiko kur kas glaudesnę Europos Sąjungos integraciją, rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa. Žmonių buvo klausiama apie požiūrį į penkis Europos Komisijos pristatytus Europos Sąjungos (ES) ateities raidos scenarijus. 78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant bendrus saugumo, politinius ir ekonominius iššūkius.

Siaubingas teroro išpuolis sudrebino Mančesterį. Ten besibaigiant amerikiečių pop dievaitės koncertui, didžiausioje miesto arenoje nugriaudėjo galingas sprogimas. Tūkstantinėje paauglių minioje akimirksniu kilo panika ir chaosas. Savižudžio sprogdintojo ataka nusinešė mažiausiai 22 gyvybes, apie 60 žmonių sužeista. Koncerte su žmona ir aštuonmete dukrele dalyvavęs ir savo gimtadienį ten šventęs Mančesterio lietuvis Vaidotas Vaitkevičius už tai, kad liko gyvas dėkoja stebuklui.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Į opiausias šalies socialines problemas negalima žiūrėti atskirai. Emigracija ir savižudybės kyla iš paprasčiausio nesijautimo tautos dalimi. O ateities tendencijos tik dar labiau liūdina. Tai Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų nariams teigė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, pristatydamas Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatus.

Emigracijos mastai vis labiau gąsdina tautiečius. Valdžiai sudarinėjant bendrus sutarimus dėl emigrantų stabdymo ir išvykusiųjų pritraukimo atgal į gimtinę, ekspertai tikina, kad šis dešimtmetį trunkantis procesas Lietuvai nesiseka. Ir ateityje ir toliau nesiseks. Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.

Prasidėję „Brexit“ procesai sunerimti verčia visos Europos gyventojus Jungtinėje Karalystėje. Lietuviai, išsakę savo nuomonę apklausoje, nurodė, kad į Lietuvą grįžti neplanuoja, o jei reikėtų pasirinkti, daugiau nei pusė rinktųsi Jungtinės Karalystės pilietybę. Jungtinės Karalystės atsiskėlimo data planuojama 2019 metų balandžio mėnesį. Šalyje gyvena maždaug 170 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Lietuvos močiutės ruošiasi antram futbolo čempionatui. Pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje sudarytos futbolo komandos iš močiučių sparčiai populiarėja. Vyresnio amžiaus moteris paspardyti kamuolį subūrė marijampolietis futbolo treneris. Viskas įsivažiavo taip, kad greičiausiai bus surengtas tarptautinis močiučių futbolo čempionatas. Įtraukti močiutes į šią sporto šaką mintis kilo marijampoliečiui futbolo treneriui Martynui Karpavičiui. Pirmos komandos surinktos prieš porą metų.

Siūlymui Lietuvoje įvesti visuotinę karinę tarnybą Lietuvoje pritaria trečdalis gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Tyrimo metu 8 proc. respondentų sakė manantys, kad Lietuvos kariuomenėje privalomai turėtų tarnauti visi vaikinai ir merginos, dar 23 proc. buvo už tai, kad privalomai tarnautų tik vaikinai. 25 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad Lietuvos kariuomenėje liktų dabartinė tvarka, kai šaukiama dalis vaikinų. 34 proc.

Prieš Velykas lietuviai apgulė Lenkijos parduotuves. Šią savaitę, nuo ryto iki vakaro, Suvalkų prekybos taškuose nusidriekė milžiniškos tautiečių eilės. Lietuviai iš lentynų šluoja beveik viską, kas po ranka papuola. Tautiečiai dėžėmis tempia dešimtis kilogramų įvairiausios mėsos, dešreles ir kitus produktus. Lenkiškus produktus lietuviai krauna ne tik į mašinų bagažines, bet ir į priekabas. Taigi, eilėje prie kasos reikia laukti ir valandą. O kai kurių produktų lentynos - tuščios.

Po ketvirtadienį įvykusių pasaulio jaunių IIA diviziono kovų, rinktinėms beliko sužaisti po vienintelį mačą, o po jo paaiškės visų rinktinių užimtos vietos. Situacija prieš paskutinį turą yra gan kebli, o dauguma rinktinių vis dar gali stipriai pagerinti savo poziciją, arba nukristi į vietas, kuriose jie savęs nenorėtų matyti.