lietuviai

Dėl didelio masto nelegalios prekybos degalais įtarimai pareikšti trims latviams ir septyniems lietuviams, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Kauno apygardos prokuratūra. „Neeilinis tyrimas yra dėl masto, dėl tarptautinio elemento ir dėl to, kad nesumokėta labai didelė dalis mokesčių valstybei“, – sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius. „Fiksuota 31 nusikalstama veika, baudžiamojon atsakomybėn patraukta 10 asmenų“, – pridūrė jis.

Teismo bylą prieš minėtą kompaniją, kurią valdo britų pora, Darrellas Houghtonas ir Jacqueline Judge, laimėjo 11 lietuvių, kurie buvo išnaudojami, kai dirbo viščiukų gaudytojais šiai kompanijai. Lietuvių teigimu, jie buvo priversti dirbti beveik be pertraukų visomis dienomis ir naktimis, o miegoti jiems būdavo leidžiama tik mikroautubusuose, kelionių tarp skirtingų fermų metu. Lietuviai dažnai būdavo nevalgę ir jiems būdavo draudžiama daryti pertraukėles norint nueiti į tualetą.

Socialiniuose tinkluose Anglijos lietuvių grupėse galima rasti gausybę skelbimų, kurie tautiečiams ne kartą jau pagelbėjo įvairiose gyvenimo situacijose. Nuo parduodamų ne visada legaliai atvežtų smulkių prekių iki automobilių ar, vieni populiariausių skelbimų – būsto nuomos. Vienoje grupėje neseniai pasklido šmaikštus, tačiau nemažai atgarsio ir apkalbų susilaukęs nuomos skelbimas.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

Valdžia metai iš metų garsiai deklaruoja apie tai, kaip kuriamos programos, kurių tikslas – kuo daugiau lietuvių sugrąžinti iš emigracijos ir vėl pasiekti bent jau trijų milijonų ribą.

Emocinio klimato tyrimas rodo, kad pernai laimingais save laikė 70 proc. šalies gyventojų, 2010 metais tokių buvo 56 proc., skelbia Žmogaus studijų centras. „Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo.

Lietuvių šeimoje – neramios dienos. Be žinios dingo iš namų išėjęs 25-erių metų vaikinas. Šiuo metu jis gyvena Olandijoje, netoli Belgijos sienos, tačiau jis su šeima iki darbo emigracijoje gyveno Vilniuje. Lapkričio mėnesį vaikinas išvažiavo dirbti į Olandiją. Ten dirbo sandėliuose netoli Belgijos sienos, o gyveno Belgijos teritorijoje, Esseno miesto rajone Wildert.

Seimas ėmėsi įstatymo, kuris iš krizių zonų į Lietuvą leistų perkelti lietuvių kilmės asmenis. Naujo įstatymo projektui šeštadienį pritarta bendru sutarimu, o tolesnis jo svarstymas numatytas pavasario sesijoje.

Vietoje pažadėtų tūkstančių – ilgi kalėjimo metai: lietuviai už atlygį sutinka būti narkokurjeriais net Pietų Amerikoje. Mulai – taip vadinami ne tik asilo ir kumelės palikuonys, bet ir žmonės, už atlygį sutikę būti nusikaltėlių pasiuntinukais, gabenančiais narkotikus net ir savo skrandžiuose. Nemažai tokių dienas leidžia Pietų ar Centrinės Amerikos kalėjimuose. Ir tarp jų yra ir lietuvių.

Iš Danijos už įstatymų pažeidimus vienu reisu į Vilnių išsiųsti lietuviai problemų su teisėsauga turi ir Lietuvoje. Vilniaus oro uosto pasieniečiai nustatė, kad jie yra įtariami nusikaltimais. Beje, Utenos gyventojo paieška buvo paskelbta tą pačią dieną, kai jis parsiųstas iš Bilundo. „Trečiadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido iš Danijos miesto Bilundo atskridęs lėktuvas.

Ką darytumėte, jeigu laimėtumėte milijoną eurų? Tokia pikantiška apklausa atskleidė, kad laimėję krūvą pinigų lietuviai elgtųsi labai skirtingai. Vieni milžiniškus pinigus skirtų kelionėms, antri – taupytų, o treti padėtų beglobiams gyvūnams ar net mokytojams. Tyrimas parodė, ir kokią dalį pinigų tautiečiai atsidėtų juodai dienai. Prabangus būstas, brangios kelionės, automobiliai – ir tai tik keletas idėjų, ką tautiečiai veiktų laimėję milijoną eurų. „Beglobiams gyvūnams teikčiau pagalbą.

Linos Strangienės ir jos žaviojo ketvertuko iš Tauragės kasdienybė ir gyvenimas domina kone visus lietuvius. Prieš daugiau nei kelerius metus tėčio paliktos mergaitės sparčiai auga ir dienas leidžia ne tik su rūpestinga mama, bet ir vyresniais broliais.

Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kuri vienija daugiau nei šimtą tūkstančių lietuvių moterų visame pasaulyje, kasdien verda aktyvios ir audringos diskusijos. Emigrantės Didžiojoje Britanijoje dalijasi galvosopiais apie „Brexit“ ir sudėtingą britiškąją mokesčių sistemą, kitų šalių gyventojos – kasdieniais gyvenimo užsienyje ypatumais, Lietuvoje likusios – motinystės sunkumais ir vargais didmiesčiuose atrandant laisvą vietą vaikui darželyje.

Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Turkiją aplankė 193,6 tūkst. turistų iš Lietuvos – 49 proc. daugiau 2017-ųjų sausį–spalį, rašo portalas vz.lt. Turistų iš Latvijos per tą patį laikotarpį Turkijoje viešėjo 62,5 tūkst., Estijos – 58,8 tūkst., arba atitinkamai 43 proc. ir 27 proc. daugiau nei per dešimt 2017 metų mėnesių. Trijų Baltijos šalių turistai kartu sudėjus sudaro mažiau nei 1 proc. nuo viso Turkiją aplankiusių turistų – 35,56 mln.

Kitapus Atlanto prasidėjo naujasis NBA sezonas. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pirmąsias savo rungtynes sužaidė ir lietuvių atstovaujamos komandos. Abi jos pelnė pergales, o Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas rungtyniavo naudingai. Indianapolio „Pacers“ naująjį NBA sezoną pradėjo užtikrinta pergale. Rezultatu 111:83 (27:16, 29:23, 20:19, 35:25) buvo nugalėti Memfio „Grizzles“ krepšininkai.

Bene didžiausias sporto naujienų tinklas ESPN sudarė 2020-ųjų NBA naujokų biržos šaukimų reitingą. Jame solidaus įvertinimo sulaukė ir du lietuviai – Deivydas Sirvydis bei Matas Jogėla.  Jaunųjų pasaulio krepšinio talentų sekėjas ir NBA analitikas Jonathanas Givony lietuvius mato tarp 60-ies rimčiausių kandidatų jau po dviejų metų praverti stipriausios pasaulio krepšinio lygos duris.

Išsiruošę į savo svajonių atostogas Turkijoje šiuo metu ten viešintys lietuviai net baisiausiame savo košmare nebūtų susapnavę tokio scenarijaus. Poilsiautojus pasitiko ne žadėti prabangūs baseinai, o sunkiai nupasakojama aplinka, tarakonai, dingę daiktai, pinigai ir muštynės. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė tikina, kad baigiantis sezonui turistai yra įspėjami apie galimą mažesnį paslaugų asortimentą.

Du Rusijos kosmonautai antradienį peiliais ir žirklėmis paėmė medžiagos mėginių iš vietos, kur su Tarptautine kosmoso stotimi (TKS) susijungusiame rusų erdvėlaivyje „Sojuz“ atsirado paslaptinga skylutė, kuri, kaip įtaria Maskva, galėjo būti tyčinis sabotažas. Kosmoso agentūra „Roskosmos“ mėgina nustatyti, ar „maža, bet pavojinga“, skylutė buvo išgręžta ant Žemės ar jau kosmose.

Didelis orų pasikeitimas, kai po tropinių karščių staigiai atėjo gaivi vėsa, dalį lietuvių išguldė į ligos patalą. Medikus užpludo peršalimo ligomis susirgę gyventojai. Esą prie jų kabinetų kosinčių eilės tokios lyg rudenį. Gydytojai atskleidžia ir ką reikia daryti, kad staigūs temperatūrų svyravimai į ligos patalą nepaguldytų ir jūsų.

Šiemet daugiausiai išaugo po vieną atostogauti keliaujančių ir kartu su giminaičiais į keliones vykstančių Lietuvos gyventojų skaičius. Atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos žmonių atostogas praleidžia kartu su sutuoktiniu, trečdalis ilsisi su vaikais, o rečiausiai mūsų šalies gyventojai atostogoms renkasi tėvų draugiją.

Lietuvos gyventojai toliau tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija ir kariuomene, o nepasitiki partijomis, Seimu bei Vyriausybe, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. Apklausos duomenimis, liepą ugniagesiais–gelbėtojais pasitiki 89,2 proc., o nepasitiki – 1,7 proc. gyventojų (birželį – atitinkama 89,3 proc. ir 1,8 proc.). Policija pasitiki 63,2 proc. gyventojų (birželį tiek pat), nepasitiki – 9,7 proc. gyventojų (birželį – 9,5 proc.

 Norvegijoje sulaikyti du lietuviai, praėjusią savaitę paspirtuku Osle žiauriai sužaloję vyrą.  30-metis norvegas patyrė sunkų kaukolės lūžį, po to kai jam buvo suduota paspirtuku per galvą. Per incidentą vyrui skilo kaukolė. Nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, medikai jam sukėlę dirbtinę komą. Abu lietuviai buvo apklausti ir prisipažino dalyvavę šiame nusikaltime.

Jokios dirbtinės kliūtys negali sutrukdyti jaunimui pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie lietuvių tautos patirtą genocidą, sako „Misija Sibiras‘18” dalyvius išlydinti prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių metų žygius, nepaisant trikdžių“, – sakome Prezidentūros išplatintame pranešime.

Visi puikiai žinome, kad šimtai tūkstančių lietuvių yra plačiai išsibarstę po visą pasaulį. Turbūt būtų sunku surasti pasaulio kraštą, kuriame negyventų bent vienas tautietis. Tiesa, apie emigrantus įprastai sužinome tik iš jų papasakotų sėkmės istorijų arba, deja, užsienio valstybėse įvykdytų nusikaltimų bei nutikusių itin skaudžių nelaimių. Tačiau tai tėra vienetiniai atvejai, o tūkstančiai istorijų juk lieka nutylėta. Pakalbėkime apie tuos emigrantus, kurie įprastai lieka istorijų paraštėse.

Europolas su kitomis Europos teisėsaugos institucijomis per žaidimą pradeda besislapstančiųjų paieškos kompaniją, tarp ieškomiausių – du lietuviai. Futbolo čempionato principu sukurtas žaidimas startuoja ketvirtadienį 9 val. Lietuvos laiku interneto adresu http://www.eumostwanted.eu/crimeleague.

Lietuva ir Marijampolė turi naujus pasaulio čempionus. Pora suvalkiečių savaitgalį Suomijoje laimėjo žmonų nešimo pasaulio čempionatą. Neįprastos varžybos vyksta jau dvidešimt metų ir, anot čempionų, nors daug kam sukelia juoką, reikalauja daug ištvermės ir treniruočių. Kad, neduok Dieve, vidury distancijos nepamestum žmonos. Štai šie vaizdai filmuoti Suomijoje savaitgalį. Ant nugaros užsimetę žmonas, vyrai varžosi, kuris pirmas įveiks pustrečio šimto metrų distanciją.

Niekam nebaisu sugedus dantims kreiptis į gydytojus odontologus, tačiau ištikus rimtoms psichologinėms ar net dvasinėms krizėms stengiamasi apsieiti be specialistų pagalbos. Apie tai, kokios pagalbos galima tikėtis iš psichologų, kodėl mūsų krašto, kaip ir visos Lietuvos žmonėms, vis dar gėda į juos kreiptis – pokalbis su Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichoterapeutu, taip pat Juozo Paukštelio progimnazijos psichologu Donatu LUČUNU.

Kiek kartų esate sau pažadėjęs, kad nuo pirmadienio pradėsite sportuoti ir susitvarkysite mitybą? Klausimas retorinis, tad atsakyti nėra būtina. Bet priversti imtis veiksmų kartais yra tikrai sunku. Sunku, bet įmanoma. Tą demonstruoja garsūs šalies žmonės, kurie sau neleido tinginiauti ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors priežastys, kodėl atsikratė daug svorio, buvo skirtingos, tenka pripažinti, kad visi atrodo tiesiog nepriekaištingai.

Likimo netikėtai nublokšta į spalvingąją Centrinę Ameriką, į Panamą, susipažinau su ten gyvenančiais lietuviais. Iš anksto susirašiusi su Lietuvos Respublikos Garbės konsule Panamoje Dana Brazdžiūnaitė-de Gondala, sužinojau, kad lietuvių Panamoje tik saujelė, kad bene visos jos – meilės emigrantės. Ne išimtis ir ponia Dana, 1975 metais Maskvoje ištekėjusi už panamiečio Fermino Gondola Mejia ir 1977-aisiais atvykusi gyventi į Panamą.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Paaiškėjo naujausia narkotikų paplitimo Europoje ir Lietuvoje statistika. Pasirodo, Lietuvoje dešimtys tūkstančių jaunų lietuvių vartoja kanapes, tačiau daugiausia problemų sukelia opioidai. Mat pagal mirčių skaičių Lietuva lenkia daugelį kitų kaimyninių valstybių. Esą šalyje sparčiai plinta sintetinis heroinas bei kitos naujos psichoaktyvios medžiagos, kurios pražudo net ir užkietėjusius narkomanus.

Lietingą Lietuvą ir karščiu alsuojančią Siciliją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau ar kada susimąstėte, kad su pietiečiais mus sieja ne vienas panašumas? Jie kaip ir mes iš pažiūros santūrūs, bet linkę bendrauti nuoširdžiai. Panašumų turi ir mūsų gamta, kultūra. Vaikščiodami Sicilijos paplūdimiais dairykitės gintarų, o pietaukite lyg pas mamą – sočiai ir nesikuklindami. Jau po keleto atostogų dienų aplankys deja vu jausmas – šioje saloje jauku kaip namuose.

Socialinių tinklų žvaigždė ir viena stilingiausių Lietuvos merginų Karolina Meschino pastebi, kad lietuviai linkę sekti mados tendencijas, tačiau pabrėžia, kad kur kas svarbiau yra pažinti savo kūną, atrasti patinkančius drabužių ansamblius ir nebijoti kurti savo individualaus stiliaus. Išsamiau ir labai atvirai apie pačios Karolinos ieškojimus, atradimus bei kelią stiliaus ikonos link – šiame interviu.

Norvegijoje siaučia vagišių gauja iš Lietuvos – ilgapirščiai važinėja po parduotuves ir tiesiog prisikrauna krepšius brangių prekių, daugiausia įvairią buitinę techniką, kompiuterius. Kaip jie šeimininkauja Norvegijoje, užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše, kuris nufilmuotas gegužės 8 dieną matosi, kaip du vyrai atsineša didelius krepšius ir vaikštinėdami tarp lentynų ima į juos krauti įvairias prekes. Laisvai vaikštinėdami atėjūnai kraunasi vis daugiau daiktų.

Lietuvoje mažiau gyventojų laiko savo laimingais žmonėmis nei vidutiniškai Europoje. Šią savaitę paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, save laimingais laiko 65 proc. Lietuvos gyventojų, o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) tokių yra 83 procentai. Su teiginiu, kad yra laimingi, Lietuvoje nesutinka 14 proc., bendrai ES – 5 proc. respondentų. Pagal šią apklausą, mažiau nei Lietuvoje laimingais save laikančių žmonių yra tik Rumunijoje (59 proc.), Bulgarijoje (62 proc.

Asmenukes, dėl kurių buvo išprotėjęs visas pasaulis, baigia išstumti nauja mada - tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose. Feisbuke gyvai su rinkėjais jau bendrauja ir politikai, konferencijomis dalijasi policija, specialiųjų tyrimų tarnyba. Visgi dažniausias tiesioginių transliacijų turinys - girtavimas, keiksmažodžiai ir kvailystės. O šiemet užfiksuoti ir pirmieji Lietuvoje tiesiogiai transliuoti nusikaltimai.

Įkaitų drama su laiminga pabaiga. Taip būtų galima apibūdinti kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašomus 1999-ųjų įvykius, kurie trumpam iš Lietuvos buvo persikėlę į kaimyninę Latviją. Bent savaitę Bauskėje ir šio rajono apylinkėse įkaitai buvo laikomi ir mušami trys mažeikiškiai. Du iš jų buvo 26-erių, o vienas 22 metų. Ši trijulė buvo pagrobta dar Lietuvos teritorijoje, netoli Saločių (Pasvalio r.) tuo metu veikusio pasienio punkto.

Aštri ir netikėta diskusija įsiplieskė socialiniame tinkle „Facebook“. Norvegijoje gyvenantis lietuvis vienoje grupėje paviešino nuotraukas iš automobilių sustojimui greitkelyje skirtos aikštelės. Nuotraukose matyti išmestos šiukšlės. Gerai įsižiūrėjus, šiukšlėse galima rasti lietuviškų „akcentų“. Prie nuotraukų vyras paliko pasipiktinimo kupiną įrašą: „Čia mūsų tautiečiai taip šiukšlėmis atsikrato.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Ši istorija toli gražu nėra paremta vien sėkme. Nors sėkmės akimirkų pasitaikė, bet didžioji dalis duoklės tenka šios istorijos herojų optimizmui ir nusiteikimui sunkiai dirbti, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kai susiruošėme su visa persikelti į Norvegiją, aplinkiniai į tai žiūrėjo skeptiškai. Niekas netikėjo, kad sugebėsime su tiek vaikų (6 – aut. past.) įsitvirtinti.

Apie draugiškus Lietuvos ir Latvijos santykius galime girdėti visur. Juk ne veltui šios kaimyninės šalys viena kitos gyventojus nevengia pavadinti „broliukais“. Tiesa, piktesnį žodį galima išgirsti nebent kai šių šalių krepšinio rinktinės susitinka tarpusavyje. Bet šįkart pakalbėsime ne apie tai. Ne paslaptis, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį.

Kol vieni lietuviai rūpinasi stalu šventėms, tūkstančiai lietuvių būsimą ilgąjį savaitgalį praleis užsienyje ir margučius ridens pas į Vakarus emigravusius giminačius. Tiesa, vieniems tautiečiams išvykstant, naujai progai ruošiasi vagys. Draudikai perspėja, jog tokių švenčių kaip Velykos ar ilgųjų savaitgalių metu apiplėšimų skaičius drastiškai išauga. Vilniaus oro uoste sujudimas Tiesa, ne atvykimo, o išvykimo salėje. Tūkstančiai lietuvių Velykas šiemet nusprendė sutikti ne namie.

Detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Specialistai dūmų detektorių pataria įrengti patalpos centre, kad jis kuo greičiau aptiktų dūmus. Dažnai žmonės to nežino, todėl gali suklysti.  Skirtingų dūmų detektorių jautrumas ir veikimo zonos skiriasi, tačiau bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekviena patalpa, kambarys turi turėti po atskirą dūmų detektorių.

Pirmą kartą šalies istorijoje ir iškart po Velykų lietuvių laukia masinis sveikatos duomenų surašymas. Į duris pasibelsiantys specialistai domėsis, kuo maitinatės, ar sportuojate, kiek cigarečių surūkote ir ar vartojate alkoholį. Susisteminus dešimčių tūkstančių lietuvių atsakymus, sveikatos politikai spręs, kaip traukti lietuvius iš sveikatos antirekordų liūno. Mūsų šalis vis dar muša mirtingumo antirekordus. Štai lietuviai vyrai iš visų ES šalių gyvena trumpiausiai – 69-erius metus.

Pirmadienio rytą eismo sąlygas pietų Lietuvoje sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 valandos duomenimis, pietų Lietuvoje ant valstybinės reikšmės kelių susiformavęs plikledis. Šiuose keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. Vairuotojai prašomi neskubėti, nedaryti staigių manevrų. Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis sausos.

„Susidarius sudėtingai ekstremaliajai situacijai ar įvykus didelei nelaimei, šalies gyventojai būtų apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų valstybėje yra beveik 2000. Tačiau labai svarbu, kad slėptuves turėtų ir valstybės institucijos bei savivaldybės. Jos padės apsaugoti žmones, priimančius svarbiausius sprendimus šalinant ekstremaliųjų situacijų padarinius,“ – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Ar norėtumėte uždirbti tūkstantį eurų? Turbūt, taip, nes, anot statistikos, daugumai lietuvių tai yra rožinė svajonė. Kad dauguma tautiečių skursta, visi žino kone atmintinai, tačiau šiandien TV3 žinios pasidomėjo, kiek yra lietuvių, kuriems skųstis tikrai nereikėtų - uždirbančių bent tūkstantį eurų. Netrukus sužinosite, kokių specialybių atstovai uždirba keturženklę sumą, koks jų amžius ir kiek vyrai uždirba daugiau už moteris.

 Keturi lietuviai Estijoje nuteisti už automobilių vagystes, du iš jų skirtas laisvės atėmimo bausmes apskundė. Evaldas Pauliukonis ir Julius Tiškevičius Tartu apylinkės teismo praėjusiais metais pripažinti kaltais dalyvavę nusikalstamame susivienijime, Estijoje vogusiame apynaujus automobilius. Jiems skirtos realios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės. Šiuos nuosprendžius nuteistieji apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Skaudi tragedija Tenerifėje: žuvo du latviai, dar du – išgelbėti, skelbiama Ispanijos spaudoje. Tiesa, iš pradžių buvo įsivėlusi klaida - užsienio spaudoje buvo skelbiama neva žuvo lietuviai.  Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, iš pradžių informuota, kad vis dar laukiama oficialaus pareigūnų patvirtinimo apie žuvusius lietuvius, tačiau vėliau patikslinta, kad žuvę vyrai yra ne lietuvių, o latvių tautybės.