Gydytojai gi ragina pagaliau pradėti rūpintis savo kūnu.
Neretas vaizdelis mūsų gatvėse. Į vaikštynę atsirėmusi moteris pamažu juda gatve. Ji nenorėjo su mumis atvirai kalbėti apie savo sveikatos problemas, tik sakė, kad jai maždaug 80 metų. Štai dar viena Vilniaus gyventoja. Perėjusi gatvę dar pastoviniavo ir pailsėjo prieš tęsdama savo kelionę. Jai 85-eri.
Deja, retas lietuvis sulaukia tokio garbaus amžiaus. Pasirodo, gyvename kone 10 m. trumpiau nei dauguma Europos Sąjungos piliečių. Tokius duomenis skelbia Europos Sąjungos statistikai. Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pastaraisiais metais pasiekė maždaug 82-83 metus, o mūsų tesiekia 75.
Kiek geriau čia gali jaustis tradiciškai moterys. Sulaukusios pensijos jos gali tikėtis gyventi dar beveik 20 metų - tai yra tik pora metų mažiau nei pensininkės Europos vakaruose. O vyrai gi sulaukę 65-erių gali dar tikėtis gyventi 14 m., maždaug ketveriais metais trumpiau nei kiti europiečiai.
Remiantis statistika, savos pensijos lietuviai sulaukia rečiau nei ilgiau gyvenantys europiečiai.
Štai tiesiai ant pievelės guli dar vienas puikus dažno lietuvio organizmo ankstyvo susidėvėjimo pavyzdys. Ir gydytojai ir psichoterapeutai sutinka - gyvenimą sau trumpiname patys, iki šiol neišmokome rūpintis savimi.
Vieni senjorai dėl trumpo ir sunkaus gyvenimo kaltina buvusią santvarką, kiti iš dalies ir save.
Beje, 300 eurų pensija – kiek daugiau nei Lietuvos vidurkis. Mūsų senjorai vidutiniškai gauna po 280 eurų pensijos. Ir ne veltui jaučiasi nuskriausti: pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu, kaip ir gyvenimo ilgis, gerokai atsilieka nuo ES vidurkio – maždaug 10 proc.
Anot eksperto, nereikėtų ir tikėtis, kad artimiausiu metu mūsų pensininkų gyvenimo lygis pastebimai gerės. Nepaisant politikų kalbų, pinigų pensijoms iš niekur tiesiog neatsiras. Belieka gyventi sveikiau ir taupyti. Arba vadovautis laime spinduliuojančios vilnietės principu – būti geram visiems aplinkui. Ir gyvenimas taps šviesesnis.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
