lietuviai

Nepale, po smarkios pūgos ir sniego lavinų Himalajų kalnuose gelbėtojai ieško per šimtą žygeivių, tarp jų - ir trys lietuviai. Kaip praneša lrytas.lt, į portalą kreipęsi dingusių lietuvių alpinistų artimieji tvirtino, jog paskutinį kartą iš trijulės gauta žinių daugiau nei prieš savaitę, šiuo metu su jais susisiekti nepavyksta. Artimieji tvirtina, kad dingę lietuviai į kalnus kopia ne pirmą kartą, Nepalas buvo viena iš jų stotelių septynių mėnesių kelionėje po Aziją.

Nuo 2012 iki 2014 metų birželio 47 lietuviai vyrai Didžiojoje Britanijoje kreipėsi į tarptautinę religinę bendruomenę „Salvation Army“ („Išganymo Armija“) dėl prekybos žmonėmis, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Radviliškyje pagerbti savanoriai, prieš 95 metus žuvę mūšyje su bermontininkais. Mūšio inscenizacijoje kaip ir 1919-aisiais nugalėjo Lietuvos kariuomenė. Radviliškyje prie seno vėjinio malūno, kaip ir 1919-ųjų rudenį, susikovė Lietuvos ir Bermonto Avalovo vadovaujama Rusijos Vakarų savanorių armija, kurią sudarė rusų baltagvardiečiai bei vokiečių tautybės kariai.

Mūsų dienomis būtų sunku rasti namus, kuriuose nebūtų televizoriaus. Vos atsiradusi „kalbanti dėžė“ lietuvius stebino judančiais vaizdais, mažiau nei prieš keturis dešimtmečius – pirmosiomis spalvomis, o šiandien iš jos reikalaujama pačių įvairiausių papildomų funkcijų. Tyrimų kompanijos „GfK“ ir „Samsung Electronics Baltics“ atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai rodo, kad 89 proc. lietuvių televizorių žiūri kiekvieną dieną.

Lietuviai yra paskutiniai Europos barbarai. Paskutiniai apsikrikštijo. Paskutiniai atsisakė stabmeldystės Perkūnui ir Mildai (prie šitos stabmeldystės acto deivei grįžtama). Tada iš visų jėgų puolė prie krikščionybės, kuri nors ir atnešta per kančias, dabar visas davatkas neša į žvaigždes. Bet po krikščionybės buvo ir dar viena religija – komunizmas. Ir lietuviai vėl šventai patikėjo. Ir meldėsi Leninui. O slapta vaikščiojo į bažnyčias melstis ir Nazariečiui.

Keliaudami Baltijos šalyse lietuviai jau įprato mobiliuoju ryšiu naudotis beveik taip pat laisvai, kaip ir namie. Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientų įpročius keičia ir nemažai pinigų jiems sutaupo nemokamas atsiliepimas į skambučius Latvijoje ir Estijoje. „Tele2“ birželio–rugpjūčio mėn. statistika rodo, kad dėl nulinio atsilieptų skambučių tarifo „Tele2“ klientai Latvijoje ir Estijoje priimdami skambučius prakalbėjo net 7 kartus daugiau, nei patys skambindami.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vieną iš sovietmečiu įvaldytų propagandos įrankių – televiziją – Kremliaus strategai dabar naudoja posovietinėse šalyse, kurių gyventojai, dar nepamiršę rusų kalbos, nostalgiškai mena jaunas dienas pionierių stovyklose, komjaunuoliškuose žygiuose ar darbo kolektyvuose. Apklausa rodo, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida ne veltui bando niekinti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus.

Didžiojoje Britanijoje prieš Cardiffo karūnos teismą pirmadienį stojo grupė britų jaunuolių, kurie Newporte užpuolė jauną lietuvių porą. Remiantis bylos duomenimis, incidentas įvyko šių metų sausio 9 d., informuoja vietos spauda. Prieš teismą dėl užpuolimo ir apiplėšimo stojo Newporto gyventojai 22 metų Danielis Ruglessas ir 19-metis Alexas Jonesas.

 Kas yra krepšinis? Gan paprastas žaidimas, kai vienas vaikas turi kamuolį ir nori jį įmesti į krepšį, o kitas vaikas bando tą kamuolį atimti. Tačiau lietuviškos žiniasklaidos, politikų ir aludarių dėka nekaltas žaidimėlis virto tikra beprotybe, tautos narkotiku, kurį, kaip ir visus kitus narkotikus, pats laikas uždrausti.

Nors garsusis mokslininkas Albertas Einšteinas nebuvo geriausias visų laikų politologas, kai kuriuos dalykus politikoje jis sugebėdavo pastebėti geriau nei kiti. Jo skvarbus žvilgsnis įžvelgė ne tik neišardomą laiko ir erdvės sąryšį, jis gebėjo puikiai suprasti, kad Adolfas Hitleris Trečiąjį Reichą sukūrė iš gatvėje surinktų driskių, ir kad tuomet, kai valdžia atitenka padugnėms, negalima tikėtis nieko kito, tik pasaulinio karo.

Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.

Vilniuje, Bernardinų sodo teniso aikštyne nuo pirmadienio vyksta tarptautinis Europos teniso asociacijos (Tennis Europe) turnyras „Vilniaus teniso akademijos taurė 2014”. Vakar vykusiuose vienetų turnyro ketvirtfinalio mačuose dalyvavo 13 lietuvių. Keturiems iš jų pavyko prasibrauti į turnyro pusfinalį, teigiama pranešime spaudai.

Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.

 Praėjusį sekmadienį A47 greitkelyje prie Didžiosios Britanijos Terrington St Johno kaimelio keistomis aplinkybėmis žuvo jaunų lietuvių pora. Skelbiama, kad prieš pat žūtį jie vienoje parduotuvėje prašė iškviesti policija, skelbia vietos leidinys „The Fenland Citizen“. Skelbiama, kad žuvo 26 metų Tadas Zaleskas ir 24 metų Nonita Karajevaitė. Policija moters mirtį laiko įtartina, nes liudininkai teigia matę, kaip T. Zaleskas stūmė N. Karajevaitę po mašina.

Lietuviai neabejoja, kad projektas „Rail Baltica“ šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį išplatino „Lietuvos geležinkeliai“. Šios valstybės įmonės užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai pasisako gana vieningai – 73 pro...

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Mūsų tauta yra maža – Lietuvoje yra 3 milijonai, dalis gyvena užsienyje, bet esame viena tauta ir turėtume nustoti save skaldyti. Kad ir kur būtume, privalome prisiminti, jog turime savo namus, savo tėvynę, kuria privalome rūpintis“, – Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, dabar kaip niekada svarbi lietuvių vienybė. Kaip portalui LRT.

Lenkijoje vykstančiame „Breslau ralyje“ dalyvaujantys du klubo „Mediafon-Motoshop“ motociklininkai pagerino savo pozicijas „Enduro – Cross Country“ klasės įskaitoje ir ketina siekti daugiau, teigiama pranešime spaudai. Ralio trečiajame etape geriau sekėsi Irmantui Bražiūnui. Jis finišavo trečias. Kitas lietuvis – Tomas Jančys – susidūrė su netikėtais sunkumais, todėl liko šeštas. „Rytas prasidėjo siurprizu, kai pastebėjome tekantį mano aušinimo skystį, - pasakojo T. Jančys.

Susivilioję neva dosniais sukčių pasiūlymais, Anglijos lietuviai ne tik prarado pinigus, bet ir sulaukė grasinimų. Anglija.lt domėjosi apgautųjų lietuvių istorijomis ir dar viena sukčių išmone – skelbimais, siūlančiais nemokamus augintinius. Už neegzistuojantį šunį – 100 £ Londone gyvenanti Jūratė, pamačiusi skelbimą apie dovanojamą Jorkšyro terjerų veislės šuniuką, susiviliojo – apie tokį augintinį svajojo jau ilgai.

 Anglijoje ilgesniam laikui įsikūrę lietuvaičiai čia atsigabena ne tik savo šeimas ir gimines, bet ir naminius gyvūnėlius. Kai kurie ugnį-vandenį įveikia, kad tik savo numylėtinį į Angliją atsivežtų. Sykiu atsigabena ir savininkišką požiūrį į gyvūnus – mano šuo (ar katė), ką noriu, tą darau. O gavę baudą keikia visus, tik ne save. Neseniai teko sutikti moterį, kuri buvo nubausta už kačiuko nepriežiūrą.

Žinių radijas  Pasaulio jaunimo susitikimas Šiuo metu Visuomenės harmonizavimo parke netoli Prienų vyksta pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Jame bus perskaityti pranešimai kultūros, politikos, ekonomikos temomis. Atvykęs jaunimas drauge su žinomais šių sričių specialistais diskutuos aukštojo mokslo, asmeninio verslo steigimo, lietuvių meninio identiteto ir kitais klausimais.

Lietuvos gamybos įmonėms būtina prisitaikyti prie rinkos poreikių ne tik tobulinant produktą, bet ir gamybos procesą – tai vienas didžiausių iššūkių gamintojams, prognozuoja didžiausios Lietuvoje parketo bei masyvo grindų gamintojos „BOEN Lietuva“ vadovas Irmantas Rajunčius. Kietaviškėse įsikūrusi, antrai pagal dydį Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupei Šveicarijos „Bauwerk Boen Group“ priklausanti įmonė šiemet planuoja pasiekti 450 mln.

Automobilis su lietuviškais numeriais užfiksuotas Dobropilios gyvenvietėje, kurią tariamai kontroliuoja Donecko liaudies respublikos separatistai.  Vaizdo įraše, kurį nufilmavo vietos gyventojai, užfiksuoti į miestelį atvykę „juodi žmogeliukai“ – Ukrainos savanorių būrys. Netrukus prie jų privažiuoja juodas „Audi“ automobilis lietuviškais valstybiniais numeriais, vairuotojas šnekteli su ginkluotu vyru ir dideliu greičiu nuvažiuoja gatve.

Vilnius, birželio 5 d. Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo – augant Lietuvos žmonių informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o palaikymas auga. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko beveik pusė šalies gyventojų. Labiausiai gyventojams rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai euro įvedimo aspektai. Palaikančių euro įvedimą Lietuvoje skaičius per metus (2013 m. balandis – 2014 m. balandis) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc.

Raudonasis sausas, pagamintas Europoje ir už patrauklią kainą – taip trumpai galima apibūdinti lietuvių pasirenkamą vyną. Lietuvos vyno profesionalai sako, kad mūsų šalies vyno vartotojai vis dar labiausiai trūksta drąsos išbandyti ką nors kitokio nei iki šiol, tačiau situacija keičiasi. Vynų pasaulį atranda pamažu Pasak „Mineralinių vandenų“ (MV) vyno eksperto Gintauto Jašinsko, daugumos lietuvių akys pirmiausia krypsta į parduotuvių lentynose sustatytus raudonojo vyno butelius.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ježio Giedroico dialogo ir bendradarbiavimo forumas, įkurtas prieš porą metų, ieško būdų, kaip suartinti dvi kaimynes – lietuvių ir lenkų tautas. Trečiadienį Seinuose susitikus su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, ketvirtadienį tautinėms mažumoms rūpimi klausimai aptarti ir su Šalčininkų rajono bendruomene.

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos žmonės automobilį laiko vienu iš svarbiausių savo turtų – automobilis yra antras pagal svarbą turtas po gyvenamojo būsto. Automobilį kaip turtą įvardijo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau tik 9 proc. apklaustųjų sakė, kad praradę automobilį nebegalėtų nusipirkti naujos transporto priemonės. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje populiariausia draudimo rūšis yra automobilio draudimas.

 Penktadienį (gegužės 16 d.) antrosiose atrankos į 2014 m. jaunimo olimpiadą turnyro Antalijoje (Turkija) rungtynėse abi lietuvių poros nusileido savo pogrupių lyderiams. Edvinas Vaškelis ir Matas Navickas pralaimėjo septintai pagal skirstymą austrų Paul Buchegger ir Moritz Bernd Pristauz-Telsnigg porai 0:2 (9:21, 13:21). Simona Vaičiukynaitė su Urte Andriukaityte 0:2 (16:21, 16:21) turėjo pripažinti ukrainiečių Darijos Udovenko ir Alijos Demydovos (8 reitingas) pranašumą.

 Š.m. gegužės 13-18 dienomis Minske, Baltarusijoje vyksta Atviras Baltarusijos fechtavimo čempionatas. Gegužės 15 d. vyko moterų špagos varžybos, kuriose dalyvavo 47 dalyvės iš 3 šalių – Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos. Turnyre triumfavo lietuvė Paulina Bajorūnaitė, kuri tądien neturėjo sau lygių ir iškovojo čempionės titulą. Viktė Ažukaitė pasipuošė bronzos medaliu. Paulina Bajorūnaitė pogrupyje laimėjo visas 6 pergales.

Savaitgalį Estijoje įvyko tris dienas trukęs diskgolfo turnyras „Prodiscus Baltic Sea Tour '2014 – Joulumae Open“. Estijoje vykęs etapas buvo antrasis Baltijos šalių ture ir lietuviai sėkmingai tęsė savo pasirodymą. Pagrindiniame atvirajame divizione antrą pergalę iš eilės pasiekė aukščiausio reitingo žaidėjas Gabrielius Gricius, konkurentą estą Marion Kull įveikęs net 9 taškais, teigiama pranešime spaudai. „Esu patenkintas savo pasirodymu Estijoje.

Biochemijos bakalaurą Vilniaus universitete įgijęs Valdas Valintėlis tęsia studijas Danijos sostinėje Kopenhagoje. Jo teigimu, ten universitetų kultūra labai skiriasi nuo lietuviškos. „Skirtumas akademijoje ir paskaitų vedime nemažas. Čia labai daug neformalaus bendravimo. Nėra keista, jei kažkokį penktadienį su dėstytoju išeisi iškart į barą alaus arba paprašysi, kad ne paskaitų metu kažką paaiškintų papildomai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo V. Valintėlis.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.

 Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ vakar pavyko nugriebti... Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą... „ Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“... „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“... Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti... Organizmas Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Užsienyje apie lietuvius sako „jūs juk rusai“. Negirdėjote nė karto? [...] Matrioškas daro paprasti žmonės, o ne politikai“, – sako Pilies gatvėje prekiaujantis vyras, aiškindamas, ką rusiškos medinės lėlės veikia ant lietuviškų suvenyrų prekystalio. Savo ruožtu filosofas Gintautas Mažeikis teigia, kad šis neatsakingas ir politinės potekstės dažniausiai neturintis naivumas vieną dieną gali atsirūgti.

Jie perdažė sienas, pakeitė baldų apmušalus ir paklojo naują kilimą. Sandra ir Karolis Matulevičiai taip pat sutvarkė langus, sodą ir iššveitė kiekvieną ilgą laiką apleistos buvusios Sinfin'e, Derby'io priemiestyje, esančios „County Hotel“ aludės centimetrą. Dabar jiems reikia vietos bendruomenės paramos, kad šis šeimyninis projektas pavyktų. „Pastaruosius šešis mėnesius dirbome kaip šunys, kad ši aludė gerai atrodytų,– vietos laikraščiui „The Derby Telegraph“ sakė 26 metų Sandra.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje paminėtos 28-osios Černobylio avarijos metinės. Likviduoti avarijos padarinių iš Lietuvos vežti žmonės sako dabar atsiremiantys į abejingumo sieną, o kaimyninėje Latvijoje vis dar rūpinamasi specialiu černobyliečių gydymu ir socialinėmis garantijomis. 1986 m. naktį į balandžio 26 d. įvyko iki šiol didžiausia atominės energetikos katastrofa istorijoje – sprogo ketvirtasis Černobylio jėgainės reaktorius.

Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi – po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Baltijos šalių centrinių bankų duomenimis, Estijoje gyventojų būsto paskolų portfelis pradėjo augti nuo 2013 metų balandžio, Lietuvoje – nuo birželio.

Liepos 10-13 dienomis įvyksiantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas kviečia aktyvius ir atsakingus jaunus žmones prisidėti prie renginio. Šiais metais organizatoriai planuoja surinkti beveik 200 savanorių komandą, dalis kurios – lietuviai iš užsienio. Praėjusio renginio patirtis parodė, kad savanoriauti tautiečiai ryžtasi atvykdami iš tolimiausių pasaulio kampelių.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Nors 86 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų, penktadalis (22 proc.) tokią paskolą ėmusių žmonių yra pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų.

Nauja Lietuvos jaunųjų futbolo talentų karta įžengia tarptautinę areną. Antradienį Klaipėdoje ir Gargžduose startuoja tarptautinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Jaunųjų talentų (iki 16 metų) futbolo turnyras. Jame dalyvaus gimę 1998 metais ir jaunesni žaidėjai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Nacionalinės futbolo akademijos filialo Šiauliuose auklėtinių pagrindu sudaryta Lietuvos rinktinė turnyrui rengėsi pajūryje nuo praėjusio trečiadienio.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų sako nesijaučiantys užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys nesiima pasirūpinti finansine apsauga. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 69 proc. apklaustųjų šalies gyventojų pripažįsta, kad nelaimingas įvykis, kurio metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, sukeltų finansinių sunkumų artimiesiems.

Net 40 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse teigia dalį savo darbo dienos skiriantys tam, kad padarytų jiems pagal pareigas nepriklausančius darbus. Kas penkto darbo laiką ėda perteklinis popierizmas. „Netiesioginiai darbai dažniausiai atima iki 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje darbo laiko“, pažymi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Maži dirbančiųjų Lietuvoje atlyginimai ekonomistų neretai aiškinami ir nedideliu, palyginti su Vakarais, darbo našumu, - sako cvmarket.

 IX-ajame tarptautiniame jaunimo (iki 18 metų) bokso turnyre, kuris skirtas pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako atminimui, aukso medalius iškovojo trys Lietuvos boksininkai. Tai – Tadas Šakočius (svorio kategorija iki 75 kg), Tomas Olberkis (91 kg) ir Dovydas Šernas (virš 91 kg). Arnoldas Taraškevičius (91 kg) iškovojo sidabro medalį, o Modestas Zmuidina (49 kg), Deividas Mikalauskas (60 kg) ir Darius Ašmontas (81 kg) pelnė bronzos apdovanojimus.

Gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė streso simptomus. Stresą lietuviai linkę išlieti šaukdami ir bardamiesi ant artimųjų arba pasinerdami į alkoholio vartojimą. Malšina pykčiais ir alkoholiu Kovo mėnesį vykdyta gyventojų apklausa atskleidė, jog net 9 iš 10 patiria stresą, o 8 iš jų teigė, jog artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ant artimųjų.

Giedrė Sankauskaitė Tūkstančiai Nepriklausomybės aikštės protestuotojų tris mėnesius atviromis gerklėmis rėkė ir dantimis kovojo už laisvą ir vakarietiškas vertybes propoguojančią Ukrainą. Šioje šalyje, rodos, besimaišantis dangus su žeme Lietuvos verslininkų labai neišgąsdino, jie teigia įžvelgiantys kitokių grėsmių.  Į visas puses kylant sąmyšio burbulams, svarbu suprasti, kad verslui ir politikai įtaką daro skirtingi veiksniai.

Situacija Ukrainoje tebėra įtempta, o šalies sostinėje Kijeve Maidano aikštėje keletas tūkstančių žmonių susirinko į protestą. Scenoje, kurioje paskutinius keletą mėnesių buvo galima išvysti galima išvysti garsiausius Ukrainos bei kitų šalių politikus, pasirodė ir du lietuviai, kurie atliko Lietuvos himną ir taip išreiškė solidarumą su protestuojančiais Maidane ir pasisakė prieš Rusijos veiksmus Krymo autonominėje srityje.

Lietuvoje gyvenimu patenkinti beveik du trečdaliai lietuvių. Naujo tyrimo duomenimis, pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra kiek mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), bet didesnis nei krizės kol kas neįveikiančiose Pietų Europos šalyse. Per Eurobarometro tyrimą gyventojų buvo klausiama, ar jie patenkinti gyvenimu, kurį dabar gyvena. Labiausiai gyvenimu patenkinti danai ir švedai (po 97 proc.), mažiausiai - bulgarai (35 proc.), graikai (38 proc.), portugalai (39 proc.

Orams skelbiant apie artėjančio pavasario pradžią, lietuviai vis dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves. Iš daržovių populiariausi buvo špinatai, avokadai, agurkai bei pomidorai, o iš vaisių - kriaušės, bananai, apelsinai bei obuoliai. Lyginant pastarųjų keleto savaičių „Iki“ tinklo šviežių vaisių pardavimus, paaiškėjo, kad šiemet populiariausios – kriaušės. Jų parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Zita Čepaitė Nors visada optimistiškai tvirtinu, kad neturiu vilties pasenti, visgi kartkartėmis dingteli mintis – o kur dėsiuosi išėjusi į pensiją. Gyvensiu apšepusiame daugiabutyje Vilniuje arba Londone? Tikrai ne. Mano svajonė – įsigyti gabaliuką žemės kur nors Prancūzijos pietuose ir auginti figas. Ir nenustebčiau, jei koks nors anglas svajoja nusipirkti žemės Lietuvoje ir auginti bulves.