Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt
Vieną iš sovietmečiu įvaldytų propagandos įrankių – televiziją – Kremliaus strategai dabar naudoja posovietinėse šalyse, kurių gyventojai, dar nepamiršę rusų kalbos, nostalgiškai mena jaunas dienas pionierių stovyklose, komjaunuoliškuose žygiuose ar darbo kolektyvuose. Apklausa rodo, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida ne veltui bando niekinti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus.
Skleisti savo propagandą labai paprasta pasinaudojant televizija. Lietuvoje televiziją žiūri daugiau nei 97 proc. žmonių, ir spėjama, kad dar maždaug 7-erius metus televizija išliks didžiausia informacijos skleidėja.
Tyrimas parodė, kad rusų bei lenkų tautinės mažumos ir sovietiniams laikams nostalgiją jaučiantys lietuviai Rusijos propagandą vertina daug palankiau. Todėl net 71 proc. Lietuvos rusų ir 51 proc. lenkų nepritaria rusiškų kanalų draudimui, nepritariančių lietuvių yra 31 proc. Iš viso tik kas ketvirtas žiūrovas Lietuvoje pritaria rusiškų kanalų uždraudimui, nors didelė dalis nepasitiki jų skleidžiama informacija, mano, kad ji kursto nesantaiką ar yra vienašališka. Tik 6 proc. pasitiki Rusijos televizijų žiniomis.
„Rusijos informacinei sklaidai jautriausios yra etninės mažumos, nes jie daugiausiai žiūri, iš jų daugiau ir pasitiki“, – teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis. Pakalbinti Rytų Lietuvos gyventojai neslėpė, kad žiūri Kremliaus finansuojamus kanalus.
„Žiūriu visas iš eilės rusiškas programas. Taip pat naujienas“, – rusiškai sako vyras ir, paklaustas, ar rusiški kanalai sako tiesą, priduria, kad tiesos niekas apskritai nesako.
„Žiūriu. Uždrausti jų nereikia. Gyvenom draugiškai, reikia ir gyventi draugiškai“, – antrina gatvėje sutikta moteris.
„Aš, kaip rusakalbis, žiūriu filmus, naujienas. Per lietuviškus kanalus žiūriu orus. Tose naujienose (rusiškų kanalų – LRT) tikriausiai ne šimtu procentų tiesą sako“, – savo nuomonę reiškia vyriškis.
„Žiūriu nuolat. Žiūriu įvairias laidas, taip pat publicistines. Labai įdomi laida „Susituokime“. Žiūriu ir naujienas, bet, žinoma, ten nesako tiesos“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigia moteris.
Ir iš tiesų – atlikus apklausą paaiškėjo, kad tik 6 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki Rusijos televizijos kanalų žiniomis, bet yra nemažai tokių, kurie neturi nuomonės.
„Čia yra tokia pilkoji zona, kur yra klaustukas, į kurią pusę tie žmonės galėtų linkti. Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius sako, kad Lietuvoje nuo sovietmečio nebuvo informacinės politikos, todėl ir likome Rusijos informacinėje erdvėje“, – aiškina M. Jastramskis.
VU Žurnalistikos instituto docentas dr. Mantas Martišius sako, jog reikia būti atviriems patiems sau ir pripažinti, kad kai kuriuose kabeliniuose tinkluose dominuoja rusiška produkcija.
„Mūsų kabeliniuose tinkluose, „Viasat“, būkime biedni, bet teisingi, dominuoja rusiški kanalai. Jie yra aukšto techninio lygio, turiu omeny, kad tai yra gerai nufilmuota, gerai sukurta pramoga, koncertai, o vakarietiško atitikmens tuose kanaluose nėra“, – aiškina M. Martišius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas teigia, kad prasidėjus šmeižikiškoms laidoms jis nusprendė atsisakyti kabelinės televizijos paslaugų. Tačiau, pasirodo, ne taip paprasta iškart tai padaryti.
„Užsisakyti gali žaibiškai – tą pačią dieną atvažiuos, įrengs. Atsisakyti galima ne ankščiau kaip 90 dienų, ne vėliau kaip 30 dienų iki atsisakymo datos. Šiuo atveju aš jau kreipiausi du kartus“, – savo patirtį su kabelinių tinklų teikėjais apibūdina Seimo narys.
Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas neslepia pykčio.
„Aš jų nežiūriu, esu labai piktas, kad aš už juos turiu mokėti, nes kabelinės TV juos įgrūda į pagrindinį paketą, ir net nežiūrėdamas aš moku už rusišką propagandą“, – tvirtina žiniasklaidos atstovas.
Prezidentė Seimui pateikė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti, kad už karo kurstymą, raginimus kėsintis į šalies suverenitetą būtų svarstomas transliavimo ir retransliavimo licencijos sustabdymas, nutraukimas ir baudos skyrimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
Žurnalistikos specialistai sako, kad tokios pataisos turėjo būti įgyvendintos jau prieš dešimtmetį.
„Integravomės į NATO, ES, PPO, tačiau kalbant apie informaciją, mes nesam integruoti. Aš žiūrėčiau į tai ne tik kaip į kovą su propaganda, bet ir kaip į galimybę integruotis į Europos informacinę erdvę“, – pabrėžia M. Martišius.
Kad propagandiniai rusiški kanalai būtų uždrausti, norėtų tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. M. Jastramskis irgi abejoja draudimų veiksmingumu.
„Tie žmonės, kurie žiūri rusiškus kanalus, uždraudus ieškos alternatyvos, bet nebus patenkinti tokiais Lietuvos valstybės sprendimais. Ir klausimas, ar tai nevirs į dar didesnę poliarizaciją, nes lietuviams tų draustų kanalų nereikia – jie jų beveik nežiūri“, – spėlioja politologas.
Dėl neigiamos viešosios nuomonės ir sankcijų Lietuvoje transliuojamuose rusiškuose kanaluose ėmė mažėti reklamos. Tačiau keista, kad Lietuvą šmeižiančiuose ir karą kurstančiuose kanaluose reklamą užsako ir mūsų šalies įmonės.
„Man teko matyti reklamuojantis „Senukų“ grupę, turbūt VP grupę ir „Moki – veži“. „Moki – veži“ anksčiau buvo siejama su žinomais konservatorių lyderiais“, – teigia R. Terleckas.
M. Jastramskis sako, kad propaganda buvo ir bus, tačiau jis klausia, ką mūsų valstybė daro, kad susigrąžintų tuos žmones, kurie įtraukti į mums priešiškų šalių informacinę erdvę. Pasak jo, kol neatsiras nacionalinio ar bendro Baltijos šalių kanalo rusų kalba, tol rusiškai kalbantys žmonės ieškos alternatyvų kitur.
