Lietuviai neabejoja, kad projektas „Rail Baltica“ šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį išplatino „Lietuvos geležinkeliai“.
Šios valstybės įmonės užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai pasisako gana vieningai – 73 proc. apklaustųjų pateikė teigiamą atsakymą šiuo klausimu. Tuo tarpu neigiamų atsakymų sulaukta iš 4 proc. respondentų.
Kalbant apie „Rail Baltica“ naudą Lietuvai, piliečiai didžiausius lūkesčius sieja su tuo, kad pagerės susisiekimas su Europa (57 proc.) ir kad bus sukurta daug naujų darbo vietų (39 proc.). Gyventojų vertinimu, nutiesus „Rail Baltica“ užsienio verslas daugiau tranzitinių krovinių kreips geležinkelio linijomis atsisakant autotransporto priemonių.
85 proc. piliečių įsitikinę, kad „Rail Baltica“ pagyvins ekonomikos plėtrą regionuose, per kuriuos bus nutiesta europinė vėžė, o 77 proc. apklaustųjų neabejoja, kad patogus susisiekimas „Rail Baltica“ geležinkeliu paskatins didesnį turistų susidomėjimą Lietuva.
Pasak „Vilmorus“ direktoriaus dr. Vlado Gaidžio, lietuvių lūkesčiai susieti su „Rail Baltica“ įgyvendinimu, palyginti su 2012 m. spalio mėnesiu atliktu tyrimu, gerokai šoktelėjo.
„Analogiškas tyrimas 2012 m. atskleidė, kad gyventojų, manančių, jog nutiesus europinę vėžę pagerės Lietuvos susisiekimas su Europa buvo 46 proc., o dabar tokių jau – 57 proc. Apklausos rodikliai taip pat liudija, kad gyventojų informuotumas apie projektą taip pat ūgtelėjo“, – pranešime spaudai cituojamas V. Gaidys.
Projekto „Rail Baltica“ žinomumas Lietuvoje gana aukštas – 66 proc. respondentų teigia apie Lietuvoje tiesiamą europinį geležinkelį yra girdėję. Dažniausiai tai yra aukštąjį išsilavinimą įgiję, didesnes pajamas gaunantys didžiųjų miestų gyventojai, vyrai.
Iš šių respondentų, girdėjusių apie „Rail Baltica“ projektą, labai gerai arba gerai informuotais jaučiasi 13 proc. gyventojų, o vidutiniškai informuotais save laiko 59 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis teigia, nesantys pakankamai informuoti apie projektą.
Labiausiai lietuvius domina informacija, kuo „Rail Baltica“ projektas bus naudingas Lietuvai (50 proc.), kokios naudos gali tikėtis keleiviai (38 proc.), koks bus „Rail Baltica“ maršrutas (32 proc.) ir kiek kainuos projekto įgyvendinimas (28 proc.).
Kiek mažiau gyventojus domina projekto finansavimo šaltiniai (24 proc.), įgyvendinimo terminai (18 proc.) bei koks bus traukinių greitis (16 proc.).
Kas antras šalies gyventojas (53 proc.) pritaria teiginiui, kad europinė „Rail Baltica“ vėžė turi eiti ne tik per Kauną, bet ir Vilnių, kaip ir per Rygą, Taliną bei kitas Europos sostines. Minėtam teiginiui nepritaria 12 proc. gyventojų.