lietuviai

Šis ruduo studijai ,,Just a moment” kaip niekada darbingas ir džiugus - net trys dokumentiniai studijos filmai ,,Tėvas”, ,,Igruški” ir ,,Marinos namai” įtraukti į 10 – ojo tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio Baltijos šalių konkursinę programą bei į tarptautinio Kauno kino festivalio programą.

TV3 eteryje kiekvieną darbo dieną 17.00 val. Egidijus Knispelis pristato tikras įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose vykstančias istorijas, o „TV Pagalbos“ gelbėtojų komanda skuba ištiesti pagalbos ranką į laidą besikreipiantiems žmonėms.

Sumuštinis – vis dar populiariausias valgis ant pusryčio stalo, juo dieną pradeda pusė apklausos dalyvių. Nemažai pusryčiaujančių (24%) renkasi pienu ar jogurtu užpilamus dribsnius, taip pat pieno produktus (39%): varškę, sūrelius, jogurtą. Lietuviai pusryčiams mėgsta ir įvairių grūdų košes, jas rytais verda 19% apklaustųjų.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos parodų rūmuose atidaryta kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ir naujosios medijos“. Darbus siūlė menininkai iš įvairių Europos šalių, tačiau į parodą atrinkti tik rumunų ir lietuvių kūriniai. Klaipėda seniai vadinama Lietuvos kaligrafijos sostine.

Jei būtų nevaržomi nei finansinių galimybių, nei vietos, nei laikotarpio, vidutiniškai šeši iš dešimties besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu norėtų gyventi name, kotedže arba sodyboje. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių asmenų norėtų turėti namą priemiestyje (pusė respondentų), atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai. Kiek daugiau nei po penktadalį respondentų namo norėtų mieste (22 proc.) arba užmiestyje (21 proc.

Pusė mūsų šalies gyventojų šiandien jaučiasi nebe tik lietuviai, bet ir europiečiai. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų remia savo šalies narystę ES. Kita vertus, lietuviai vis dar mažai pasitiki savo šalies politine sistema ir mažiausiai Europoje tiki savo įtaka rinkimuose. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu šią vasarą atliktas tyrimas, kurio rezultatai paviešinti penktadienį.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Skaitmeninių technologijų amžiuje kiekvienas turintis idėją gali šią perduoti visam pasauliui. Būtent tuo puikiai pasinaudojo lietuviškos garso technikos „LessLoss“ kūrėjai, sugebėję pagaminti nepamatuojamos kokybės produkciją. Retas kuris drąsiai galėtų teigti dirbantis tai, ką su mielu noru veiktų laisvalaikiu.

Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (25 proc.), visiškai patenkinti savo atlyginimu būtų tik tuo atveju, jei jis pakiltų 100 ir daugiau procentų. Tai, atlikę apklausą, išsiaiškino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, vos 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems užtektų ir 10 proc. padidinto atlyginimo. Anot jos, tokie rezultatai atskleidžia kelis svarbius dalykus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Į Jungtinę Karalystę išvykusi užsidirbti nuosavam būstui Lietuvoje alytiškė Rita Jegelevičiūtė sako žinanti ir tokių lietuvaičių, kurios į šią šalį atvyksta ieškoti turtingų vyrų. „Vienas iš būdų praturtėti emigracijoje – susirasti turtingą vyrą ir taip susitvarkyti gyvenimą. Galbūt skamba juokingai, tačiau tai egzistuoja, tik niekas nekalba garsiai. Dauguma į Didžiąją Britaniją atvykusių merginų ketina eiti šiuo keliu“, – konstatuoja lietuvė.

Lietuviai iš dalies vėl jaučia nuskriaustųjų „kaifą“. Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė karikatūrą, kurioje pigiai reklamuojama lietuvių darbo jėga, o lenkai nupiešė plakatą. Po kelis lietuvių darbininkus už vieno kainą siūlantis leidinys parodė liūdną realybę. Tikslas anaiptol nebuvo kryptingai pasityčioti, tačiau gausiai emigruojančios tautos sąmonėje užkliudyta jautri kertelė, net šalies ambasada prabilo apie tariamai ksenofobišką karikatūrų pobūdį.

 Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė suvienodinti Lietuvos gyventojų ir užsieniečių privalomojo sveikatos draudimo sąlygas bei tvarką. Tokį siūlymą teikusios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tikėtina, kad 2014 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam prireiks iki 40 mln. litų. Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnyba pranešė, kad pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, turėtų įsigalioti iki spalio 25 dienos.

Vis daugiau šalies gyventojų teigia, kad padengus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams bei kitiems mokesčiams, jiems lieka pinigų kitiems poreikiams tenkinti. Per pastaruosius trejus metus "laisvais" pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3 proc. iki 57,4 proc. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas "TNS Atlas(tm)".   "Šių metų tyrimo duomenys nuteikia optimistiškai.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (62 proc.) gyvena butuose, o apie 39 proc. turi privačius namus arba kotedžus. Į nuosavus namus Lietuvos gyventojai pradeda kraustytis sulaukę 35 metų, o vėliau, artėjant pensijai, gyventojai vėl sugrįžta į butus. „Nuosavuose namuose linkusios gyventi vidutinio amžiaus šeimos. Dažniau tai yra nuosavą verslą turintys žmonės arba aukštesnės kvalifikacijos tarnautojai. Žinoma, kaimiškose vietovėse žmonės dažniau gyvena namuose nei butuose.

Žemėlapis – puiki priemonė apibūdinti, vizualizuoti pasauliui ir juose žymima ne tik kalnai ir upės, bet ir ekonominė, politinė situacija, itin vizualūs gyventojų nuomonės, pažiūrų žemėlapiai. O ką apie savo šalį galime sužinoti pažvelgę į pasaulio žemėlapiuose pavaizduotą Lietuvą? Planuojantiems atostogas ne pro žvilgtelti į žemėlapį, kuriame atvaizduota, kaip kuriose pasaulio šalyse sutinkami svetimšaliai.

Sakoma, kad šiais laikais nieko negausi nemokamai. Netiesa! Lietuvoje yra gerų žmonių, kurie noriai dalijasi jiems patiems nebereikalingais daiktais arba tiesiog gerumu. Tačiau yra vienas „bet“. Patikrinus, ką žmonės yra linkę atiduoti nemokamai ir tai, ko tuose pačiuose internetiniuose skelbimuose reikia kitiems – rasti bendrų taškų pasidaro itin sunku. Be abejo, ši prielaida dar nereiškia, kad toks gerumas yra neefektyvus. Tikrai atsiranda žmonių, kurie randa tai, kas jiems tiktų.

Britų laikraščio „The Independent“ redakcija laiške Lietuvos ambasadorei Jungtinėje Karalystėje (JK) Astai Skaisgirytei-Liauškienei apgailestauja, kad lietuviai įsižeidė dėl jų išspausdintos karikatūros. Anot laikraščio, karikatūra nukreipta ne prieš lietuvius migrantus, o prieš darbą reglamentuojančius įstatymus, BNS trečiadienį sakė ambasadorė. „Redaktoriaus pavaduotojas teigia, kad karikatūra jokiu būdu nekritikavo nei Lietuvos, nei lietuvių, nei ekonominių migrantų.

„Be specialiųjų tarnybų žinios tokių plakatų („Lietuvių chame, klaupkis prieš lenkų poną, – balsas.lt) pasirodymas yra neįmanomas“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševkis trečiadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje „Politinės aktualijos ir žiniasklaidos priemonių dezinformacija“. Anot jo, 50 metrų ilgio plakatas negalėjo pasirodyti atsitiktinai. Pasak V. Tomaševskio, tai gali būti ir buvusios valdančiosios koalicijos, ir specialiųjų tarnybų provokacija.

Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje (JK) Asta Skaisgirytė – Liauškienė šios šalies laikraštyje „The Independent“ pasirodžiusią lietuvius migrantus pašiepiančią karikatūrą pavadino pasibjaurėtina, ksenofobine ir rasistine. Ambasadorė sako parašiusi laišką laikraščio redaktoriui, išreikšdama apgailestavimą dėl tokios karikatūros pasirodymo.

Lietuva toliau stiprina savo, kaip paslaugų centrams patrauklios šalies, reputaciją – SEB grupė plečia Vilniuje veikiantį paslaugų teikimo centrą („Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialą). Šiemet čia darbą pradėjo 80 naujų darbuotojų, o iki metų pabaigos planuojama priimti dar apie 60 žmonių. Jie dirbs IT vystymo, finansinių operacijų ir paskolų administravimo operacijų srityse.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Nors beveik trečdaliui visų Lietuvoje veikiančių įmonių vadovauja moterys, dauguma lietuvių po senovei vadovo poste mieliau regi vyrą. Tokie apklausos, kurią atliko specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, rezultatai. Dirbti vadovaujami stipriosios lyties atstovo norėtų 56 proc. respondentų.Tik 11 proc. mieliau rinktųsi vadovę moterį, o 33 proc. nemato skirtumo – vyro ar moters nurodymus reikės vykdyti.

Tautiniu kostiumu mielai rengiasi ne tik liaudies dainų ir šokių kolektyvų nariai, garsios Lietuvos moterys (Prezidentė D. Grybauskaitė, politikės R. Juknevičienė, D. Bilotaitė), bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Optimistas pasakytų: „Valio, pagaliau didžiuojamės esą lietuviai!“. Pesimistas burbteltų, kad tai tėra nauja mada. Kaip bebūtų, tokios mados nėra niekuo blogos ir žalos tikrai nedaro.

  Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Išvedus Lietuvos karius jų vietą užimti raginami Lietuvos verslininkai, kuriems tai esą šansas atrasti viso regiono galimybes. Tuo metu ekspertai nurodo į vis prastėjančią saugumo padėtį ir naujo pilietinio karo galimybę. Vietos žmonių giriami Lietuvos kariai jau kraunasi lagaminus ir rengiasi palikti Afganistano Goro provinciją.

Sportas lietuvių sąmonėje siejamas su karingumu, tinklalapiui LRT.lt sako psichologas – psichoterapeutas Olegas Lapinas. „Kariams reikia ne meilės, o kritiško pastiprinimo. Baisiau, kai karys nuleidžia ginklą nei negauna vieno kito komplimento“, – priežastis, kodėl treneriai ar pergalių laukianti tauta suklupusiems sportininkams nežarsto komplimentų, vardija O. Lapinas. Savo ruožtu psichologas dr. Antanas Kairys priduria, kad žmonės mėgsta tapatintis su tautiniais herojais, kuriems sekasi.

Ši vasara, kaip reta, bent jau iki liepos vidurio tvarkos sergėtojams didelių rūpesčių nekėlė. Visas paežeres nutūpę bei užpildę prie jų esančias sodybas poilsiautojai gana ramiai iki tol leido savaitgalius ar atostogas. Tačiau neseniai vieną savaitgalį Vilniaus ir Trakų rajonuose santykius kumščiais aiškinosi dvi didelės kompanijos.

Lietuvoje norą bankrutuoti jau pareiškė beveik šimtas žmonių, tarp kurių yra ir kelios šeimos. Daugiausia siekiančių bankroto fizinių asmenų - didmiesčiuose, tačiau teismai yra sutikę nagrinėti kur kas mažiau bylų - daugelis prašymų dėl bankroto grąžinama papildyti. Bankrutavusiais jau paskelbti 7 gyventojai, tarp kurių yra vienintelė Stankų šeima iš Kauno. Šios šeimos atstovas yra vienintelis bankrutavęs vyras, kitos yra moterys.

Šiauliuose įsikūrusio Vokietijos dviračių gamintojo „Panther Bicycle“ vadovo Dirko Zwicko teigimu, verslo sąlygos Lietuvoje puikios. „Lietuvos žmonės retai susimąsto, kokią galią jie iš tikro turi“, – Vokietijos verslo žurnalui „Impulse“ sakė D. Zwickas. „Panther Bicycle“ padalinio Lietuvoje vadovas šalyje gyvena jau 18 metų ir spėjo gerai susipažinti su vietine verslo kultūra, rašoma „Impulse“. „Panther“ veiklą Lietuvoje pradėjo 1993 metais.

 32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. 34 proc.

 Nenoras įsipareigoti bankui yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsisakoma ketinimų pirkti būstą. Šią priežastį įvardijo net 42 proc. būsto nuomininkų. Šiek tiek mažiau – 37 proc. žmonių nurodė, kad neturi pakankamai santaupų 15 proc. pradiniam įnašui. Taip teigia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ liepos mėnesį atliktos apklausos dalyviai.

Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio rinktinė šeštadienį kontrolines rungtynes Druskininkuose 63:70 (13:14, 17:23, 19:18, 14:15) pralaimėjo Ukrainos bendraamžiams. Aikštelės šeimininkams Matas Andruškevičius pelnė 16 taškų, Jokūbas Švambaris - 15, Martynas Echodas - 11, Tadas Sedekerskis - 9, Julius Stoma - 8, Justas Klimavičius ir Jonas Stakeliūnas - po 2. Sekmadienį komandos Druskininkuose susitiks dar kartą.

Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus, BNS sakė šią savaitę darbą Vilniuje pradėjęs Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Czubinskis. Diplomato teigimu, šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai geri, užsienio reikalų ministrai palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais.

Ketvirtadienį Čekijoje prasidėjo 2013 metų Senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) bei jaunimo (iki 23 metų) plento dviračių pirmenybės. Jaunių vaikinų atskiro starto lenktynėse 53-ias finišavo Matas Mickevičius, 22,5 km distanciją įveikęs per 30 minučių 28,34 sekundės. Dar kuklesni buvo kitų dviejų Lietuvos atstovų rezultatai.

 Portugalijoje toliau vyksta U-19 pasaulio paplūdimio tinklinio čempionatas. Po sėkmingo pasirodymo grupės varžybose,toliau pergalingai rungtyniauja Lietuvos jaunųjų tinklininkų pora - Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape lietuviai per 34 minutes , rezultatu 2:0 (21:19 , 21:16) įveikė Gerson David Contreras Lacayo ir Ruben Alejandro Mora Romero (19 reitingas) duetą iš Nikaragvos ir pateko tarp 16 stipriausių čempionato komandų.

Liūdna žinia pasiekė „Tėviškės šviesą“ iš Punsko valsčiaus: valsčiaus vietos taryba nusprendė nuo rugsėjo 1-osios uždaryti dvi lietuviškas mokyklas – Navinykų ir Pristavonių. Navinykų mokykloje veikė 1–6 klasės, joje mokėsi daugiau kaip 20 mokinių, o Pristavonių mokykloje – 1–3 klasės, kurias lankė 7 mokiniai. Žinia sujaudino viso pasaulio lietuvius. Juk minėtų kaimų vaikai gyvena Lietuvos etninėse žemėse, kurias klastingai, sulaužiusi Suvalkų sutartį, okupavo Lenkija.

Jei gerai uždirbs, darbuotojai Lietuvoje pasiryžę taikstytis su nuobodžiu darbu, atsisakyti karjeros ir gauti algą ar jos dalį vokelyje. Tačiau net ir dėl gerų pinigų lietuvis nenorėtų kęsti prastos atmosferos darbovietėje, taip pat nuolatinių viršvalandžių. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 366 asmenis, besižvalgančius naujo darbo. „Būtent darbo įdomumo pirmiausia sutiktų atsisakyti norintys gauti gerą atlyginimą. Tokių apklausoje buvo 22 proc.

74 proc. Lietuvos gyventojų artėjančius gimtadienius padeda prisiminti internetas, kompiuterinės ir mobiliosios programėlės. Tai atskleidė dovanų platinimo bendrovės „Gera dovana“ atlikta apklausa. O dovanas šalies gyventojai vis dar linkę pirkti prekybos centruose ir specializuotose dovanų parduotuvėse. Ten jų ieško septyni iš dešimties apklaustųjų. Daugiausia respondentų (35 proc.) nurodė, kad draugo gimtadienį pirmiausia primena socialinis tinklas „Facebook“. 17 proc.

Viena iš pagrindinių veiklų, kurių Europos Sąjungos (ES) šalyse imasi nusikalstamos grupuotės, yra narkotikų platinimas. 2013 metų pradžioje paskelbtame bendrame Europos Komisijos ir Europolo raporte apie ES šalių narkotikų rinką teigiama, kad Lietuvos nusikalstamos grupuotės yra vienos didžiausių metamfetamino gamintojų Baltijos šalyse, o šiuo kvaišalu jos aprūpina Skandinavijos, Jungtinės Karalystės rinką.

Dalia KARPAVIČIENĖ Kelmiškė Gintarė Kazlauskaitė su šeima metus viešėjo tolimojoje Australijoje. Didžiausią įspūdį jai paliko didinga, kartais net bauginanti svečios šalies gamta. Para ore su keturių mėnesių kūdikiu Praėjusių metų balandį Gintarė Kazlauskaitė, jos gyvenimo draugas su jų keturių mėnesių kūdikėliu ryžosi nukeliauti į tolimąją Australiją, kurioje jau dešimtmetį gyvena už australo ištekėjusi draugo sesuo.

Pirmadienį žiaurioje avarijoje Vokietijos greitkelyje žuvo penki asmenys, kurie, manoma, vyko iš Lietuvos, informuoja morgenweb.de. Penki žmonės sudegė automobilyje. Pasak policijos, kūnai buvo ištraukti iš automobilio tik praėjus kelioms valandoms po avarijos. Kol kas žuvusiųjų nepavyko identifikuoti, tačiau manoma, kad jie vyko iš Lietuvos. Įtariama, kad avarijos priežastis buvo gausios liūtys.

  Aušra Jakubonytė, LRT.lt Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė. Tuo metu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas dr. A. Smetona tikina, kad lietuvių kalbai dabar yra patys geriausi laikai. Tačiau jis pabrėžia, kad, jei elgsimės su kalba tarsi su krištoline vaza, tai nuves ją į mirtį.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius su delegacija atvyko į Afganistaną. Sekmadienį Kabule A.Pocius susitiks su Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) vado pavaduotojais. Taip pat numatomi susitikimai su Afganistano sostinėje tarnaujančiais Lietuvos kariais iš Nacionalinio paramos elemento (NPE) ir Pajėgų išvedimo koordinavimo grupės (PIKG). Susitikimuose bus aptariamas pasiruošimas Lietuvos karių išvedimui iš Goro provincijos šių metų rudenį.

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai teko Europos Komisijai pristatyti mūsų pokyčius krizės sąlygomis, kad buvo sumažintos pensijos, išmokos bedarbiams, tai pirmiausia manęs klausė, kaip sureagavo žmonės. Pasakiau, kad nebuvo nieko. Jie šito nesuprato. Mums sunku suprasti, kaip žmogus gali nejausti, kad dega pirštas, bet, pasirodo, yra tokių ligų. Vadinasi, stadija jau gili“, – apie lietuvių polinkį kęsti tyliai ir kiekvienam atskirai sako prof. Boguslavas Gruževskis.

Prabėgus beveik trim savaitėm po laimėjimo pagaliau į loteriją kreipėsi 102-ojo Teleloto milijono savininkai. Tai tarptautinės vadybos specialistės ir tekintojo šeima iš Kauno. Sutuoktiniai delsė atsiimti laimėjimą ne todėl, kad buvo pamiršę patikrinti bilietą, o tiesiog laukė skrydžio iš Norvegijos į Lietuvą. Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai trečiadienį grįžo į Kauną, o jau kitą rytą stovėjo prie loterijos durų su laimingu bilietu rankose.

Baltijos šalių metimų mačas Alytuje baigėsi Estijos lengvaatlečių rinktinės pergale. Surinkę 26 363 taškus estai aplenkė antroje vietoje likusius latvius (25 871 tšk.

Gerokai užsitęsusi žiema skatina vis daugiau lietuvių poilsiauti ne tik vasaros, bet ir vėlyvo rudens bei žiemos mėnesiais ir taip pratęsti vasarą. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį į užsienį keliavo 296,4 tūkst. šalies gyventojų arba 8,5 procento daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Kintančius keliautojų įpročius kelionių organizatoriai aiškina ir finansų valdymo namų ūkiuose pokyčiais bei didėjančiais reikalavimais poilsio kokybei.

Lietuvoje atostogų tema apipinta paradoksais. Naujienų tarnybos CNN duomenimis, esame ilgiausiai pasaulyje atostogaujanti tauta, per metus vidutiniškai turinti 41 laisvą dieną. Šiuo rodikliu kone dvigubai lenkiame JAV piliečius ir beveik keturgubai - kinus. Vis dėlto, „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis šalies gyventojų šią vasarą neatostogaus ir poilsiui skirs tik savaitgalius bei šventines dienas.

Anglijoje, ypač Londone, kultūrinis gyvenimas virte verda. Muzikos kiek nori ir visokiems skoniams. Tačiau į čia atvykusios lietuviškos popgrupės, nors nedaug pigesnės ir muzikos požiūriu gerokai skurdesnės nei vietinės, vis vien surenka nemažai publikos. Prisipažinsiu, nors nuolatiniai Anglija.lt skaitytojai turbūt tai puikiai žino, nesu lietuviško popso gerbėja.

Remiantis apklausų duomenimis, nelegalius degalus už žemesnę kainą pirktų du trečdaliai lietuvių ir latvių, estų tai darytų tik trečdalis.

 „Niekada nemaniau, kad mūsų šeima iki to nusiris. Buvo gėda prašyti tokios pagalbos, bet negi badausi?“ – svarstė portalo anglija.lt pašnekovė ir papasakojo, kaip gauti bent kąsnį atsidūrus finansinėje duobėje Anglijoje. Vienu metu – dvi problemos Vis daugiau Didžiosios Britanijos žmonių kreipiasi pagalbos į maisto bankus – pranešimų, kad anglai alksta, pasirodė prieš kelias savaites. Pranešama, kad maisto banko klientų, gaunančių maisto davinį trims dienoms, vis daugėja.