lengvatos

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybei planuojant didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir ieškant, kaip kompensuoti dėl to prarandamas biudžeto pajamas, bus peržiūrimos įvairios mokesčių bei kitos šiuo metu galiojančios lengvatos. Anot ministro, apie naujus mokesčius bus galvojama, tik panaikinus galimybes jų nemokėti. „Dabar mūsų pagrindinis nusiteikimas yra, kad pertvarkant sistemą, turime supaprastinti ir sutvarkyti landas.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Baigus studijas, studentiškos privilegijos ir „lengvatos“ nesibaigia – tuo įsitikino Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) Įmonių valdymo magistrantūros studijas šiemet sėkmingai baigusi Kristina Bucevičiūtė. Dar studijų metu atlikusi praktiką Liuksemburge, mergina planuoja ją tęsti toliau, pasinaudodama „Erasmus+“ stažuotės programa absolventams. „Lietuvoje susirasti gerą darbą nėra lengva.

Valdžios atstovams prabilus apie galiojančio 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą arba naujas šio mokesčio lengvatas, BNS primena PVM Lietuvoje istoriją. 22 metus galiojantis mokestis 1994 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas 18 proc. bazinis PVM, skaičiuojamas nuo visų prekių ir paslaugų kainų, išskyrus medicinos paslaugas ir vaistus, švietimą, viešąjį transportą, pašto, draudimo ir bankų, laidojimo paslaugas, spaudą, privatizuojamą valstybės turtą ar žemės nuomą.

Daugiau nei pusė už grotų dienas leidžiančių moterų plūstelėjo ne tik į mokyklinius suolus, bet ir veržiasi mokytis amato. Labiausiai žavimasi grožio paslaugų – kirpėjų, masažuotojų specialybėmis. Kad nuteistosios kaip niekada sukruto mokytis, stebėtis nėra ko, sako pataisos namų pedagogai, mat už gerą elgesį galima gauti lengvatų ar net tikėtis anksčiau laiko ištrūkti į laisvę. Kol kas, pavyzdžiui, į masažo mokslus už pataisos namų sienų išleistos 6 likimo draugės.

Po išsamių tyrimų, kurie buvo pradėti 2014 m. birželį, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų grupės „Fiat“ finansų bendrovei, o Nyderlandai – grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovei. Abiem atvejais nacionalinių mokesčių administratorių sprendimų dėl mokesčių pasekmė – dirbtinai sumažinti bendrovių mokami mokesčiai. Dviem tirtais sprendimais dėl mokesčių patvirtinti dirbtiniai ir sudėtingi metodai, kaip nustatyti bendrovių apmokestinamąjį pelną.

Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.

Lietuva neturėtų vadovautis Ukrainos pavyzdžiu drausdama rusiškus kanalus, bet nepasiūlydama alternatyvos, sako Ukrainos žurnalistė, redaktorė, televizijos „Ukraine Today“ („Ukraina šiandien“) generalinė prodiuserė Tetjana Pušnova. Pristatydama Ukrainos pasirinktą kelią kovojant su Rusiška propaganda, ji BNS tvirtino, kad nepakeitus net ir laikinai uždraustų programų originaliu bei įdomiu turiniu rusakalbiams, televizijos žiūrovai vistiek ieškos galimybių žiūrėti tai, ką yra įpratę.

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime šiokią tokią problemėlę ir metas susigriebti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad nuo balandžio 2-osios, kai buvo grąžintos pirmosios pajamų mokesčio permokos gyventojams, jau pervedė 8,5 mln. eurų beveik 100 tūkst. gyventojų, kurie elektroniniu būdu pateikė teisingas metines pajamų deklaracijas ir pasinaudojo gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis.

 Atsinaujinus diskusijoms apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad minimalus šio mokesčio tarifas Europos Sąjungoje (ES) yra 15 procentų. „Ši diskusija iš tikrųjų užduoda gilesnius klausimus, tarp kurių - kokio apskritai dydžio turėtų būti PVM. Jeigu PVM būtų 3 ar 5 proc., mes turbūt apie tai nediskutuotume, reikia ar nereikia lengvatos šildymui.

Europos Sąjungos sprendimas vieneriems metams pratęsti lengvatinių tarifų režimo galiojimą Ukrainos eksportuotojams leis šiai šaliai geriau pasirengti ir įvykdyti reikalingas reformas, įsitikinęs Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. „Mums tai yra geras susitarimas. ES atveria mums savo rinkas, o mes ne iki galo atveriame savas (rinkas) prekėms iš Europos Sąjungos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susitikusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi, aptarė, kokias ir kaip palengvins verslo sąlygas įmonėms, patyrusioms Rusijos embargo pasekmes. Ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad šių lengvatų tikslas yra sudaryti įmonėms galimybes turėti daugiau apyvartinių lėšų ir išsaugoti darbo vietas.

Iki savivaldos rinkimų likus dar geram pusmečiui, Panevėžio politikai įsismarkavo. Savivaldybės skolai artėjant prie 100 mln. litų, du Tarybos nariai sumanė pamaloninti jaunas šeimas ir senjorus neįtikėtinomis transporto lengvatomis. Siūloma pradinių klasių moksleivius ir pensininkus, sulaukusius 80-ies metų, miesto maršrutiniais autobusais vežti su 99 proc. lengvata. Metinis nuolatinis bilietas šioms grupėms tekainuotų 10 litų.

Andrius Kunčina, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors visos ligšiolinės Čekijos vyriausybės stengėsi kovoti su juodąja rinka, šešėline ekonomika ir nelegaliais imigrantais, visuotinai žinoma, kad, pavyzdžiui, Čekijos statybose didelę dalį darbininkų sudaro uždarbio siekiantys imigrantai, kurių dauguma – slovakai bei buvusių tarybinių respublikų piliečiai. Tarp šių vyrauja ukrainiečiai, sudarantys vieną iš trijų gausiausių imigrantų kategorijų Čekijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylą, kurioje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje reikalavo panaikinti 365 dienų bilietą. Birželio 11 dienos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, o mieste lieka galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimta tvarka.

Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma jaunoms šeimoms, įsigijusioms pirmąjį būstą ir jį registruojančioms Nekilnojamojo turto registre ir Hipotekos registre, taikyti nuolaidas – 50 proc. sumažinti atlyginimą už šių registrų teikiamas paslaugas. „Pradėjus taikyti šias lengvatas jaunoms šeimoms, bus įgyvendinta Vyriausybės programos nuostata palengvinti jaunimui įsigyti pirmąjį būstą.

Europos Sąjunga, siekdama padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką, nuo balandžio 23 dienos pradėjo iš anksto taikyti vienašales muitų lengvatas, dėl kurių buvo sutarta derybose dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymo. Lengvatos pradėtos taikyti nelaukiant, kol bus pasirašyti visi ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo skyriai. Politiniai susitarimo skyriai pasirašyti 2014 metų kovo 21 dieną.

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams, teisingai elektroniniu būdu pateikusiems pajamų mokesčio deklaracijas ir pasinaudojusiems gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, pervedė 7,57 mln. litų. Papilnėjusias sąskaitas penktadienį pastebės beveik 18 tūkst. mokesčių mokėtojų. „ Permokos grąžinamos pagal deklaracijų pateikimo datą, pradedant nuo anksčiausiai elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų.

Vilniaus savivaldybė teisėtai nustatė viešojo transporto bilietų lengvatas 80 metų ir vyresniems žmonėms bei nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims. Tai nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti sostinės valdžios sprendimo teisėtumą.

Vida Tavorienė Daugiabučių atnaujinimą valdžia spartina atimdama kompensacijas už šildymą ir viliasi, kad pavasarį kils nauja renovacijos banga. Tačiau statybininkai neskuba imtis darbų. Aplinkos ministerija skelbia, kad pavasarį turėtų prasidėti masinė daugiabučių namų renovacija. Pastoliai turėtų būti pastatyti prie 500–600 šalies daugiabučių. Bet statybininkai skeptiškai vertina tokius planus.

 Kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, pranešė švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis. Švietimo ministro D. Pavalkio pareiškimas apie kitąmet numatomą vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų abiturientams – politinis blefas, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Per tris šių metų ketvirčius pradedantiesiems verslininkams suteikta 10,8 mln. litų paskolų iš Verslo skatinimo fondo (VSF) – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (8,5 mln. litų). Skelbia VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Verslo naujokų kreditavimą dar labiau suaktyvinti turėtų atsivėrusi nauja galimybė kompensuoti dalį darbuotojų darbo užmokesčio VSF lėšomis.

Nuo 2014 m. įvedamas akcizo mokestis energijai yra neteisingas, ekonomiškai nepateisinamas ir žalingas gyventojams ir įmonėms. Jis gresia dujų, šilumos ir elektros energijos kainų didėjimu ir smūgiu Lietuvos ūkio konkurencingumui. Vyriausybė privalo imtis visų priemonių, leisiančių sumažinti akcizo mokesčio neigiamą poveikį verslui ir gyventojams, o ne traktuoti šį mokestį kaip dar vieną pajamų šaltinį.

Bet koks Lietuvoje priimtas įstatymas gali būti Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo objektas. Pastaruoju metu KT pateikė išvadą dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo teisėtumo – neproporcingai mažinant valstybės tarnautojų atlyginimus buvo pažeista konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Šią problemą Vyriausybė žada išspręsti jau kitais metais, tačiau įdomių ir sudėtingų klausimų KT sulaukia vis daugiau.

Rugpjūčio 27 d. Lietuvos studentų sąjunga (toliau - Sąjunga) kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu įgalioti aukštąsias mokyklas studentams išduoti pažymas leisiančias naudotis transporto lengvatomis. Kreipimesi nurodyta, kad studentams dar nepasigaminusiems Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) nuo rugsėjo 1 d. būtų išduodamos laikinos pažymos suteikiančios teisę pasinaudoto LR transporto lengvatų įstatyme nustatytomis nuolaidomis.

Vis daugiau darbdavių naudojasi  lengvata įdarbindami bazinių karinių mokymų dalyvius. Darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio subsidiją, jei įdarbina bazinius karinius mokymus baigusius asmenis, arba už savo darbuotojus, sugrįžusius juos atlikus. Tokiu atveju darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio, skirto mokėti tokiam asmeniui – 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio – 1275 lt.

Latvija 2014 metus pasitiks su nauja valiuta, tuo pat metu įsigalios ir nauji mokesčių teisės aktų pakeitimai, kurie atvers kelią naujokei konkuruoti su Airija, Malta ir Kipru dėl patrauklaus mokesčių rojaus statuso, rašo „Der Spiegel“. Anot leidinio, dėl šios priežasties Latvija gali įnešti dar daugiau sumaišties į nestabilią euro zonos ekonomiką.

Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia nepritarianti progresiniams mokesčiams ir ragina valdančiuosius mokesčių reformą vykdyti atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. LVK nuomone, dabartiniai veiksmai visuomenei ir verslui kelia daug nežinomybės, nes valdančiųjų partijų atstovai registruoja vienas kitam prieštaraujančius mokestinių pakeitimų įstatymų projektus.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį nusprendė panaikinti lengvatas už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose apibrėžusį nutarimą, tačiau Šveitimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pabrėžia, kad tai nekeičia esamos tvarkos.

Lietuvoje daug diskutuojama apie socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, tačiau neteisingas šių reiškinių ir jų priežasčių suvokimas gali vesti prie klaidingų politinių sprendimų.

Keliaujant su vaikais neretai tikimasi, kad už jų kelionę teks sumokėti mažiau nei už suaugusiojo – juk galioja įvairios lengvatos. Vis dėlto kartais tenka nusivilti. Panevėžiečiui už dešimtmetės anūkės kelionę į sostinę teko sumokėti tiek, kiek už suaugusiojo, tad vyras stebėjosi tokia nelogiška tvarka. Visur tas pats Likus dienai ar dviem iki dešimtojo gimtadienio nuolaida dar galioja, o po gimtadienio – jau nebe.

 Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė atitinkamų liberalsąjūdiečių parengtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 50 balsų "už" ir 35 "prieš" pataisas Seimas atmetė.

Didžiosios Britanijos valdančiosios koalicijos įvesti nauji mokesčiai skaudžiausiai palietė nedirbančias ir vaikus namuose auginančias mamas, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.

 Lietuvoje netylant ginčams ir pasiūlymams dėl skalūnų dujų, šalies mokslininkai teigia, kad skalūnų žvalgybą pradėti galima. Tačiau sprendimą turi priimti Seimas. Tai yra politinis žingsnis, kuriam reikia visuomenės palaikymo. Premjero teigimu žvalgyba turi būti pradėta, bet tik įtikinus vietos bendruomenę. Atrodo, kad Didžioji Britanija rado būdą kaip įtikinti vietos bendruomenes dėl skalūnų žvalgybos ir gavybos.

Socialines pašalpas gaunantys Panevėžio miesto ir rajono gyventojai šeimomis plūsta į migracijos skyrius keisti asmens dokumentų, nesvarbu, ar jų galiojimo terminas baigiasi šiemet, ar po kelerių metų. Kol yra valstybės remiami, jie skuba pasinaudoti įstatymų jiems suteiktomis išskirtinėmis lengvatomis, kokių neturi nei ant patalo gulintys neįgalieji, nei vaikai, nei pensininkai.

„Kiekviena verslo idėja prasideda nuo to, kad reikia ieškoti pinigų, kaip ją įgyvendinti. Pradžioje apėjome gimines, jie mums padėti negalėjo. Vienoje parodoje sužinojome apie ES paramą, pradėjome aiškintis, kaip ją gauti, o šiandien jau turime barą“, – savo patirtimi dalijasi „Trip“ baro vienas savininkų Algirdas Rumšas.

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės. Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc.

Šiemet dirbdami pensijų fondams mokėsime daugiau, grįžę namo savo pabrangusioje žemėje alų gersime jau nebe iš „bambalių“, o panorę ją parduoti privalėsime pranešti apie sandorį, viršijantį 50 tūkst. Lt. Jei gyvenimas Lietuvoje taps nebemielas, išsiveždami iš jos 10 tūkst. eurų privalėsime juos deklaruoti, išsamiai paaiškindami, kur, kaip ir kada jie įgyti.

Įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) ar automobilių mokestį, užuot sumažinus darbo santykių apmokestinimą, – taip subalansuoti mokesčių sistemą naujajai vyriausybei siūlo verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, vyriausybės valdymo pradžia – tam tinkamas laikas.

Seimas, priėmęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, metams - iki 2013 m. gruodžio 31 d. - pratęsė lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Už įstatymo pataisas balsavo 78, susilaikė 5 Seimo nariai.

Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc.

Šiandien egzistuojantis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymas yra per daug komplikuotas ir numatantis daug lengvatų, trečiadienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) surengtoje diskusijoje teigė advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Saulė Dagilytė. „Pagal dabartinę situaciją NT mokesčio įstatymas numato begalę lengvatų, mokesčių tarifai smarkiai svyruoja, o pagrindinė mokestinę našta tenka verslui,“ – teigė ji.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pristatė veiksmingesnės Europos Sąjungos (ES) kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu veiksmų planą. Pasak už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingo EK nario Algirdo Šemetos, šiuo pasiūlymu siekiama suderinti teisinį pagrindą ir kovoti su įstatymų spragomis, kurias didžiosios kompanijos išnaudoja siekdamos išvengti mokestinės naštos. „Kiekvienais metais dėl mokesčių vengimo ir slėpimo visoje ES netenkama 1,3 trln. eurų.

Būsimai Vyriausybei vadovausiantis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, kad yra modeliuojami keli variantai dėl galimo minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. "Tikslas yra suformuluotas 1 tūkst. litų, kad būtų minimali mėnesinė alga, yra ir 1100 litų, keli variantai modeliuojami.