Panevėžio autobusų parkas skaičiuoja, kad į skolas sulindusiam miesto iždui toks politikų dosnumas atsieitų šešiaženkles sumas.
Apklausos rezultatas – bilietai pusvelčiui
Lengvatas vyresniems nei 80-ies senjorams siūlanti konservatorė 70-metė Marija Danutė Kažukauskienė ir pradinukus auginančioms šeimoms paramos reikalaujantis dviejų mažamečių tėtis „tvarkietis“ Sigitas Činga kolegas Tarybos narius prieš rinkimus įstūmė į nepavydėtiną padėtį. Dar šį mėnesį miesto Taryba turės nuspręsti, ar pamaloninti dalį panevėžiečių kone nemokamais autobusų bilietais.
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje 4635 gyventojai vyresni nei 80-ies. Vidutinė jų pensija siekia 650 Lt.
Autobusu važinėjanti M. D. Kažukauskienė teigia pati apklaususi maždaug 22 tokio amžiaus keleivius ir apskaičiavo, kad vienas 80-ies metų ir vyresnis senjoras visuomeniniu transportu per metus pasinaudoja vidutiniškai 144 kartus. Savivaldybė jiems kompensuoja 80 proc. bilieto kainos ir už jų gabenimą per metus Panevėžio autobusų parkui iš biudžeto sumoka apie 900 tūkst. Lt.
M. D. Kažukauskienė mano, kad senjorams lengvatą padidinus iki 99 proc., miestas finansinės naštos nė nepajustų. Esą vežti senjorus už 10 litų metinį bilietą Savivaldybei papildomai reikėtų vos apie 200 tūkst. Lt.Konservatorė įsitikinusi, kad realybėje nė tiek nereiktų, mat, jos žiniomis, net trečdalis vyresnių nei 80 metų gyventojų viešuoju transportu iš viso nebesinaudoja.
Politikė tikina senjorais susirūpinusi dar pavasarį, tik esą nežinia dėl kokių priežasčių jos parengtas sprendimo projektas buvo pasimetęs Savivaldybės valdininkų kabinetuose.
„Daug bendrauju su žmonėmis, matau, kad šita panevėžiečių grupė pažeidžiamiausia, nes jų pensijos nedidelės“, – motyvuoja M. D. Kažukauskienė.
Susirūpino pradinukais
Dosnumu konservatorę stengiasi pavyti kone identišką projektą parengęs „tvarkietis“ Sigitas Činga. Tiesioginiuose mero rinkimuose nusiteikusio dalyvauti jaunojo politiko žvilgsnis nukrypo į jaunas šeimas. Jis siūlo jau nuo rugsėjo 1-osios 99 proc. lengvatą autobusų bilietams taikyti pradinių klasių moksleiviams. Dvejų ir trejų metukų atžalas auginantis politikas tvirtina esąs susirūpinęs mažųjų mokinukų saugumu.
„Vyresnių klasių moksleiviai į mokyklą, būrelius gali jau ir pėsti nueiti, dviračiais nuvažiuoti, o pradinukai tam dar per maži“, – aiškina „tvarkietis“.
Miesto Švietimo skyriaus duomenimis, šių metų pavasarį Panevėžyje mokėsi 3531 pradinių klasių moksleivis. Jiems Savivaldybė taiko 80 proc. lengvatą mėnesiniam bilietui ir 50 proc. vienkartiniam.
S. Činga suskaičiavo, kad jo siūlymas Panevėžiui papildomai kainuotų apie 300 tūkst. Lt per metus, nes maždaug pusė pradinukų viešuoju transportu nesinaudoja.
Ar Tarybos posėdyje palaikyti ir senjorų pusėn stojusios kolegės M. D. Kažukauskienės siūlymą, anot S. Čingos, „tvarkiečių“ frakcija dar nėra nusprendusi.
Nemokamą dešrą čiuptų ir vegetarai
Gražiai atrodančias politikų iniciatyvas turėtų palaikyti ne tik senjorai, pradinukų tėvai, bet ypač – kompensacijas už lengvatinių keleivių gabenimą gaunantis Panevėžio autobusų parkas.
Jei Taryba pritartų abiem siūlymams, vežėjui atsivertų aukso gysla. Mat jei pradinukas ar 80-metis, įsigiję už simbolinę 10 Lt kainą nuolatinį metinį bilietą, miesto viešuoju transportu važiuotų vos keletą kartų per metus ar net visai nevažiuotų, vežėjui Savivaldybė vis tiek kompensuotų visą skirtumą tarp 10 Lt ir tikrosios nuolatinio metinio bilieto kainos, siekiančios per 1000 Lt.
Autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas tvirtina, kad Tarybos narių skaičiavimai yra niekiniai. Anot jo, pradinukams ir 80-mečiams patvirtinus 99 proc. lengvatą bilietams, Savivaldybei tai kainuotų ne kelis šimtus tūkstančių, o beveik 9 mln. Lt.
„Nemokamą dešrą čiuptų net ir nevalgantieji mėsos“, – įsitikinęs R. Petukauskas.
Direktorius neabejoja, kad tokia finansinė našta Panevėžio biudžetui – absoliučiai nepakeliama. Savivaldybės skola artėja prie 100 mln. Lt, tai yra maždaug pusė miesto metinio biudžeto, bankai jau apribojo Savivaldybės skolinimosi galimybes – kreditus ji gali imti Europos Sąjungos remiamiems projektams kompensuoti arba senoms skoloms padengti, tačiau negali gauti paskolos apyvartinėms lėšoms.
S. Čingos ir M. D. Kažukauskienės parengtus projektus ir skaičiavimus Autobusų parko vadovas vadina nemokšiškais. R. Petukauską stebina, kad prieš paviešindami tokias savo idėjas politikai nepasitarė su vežėju.
„Abu projektai absoliučiai neįgyvendinami, parengti nemokšiškai. Jie neatitinka Lengvatų įstatymo, išlaidos suskaičiuotos neteisingai, nenumatyti finansavimo šaltiniai. Iš ko Savivaldybė vežėjui kompensuos už lengvatinių keleivių vežimą? Tvarkos, kaip tai reikėtų įgyvendinti, nėra. O metinius bilietus su 99 procentų lengvata pirks net tie, kurie iki šiol nevažinėja autobusais – gal prireiks“, – Tarybos narių lengva ranka stebisi R. Petukauskas. Bilietų nespėtų atspausdinti
Autobusų parko vadovas teigia per visą savo darbo praktiką neprisimenantis metų, kad Savivaldybė savo biudžete būtų numačiusi tiek lėšų, kiek jų reikia vežėjui išlaidoms už lengvatomis besinaudojančių keleivių gabenimą kompensuoti. Savo skolą įmonei Savivaldybė perleisdavo bankui, šis sumokėdavo Autobusų parkui, bet iš miesto per kurį laiką atsiimdavo suteiktą paskolą su palūkanomis.
Pastarąjį kartą Savivaldybė dėl daugiau nei 4 mln. Lt skolos, susidariusios per 2013 m., išmokėjimo Autobusų parkui su banku sutarė šių metų pavasarį. Per šiuos metus už lengvatinių keleivių vežimą Savivaldybė parkui jau įsiskolinusi 800 tūkst. Lt. R. Petukauskas teigia, kad iki metų galo skola gali išaugti iki poros milijonų litų. Jį stulbina ir politikų skubotumas. Lengvatas siūloma įvesti jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Pasak direktoriaus, per tiek laiko fiziškai neįmanoma atspausdinti nuolatinių bilietų, pažymėtų vandens ženklais, spalvą keičiančiomis hologramomis, atspaustais ant specifinio angliško popieriaus ir turinčių kitų nuo padirbinėjimo saugančių saugos kodų. Panevėžio nuolatiniai autobusų bilietai tokių saugos priemonių turėjo daugiau netgi už pirmuosius litus Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Idėja – visus vežti nemokamai
Panevėžio autobusų parko apyvarta vien iš keleivių gabenimo mieste siekia 14 mln. Lt per metus. Iš jų apie 5 mln. Lt sudaro Savivaldybės kompensacija vežėjui už lengvatinius bilietus.
„Prie jau penkių milijonų litų mokamų kompensacijų pridėkime dar devynis milijonus, kurių reikėtų utopiniams siūlymams įgyvendinti, ir bus visa bendrovės metinė apyvarta mieste. Tai kodėl nemokamai nevežti absoliučiai visų keleivių? Būtų garantuotas priešrinkiminis šou“, – idėją politiniams dividendams surinkti siūlo R. Petukauskas.
Miesto Tarybos posėdžiuose jau pradėti svarstyti dosnūs politikų projektai kol kas politinio palaikymo nesulaukė. Jų autoriai neslepia irgi nesantys tikri, kad Tarybos posėdyje surinks daugumą balsų. Tarybos narė Gema Umbrasienė sutinka, kad miesto viešasis transportas per brangus, ypač kai sunaikinus Autobusų parko konkurentus mikroautobusus keleiviams neliko pasirinkimo. Tačiau ir ji abejoja, ar dabartinėmis aplinkybėmis būtų teisinga įvesti papildomas lengvatas.
„Miestui prieš kelerius metus atsisakius galimybės įvesti elektroninius bilietus, besinaudojančiųjų lengvatomis faktinio važiavimo apskaitos iki šiol nėra, todėl didele lengvatų dalimi Savivaldybės biudžetas maitins Autobusų parką. Tai nėra teisinga miestiečių atžvilgiu. Tiesą sakant, santykis tarp Autobusų parko pajamų ir mokamų kompensacijų iš biudžeto jau toks, kad verta pradėti mąstyti apie nemokamą miesto gyventojams transportą, kaip tai padaryta Taline“, – sako Tarybos narė. Inga Kontrimavičiūtė
