„Kiekvienais metais dėl mokesčių vengimo ir slėpimo visoje ES netenkama 1,3 trln. eurų. Tai skandalingas praradimas, ypač tokiomis ekonomikos sąlygomis“, - kalbėjo A. Šemeta ir pridėjo, kad kovai su mokesčių vengimu reikia nacionalinių, visos ES ir pasaulinių pastangų.
Kova prieš lengvatines mokesčių zonas
EK taip pat priėmė dvi rekomendacijas, kuriomis valstybės narės raginamos nedelsiant ir koordinuotai imtis neatidėliotinų konkrečių svarbiausių problemų sprendimo.
Pirmoje rekomendacijoje numatomas tvirtas ES nusistatymas prieš mokesčių rojus. Valstybės narės raginamos pagal bendrus kriterijus išaiškinti mokesčių rojus ir įtraukti juos į nacionalinius juoduosius sąrašus. „Gero valdymo principais turi būti išplėsti už ES ribų. Turime griežčiau kontroliuoti lengvatines mokestines zonas. ES lygiu privalome sukurti bendrą tokių zonų apsibrėžimą, o ne vadovautis bendromis sąvokomis“, - konferencijoje teigė A. Šemeta.
Už sąžiningą konkurenciją
Antra rekomendacija susijusi su agresyviu mokesčių planavimu. Joje siūloma būdų, kaip spręsti problemas, susijusias su teisiniais formalumais ir spragomis, kuriais naudojasi kai kurios įmonės, kad išvengtų sąžiningo mokesčių mokėjimo. Valstybės narės raginamos sugriežtinti savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kad jomis nebūtų naudojamasi siekiant išvis nemokėti mokesčių. Be to, valstybės narės turėtų priimti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, pagal kurią galėtų nepaisyti jokių dirbtinių susitarimų, vykdomų mokesčių vengimo tikslu, ir rinkti mokesčius atsižvelgdamos į faktinę ekonominę prasmę.
„Europos ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui reikia sąžiningos mokesčių sistemos. Kiekviena šalis gali siekti mokestinės konkurencijos tol, kol tai daroma sąžiningai ir atvirai. Vis dėlto, mokesčių konkurencija negali atverti durų sukčiavimui“, - sakė Lietuvos atstovas EK.
EK pasiūlytame veiksmų plane taip pat numatytos tokios iniciatyvos, kaip mokesčių mokėtojų kodeksas, ES mokesčių mokėtojo kodas, pagrindinių ES direktyvų kovos su piktnaudžiavimu nuostatų peržiūra ir bendros pinigų srautų sekimo gairės. „Šiandien pasiūlytas veiksmų planas taps svariu ES atsaku sprendžiant tarptautiniuose debatuose, visų pirma EBPO ir Didžiojo dvidešimtuko debatuose, iškeltas mokesčių slėpimo ir vengimo problemas. Tokiu būdu šis planas sustiprins ES poziciją raginant taikyti griežtesnius gero mokesčių valdymo standartus visame pasaulyje“, - sakė A. Šemeta. Tolesni veiksmai Siekdama užtikrinti šiandieninio veiksmų plano įgyvendinimą ir taip palaikyti kovą su mokesčių slėpimu ir vengimu, EK nustatys aktyvių naujų stebėjimo priemonių ir parengs rezultatų suvestinių. Nauja gero mokesčių valdymo platforma padės stebėti, kaip valstybės narės taiko rekomendacijas, ir rengti atitinkamas ataskaitas. A. Šemeta patikino, kad patvirtinus šią platformą į jos sudėtį netrukus turėtų būti pradėti kviesti atstovai iš kiekvienos ES valstybės narės.
Kalbėdamas apie mokesčių mokėtojus A. Šemeta teigė, kad verslas turi suvokti sąžiningų ir atvirų mokesčių sistemų naudą.
„Verslas turi suprasti vieningos rinkos privalumus mokėdamos sąžiningus mokesčius. Galima teigti, kad agresyvus mokesčių planavimas yra teisėtas, tačiau tai nereiškia, kad tai yra teisinga“, - sakė eurokomisaras.
Dėl mokesčių vengimo ES valstybės narės ne tik praranda daug pajamų, tačiau kartu yra pažeidžiamos sąžiningos mokesčių sistemos ir sukuriami barjerai sąžiningai verslo konkurencijai. Kiekvienais metais dėl mokesčių vengimo patirti nuostoliai sudaro 2 tūkst. eurų vienam bendrijos gyventojui.
EK priimtame dokumentų rinkinyje išdėstyta daugiau kaip 30 priemonių, kurios padės valstybėms narėms surinkti mokesčius ir sumažinti nacionalinius deficitus.
Pastaruoju metu visoje Europoje nuolat skamba nusiskundimai dėl stambių tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ar „Starbucks“, kurios, kaltinamos nesąžiningu mokesčių planavimu.
EK pasiūlytos priemonės labiausiai liečia tokias ES valstybes nares kaip Airija ar Liuksemburgas, kur egzistuojančios mokestinės sistemos didelėms korporacijoms leidžia mokėti mažesnius mokesčius nepaisant milijardinių veiklos pajamų.
Ekonomika.lt jau rašė, kokias schemas naudoja didelės tarptautinės korporacijos, kad išvengtų mokesčių. Pavyzdžiui, kompanija „Google“ didžiąją dalį savo pajamų fiksuoja Airijoje, kur pajamų mokestis yra 12,5 proc. Visoje Europoje reklamą iš bendrovės perkantys klientai pasirašo sutartis su Airijoje esančiu padaliniu, o ne vietos filialais.
