kuršių nerija

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Aukščiausios instancijos teismai yra nurodę nugriauti nelegalius pastatus Kuršių Nerijoje. Iki šiol nugriautas tik vienas pastatas. Po Neringos savivaldybės kreipimosi į vyriausybę išsaugoti šiuos statinius, nes esą juos nugriovus valstybei gali tekti gyventojams sumokėti 50 mln. litų kompensacijų, premjero pavedimu tarpžinybinė darbo grupė vėl aiškinsis padėtį.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pajūrio verslininkai skaičiuoja paskutinius savaitgalius, kai yra išnuomoję savo apartamentus. Didžioji dalis tautiečių Palangą bei Šventąją palieka iki rugpjūčio pabaigos, Kuršių neriją – iki rugsėjo vidurio. Anot LRT.lt kalbintų nuomotojų, dabar į kurortus atvyks kitokio poilsio mėgėjai. Ruošiasi mokslo metams Apartamentus Nidoje nuomojanti Indrė Navarackienė skaičiuoja, kad praėjęs savaitgalis buvo paskutinis, kai turėjo šimtaprocentinį užimtumą.

Paparčio žiedas labiausiai į vakarus nutolusiame krašte – Neringoje šiais metais žydės tris naktis. Išskirtinę šventinę nuotaiką unikaliame Kuršių nerijos kraštovaizdyje birželio 21–23 dienomis kurs Neringos kurorte vykstanti folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“. Kaip rašoma Neringos savivaldybės pranešime spaudai, penkioliktąjį kartą vyksiantis festivalis bus skirtas šiemet minimiems Tarmių metams.

 Kaip ir kiekvienais metais paskutinį gegužės savaitgalį Nidoje prasidejo lietuviškiausias muzikos festivalis "Benai, plaukiam į Nidą". Šis festivalis jau daugiau nei 15-ka metų skelbia Neringos vasaros sezono pradžią. Nors garsiausias Lietuvos kurortas, Nida, dažnai dėl savo orų kaitos vadinamas lietuviškuoju Londonu, tačiau penktadienio vakarą nei lietūs, nei vėjas neįveikė puikios festivalio nuotaikos bei atlikėjų ir svečių šypsenų.

Asta Kažukauskienė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Vasaros sezono pradžią labiausiai į vakarus nutolęs šalies kurortas pasitinka tradiciškai – festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ koncertais, atgimstančiu bardų skvereliu, geriausių vaikų kolektyvų pasirodymais, įvairiais sporto renginiais. Šeštadienio vakarą vyks ir laivų paradas, o po koncerto dangų nutvieks fejerverkas.

Nidos oro uostas galėtų veikti, jeigu nesiplėstų – taip teigia aplinkosaugininkai, komentuodami svarstymus dėl oro uosto veiklos atnaujinimo. Jie taip pat primena, kad dabar Nidoje esantis objektas turi ne oro uosto, o aviacinės aikštelės statusą. „Kol kas galėčiau pasakyti, kad tai yra tik kalbos. Nežinau, kokio jos lygmens.

Kitą savaitę darbą pradėsianti naujoji Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aušra Feser norėtų nerijoje matyti daugiau pėsčiųjų takų, o Nidoje pasigenda pėsčiųjų zonų. A.Feser sako norinti parką padaryti kuo atviresnį lankytojams. KNNP vadovė teigė, kad tai paskatinti galėtų KNNP lankytojų centro populiarinimas ir pėstiesiems skirti pažintiniai maršrutai. "Tikrai norėčiau prisivilioti į Kuršių neriją atvažiuoti tuos lankytojus, kuriems yra įdomu ir malonu būti gamtoje.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kalbėdamas apie Neringos savivaldybės tarybos kreipimąsi į šalies Premjerą ir Vyriausybę dėl statinių griovimo Kuršių nerijoje, pabrėžia, jog turi būti vykdomi atitinkami teismo sprendimai. „Tą situaciją vertinu labai blogai.

Šį savaitgalį Niujorke vykusioje 10-oje tarptautinėje turizmo parodoje „The New York Times Travel Show“ Lietuvos stendas ir surengtas specialus Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginys nustebino lankytojų skaičiumi, dideliu žiniasklaidos ir JAV turoperatorių dėmesiu bei bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorės siurprizu, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. „Daugiausia klausimų teko atsakyti apie tradicinę Lietuvos virtuvę, kulinariją.

Rusijos Federacijos vyriausybė nusprendė likviduoti ypatingąją turistinio ir rekreacinio tipo ekonominę zoną „Kuršių nerija“ Kaliningrado srityje. Atitinkamas nutarimas šiandien, gruodžio 22 dienos rytą, paskelbtas ministrų kabineto svetainėje. „Kuršių nerija“ buvo įkurta 2007 metų vasarį ir iki 2009 metų kovo pinigai buvo investuojami į infrastruktūros vystymą.

Jei dar neturite planų lapkričio kelionėms, nuvykite pasidžiaugti šalta, bet vis tiek pačia mieliausia mūsų Baltijos jūra, kopomis bei sudalyvauti Neringos įkūrimo 51 metų šventėje, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Kuršių nerijai skirtų parodų atidarymai, knygų pristatymai, Neringos meno kolektyvų, svečių koncertai, bendruomenės prisistatymai ir daugybė kitų renginių.

Elektrą Lietuvoje galima gaminti ir pakinkius jūros bangas, rašo „Lietuvos rytas“. Grupė verslininkų kartu su Neringos savivaldybe kurpia idėją po vandeniu statyti bangų energijos parką. Panašios gaudyklės jau statomos Skandinavijoje, šalia Škotijos, Portugalijos krantų. Neringos valdžia taip pat norėtų, kad panašus parkas stovėtų Baltijos šalyse. Valdininkai jau ieško lėšų galimybių studijai.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Valdininkams pavyko surasti būdą, kaip išsaugoti galimai neteisėtai pastatytus statinius Neringoje ir nepakenkti Aukščiausiojo Teismo reputacijai. Didžioji pirmadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo dalis buvo skirta pirmo dienotvarkės klausimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ svarstymui. Valdininkai diskutavo ir rimtai, ir su humoro gaidele, emocijas keitė ironiškos šypsenėlės.

Šeštadienį apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Pasaulio paveldo objektai“. Pašto ženkluose bus pavaizduota Kuršių nerija. Viename iš naujųjų pašo ženklų vaizduojamos Kuršių nerijos kopos, kitame - etnografinė pajūrio žvejo sodyba Kopgalyje. Kiekvieno ženklo tiražas - 100 tūkst., nominalinė vertė - 3 litai. Abu pašto ženklus sukūrė dailininkė Valdonė Bručienė. Kartu su pašto ženklais bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas.

Vasaros sezonui besiruošiantys Neringos verslininkai poilsiautojus žada pasitikti kai kuriomis naujovėmis ir pernykštėmis kainomis. Verslininkai baiminasi, kad sezonas gali būti prastas. Mat pastebima, kad nemažai poilsiautojų atsisako maitinimo kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Šiandien“. Nors Neringos viešbučiai ir kavinės sako jau pasirengę priimti poilsiautojus, gausiau jų laukiama birželį, paskelbus vasaros sezono pradžią.

Pasaulinėje parodoje „Expo 2012“, kuri prasidėjo šeštadienį Pietų Korėjos mieste Yeosu, jau skamba Lietuvos vardas. Jį įsimindami kartoja mūsų šalies paviljono lankytojai. Dauguma jų apstulbinti ilgam stabteli prie unikalių gintaro inkliuzų, atgabentų iš Palangos gintaro muziejaus. Šie eksponatai – intriguojanti įžanga pažinčiai su gintarine Lietuva.

Juodkrantėje petardomis pradėti baidyti perintys kormoranai. Tokiu būdu bandoma sureguliuoti vienos didžiausių kormoranų kolonijos populiacijos plitimą. Pirmieji kormoranai Juodkrantės sengirėje pastebėti prieš trisdešimt metų. Skaičiuojama, kad dabar jų čia peri apie tris tūkstančius porų. Rūgščiomis išmatomis sparnuočiai ne tik sunaikino dalį sengirės, bet ir ėmė sparčiai plisti į gyvenvietę.

Viena didžiausių tarptautinių turizmo mugių pasaulyje ITB, vykusi kovo 7–11 dienomis Berlyne, buvo itin sėkminga Lietuvai, kuriai atstovavo Valstybinis turizmo departamentas (VTD) prie Ūkio ministerijos kartu su Lietuvos turizmo verslu, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. „Mes labai džiaugiamės atvykstamojo turizmo iš Vokietijos rezultatais. 2011 metais sulaukėme daugiausiai vokiečių turistų, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.

Nidoje pradėti griauti pirmieji savavališkai pastatyti statiniai. Teismai dėl netoli Thomo Manno namelio iškilusių pastatų likimo truko keletą metų. Trys statiniai Nidoje Skruzdynės gatvėje iškilo be jokių leidimų vietoj sudegusio sandėliuko. Sprendimą juos nugriauti Klaipėdos apylinkės teismas priėmė dar 2009-tųjų gegužę.

Penktadienį Nidoje įvyks steigiamasis Neringos bendruomenės forumo susirinkimas. Neringiškių iniciatyva steigiama nevyriausybinė organizacija sieks Neringos savivaldybės kaip nacionalinio parko ir Pasaulio paveldo vietovės harmoningo vystymo. Planuojama, kad forumas aktyviai dalyvaus ieškant galimybių teikti paraiškas Europos Sąjungos fondų paramai bendruomeniškumo skatinimui gauti.

Vyriausybė ieško būdų, kaip išsaugoti neteisėtai pastatytus pastatus, tačiau nesiryžta skelbti karo neteisėtus leidimus išdavusiems valdininkams. Vyriausybės sprendimas dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje suklaidino ne tik paprastus šalies piliečius, bet ir Seimo narius bei kai kuriuos aplinkosaugininkus. Aiškėja, kad iš tikrųjų ketinama griauti ne tik 3, bet net iki 20 pastatų, jeigu neatsiras prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuose sudaryti.

Kuršių Nerijoje turėtų būti nugriauti trys neteisėtai pastatyti objektai, o likusieji, įskaitant ir su krepšininko Arvydo Sabonio vardu siejamus bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ botelius, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo nugriauti dar 2010 m. balandį, galės stovėti ir toliau. Statiniai galės likti, jeigu bus sudaryta taikos sutartis.

Kultūros paveldo specialistai reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės ketinimų galimai legalizuoti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje. „Jeigu Lietuvos Vyriausybė, keisdama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir nuspręstų pritarti šiurkščiausių teisės aktų pažeidimų Kuršių nerijoje įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir konstitucinius teisinės valstybės principus, sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ku...

Į Neringą Naujųjų sutikti atvykstantys poilsiautojai džiugina apgyvendinimo, bet ne maitinimo paslaugas teikiančius verslininkus. Pastebima, kad paskutinę metų naktį žmonės mieliau švenčia namuose nei kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Panorama“. Nežinia, kokia bus Naujųjų naktis – lis ar snigs, bet Neringos verslininkai sako, kad šiųmetės šventės nebus prastesnės nei pernykštės. Praėjusiais metais žiemą dirbantys viešbučiai buvo beveik pilni. „Atvažiuoja vokiečiai, nemažai rusų.

Šį savaitgalį Neringos miestas švenčia savo 50-ąjį gimtadienį. Jis buvo įkurtas 1961-ųjų lapkričio 15 d., Kuršių nerijos gyvenvietes Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą sujungus į vieną miestą. Dabar jo ilgis – apie 50 kilometrų, rašo VE.lt. Dabartinis Neringos meras Antanas Vinkus labai norėtų, kad šios vandens, vėjo ir smėlynų žemės gyventojai didžiuotųsi savo miestu. Šiuo metu jame nuolat gyvena apie tris tūkstančius gyventojų, žinoma, tik ne vasarą, kai jų būna kur kas daugiau.

JAV dėl UNESCO sprendimo priimti Palestiną stabdo šios organizacijos finansavimą. Kiek anksčiau UNESCO paskelbė apie Palestinos autonomijos įtraukimą į pilnateisių organizacijos narių sąrašą. Kaip skelbia lenta.ru, cituodama užsienio žiniasklaidą, JAV neperves organizacijai skirtų 60 milijonų. Tačiau JAV ir toliau liks organizacijos nare. Kalbėdami apie UNESCO balsavimą JAV atstovai teigia, kad sprendimas dėl Palestinos buvo skubotas bei neprisidės prie situacijos regione stabilizavimo.

Nuo rugsėjo atpigo mokestis už įvažiavimą į Kuršių Neriją automobiliais. O sumokėti jį Alksnynės kontrolės poste bus galima ir banko kortelėmis. Nors lietūs ir apniukę orai neretai temdė Kuršių Nerijos padangę, vasaros sezonas, specialistų teigimu, šiemet Neringai buvo itin palankus. Vien liepą apsilankiusiųjų sulaukta keturis kartus daugiau nei pernai. „Daugybė vokiečių. Vokiečiai – antri. Pirmoje vietoje – lietuvių turistai, trečioje – kitos Baltijos šalys: Latvija, Estija.

Kuršių nerijos miškininkai pastebi, kad šiltėjant klimatui Neringoje daugėja mažųjų skruzdžių, praneša LTV „Panorama“ . Tačiau gamtosaugininkai vietos gyventojams pataria tik pasitelkti kantrybę ir laukti, kol atšals. Kuršių nerijos gyventojams 3–4 milimetrų skruzdėlytės ramybės neduoda nuo pat pavasario, kai oras sušyla iki 10 laipsnių. „Jos daugiausiai laikosi prie namų daugiausia. Jos kaip parazitai, įkyrios, lenda į maistą, ramiai poilsiautojas nepasėdi.

35-erių metų Kaliningrado gyventojas su dviem sūnumis nukentėjo Kuršių nerijoje, šeštadienį sprogus daliai Antrojo pasaulinio karo laikų sviedinio. Visi trys paguldyti į Baltijsko ligoninę, praneša „newkaliningard.ru“. Vyras su 6 ir 3 metų sūnumis laužą įkūrė toje vietoje, kur žemėje buvo senas sprogmuo. Nuo sprogimo vaikams nukentėjo akys, o jų tėvui nuo karščio apdegė šonas. Išminuotojai išsivežė nesprogusią sviedinio dalį.

Genetikų išvada negailestinga – ruduojančius Kuršių nerijos spygliuočius puola vėžys. Blogiausiu atveju, teks kirsti ištisus miško kvartalus. Dar vienas gamtosaugininkų galvos skausmas – sparčiai plintančios akacijos, ištumančios ne tik vietines medžių rūšis, bet ir užgožiančios žolinę augmeniją, praneša LTV laida „Vasaros spalvos“. Šiandien Kuršių nerija gerokai skiriasi nuo to, kaip atrodė prieš 100 metų. Vietinę augmeniją užgožė svetimšaliai augalai.

Premjero nuomone, griauti gal vertėtų ne visus Kuršių nerijoje neteisėtai išdygusius pastatus, nors teismai yra nusprendę kitaip.Pajūryje antradienį vyko išvažiuojamasis Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas ir UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje nelegaliai iškilusių statinių likimas, praneša LTV „Panorama“. Dėl Kuršių nerijoje nelegaliai iškilusių statinių ar įstatymams prieštaravusių teritorijų planavimo dokumentų panaikinimo teismai sprendimus yra priėmę beveik 40 bylų.

Kaip žinia, poilsis prie jūros Kuršių Nerijoje neretai atsieina brangiau nei kituose pajūrio miestuose. Ypač brangiai jos atsieina tiems, kurie čia atvyksta automobiliu. Norint automobiliu iš Klaipėdos persikelti į Kuršių Neriją reikės susimokėti 48,6 Lt., neturintiems specialaus leidimo, būtina susimokėti ir ekologinį mokestį, kuris siekia 20 Lt. Atvykus į Nidos ar Juodkrantės kurortus neretai sunkiau rasti nakvynę ne žmogui, o „nakvynę“, t.y. stovėjimą aikštelę, automobiliui.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina dvigubai prailginti savo pirmininko kadenciją. Vos prieš savaitę pasibaigusiuose rinkimuose TS-LKD vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas premjeras Andrius Kubilius, jis naujam pirmininko įgaliojimų laikotarpiui turėtų būti patvirtintas birželio 18-ąją rengiamame TS-LKD eiliniame suvažiavime.

Klaipėdos naktinis klubas „Dr.Who“ šiltąjį sezoną pasitinka su džiaugsminga žinia tiems, kurie pasiilgo plaukus kedenančio vėjo ir netikėtų potyrių. Jau greitai veiklą pradės „Dr.Who“ keltas, kursuosiantis Kuršių mariose savaitgaliais visą vasarą. Tai pirmoji tokia – išskirtinė, mobili ir reguliariai veiksianti – erdvė įvairaus pobūdžio renginiams: nuo pašėlusių didžėjų pasirodymų, putų šou, teminių vakarėlių iki ryškiausių Lietuvos atlikėjų koncertų.

Tokie gaisrai, koks kilo Kuršių Nerijoje 2006 metais ir išdegė 120 hektarų miško, turėtų nebepasikartoti. Miškuose šiuo metu stovintys aukštuminiai statiniai, į kuriuos lipdavo ir budėdavo sargai, bus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o žmonės atleis. Jų vietą užims modernūs gaisro detektoriai ir radarai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 130 priešgaisrinio stebėjimo bokštų, ten kiekvieną parą budi sargai.

Į Kuršių neriją grįžę kormoranai jau ruošiasi dėti kiaušinius. Tačiau gamtosaugininkai žada jų populiaciją reguliuoti baidydami perinčius paukščius iš lizdų. Prieš daugiau kaip dvidešimt metų okupavę Juodkrantės sengirę, kormoranai čia grįžta kiekvieną pavasarį. Kaip tik dabar intensyviai krauna lizdus, mat netrukus patelės dės kiaušinius. „Dabar kasmet peri apie 3 tūkst. porų kormoranų. Tai y ra stabilus skaičius.

Į albumą sugulę XIX a. pab.–XX a. pr. atvirukai atskleidžia unikalius to meto Kuršių nerijos kraštovaizdžius, kurortų gyvenimą, vietos žmonių buitį. Viena iš knygos „Kuršių nerija Hugo Šojaus atvirukų rinkinyje“ autorių sako, kad mintis išleisti tokią knygą–albumą kilusi maždaug prieš 15 metų, kai į rankas pateko Mokslų akademijos fonduose saugotų Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo H. Šojaus atvirukų kolekcija, praneša LTV „Panorama“. „Tas atvirutes buvo pažiūrėję du žmonės be manęs, o m...

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje labiau rūpinamasi tradicine architektūra nei Kaliningrado srityje, sako UNESCO ekspertai. Ypač nerimą jiems kelia žinia apie kaliningradiečių ketinimus urbanizuoti vietovę. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose vietovėse UNESCO ekspertai lankosi kas penkerius metus norėdami įvertinti, kaip saugomos išskirtinės teritorijos. Prieš atvykdami į Lietuvą jie lankėsi Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje.

Nuo to laiko, kai buvo pradėta kalbėti, kad NATO kroviniai, gabenami į Afganistaną, galėtų keliauti ne tik per Rygos (Latvija) uostą, bet ir per Klaipėdą praėjus porai metų, vakar Klaipėdos uostas sulaukė pirmosios jų partijos. Pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos NATO konteineriai bus sandėliuojami ir laukiama, kol bus gautas nurodymas juos krauti ant geležinkelio platformų.

Kainoms kylant visur Europoje, vis sunkiau rasti trumpu skrydžiu pasiekiamą vietelę atostogoms už prieinamą kainą. Bet šiame žemyne yra vieta,kurioje gali mėgautis nepaliestų paplūdimių grožiu ir nusipirkti trijų dalių pietus mažiau nei už 10 svarų sterlingų. Ir ta vieta yra Lietuva,o tiksliau – Kuršių nerija, - apie mūsų kraštą neseniai publikuotame straipsnyje rašo britų „miror.co.

Liepos 26–rugpjūčio 15 dienomis Neringoje vėl sklis tradicinio tarptautinio kamerinės muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ muzikos garsai. Nidos ir Juodkrantės bažnyčiose klausytojų lauks septynios spalvingos programos: nuo baroko muzikos, iki sumaniai įkomponuotų šiuolaikinių kūrinių.

Penktadienio vakarą paplūdimyje tarp Smiltynės ir Juodkrantės pastebėtos plastmasinės talpos su užklijuotu rusišku užrašu „Distiliuotas vanduo“. Spėjama, kad talpose yra naftos produktais. Iki šeštadienio ryto Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai surinko 18 plastmasinių 5 litrų talpų. Šiuo metu visa pajūrio teritorija apžiūrima, apie įvykį informuotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Neringos savivaldybė. Talpos paimtos tyrimams.

Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija įtaria Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nelegalia laiptų paplūdimyje statyba. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Teigiama, kad darbus Preilos paplūdimyje atlieka buvusi apskrities viršininko įmonė.  Su ja nebuvo derintos saugomame Preilos paplūdimyje ant kopagūbrio vykstančios laiptų statybos. Apie galimus pažeidimus aplinkosaugininkai pranešė statybų inspektoriams.

Aukščiausiasis Teismas (AT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl bendrovės "Sabonio klubas ir partneriai" statinių Kuršių nerijoje, nutarė palikti nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytus ir statomus botelio bei kitus pastatus. Teismo nuomone, neteisėtomis statybomis iš esmės buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos.

Kovo 14 dieną baigėsi Berlyne vykusi didžiausia pasaulyje tarptautinė turizmo paroda „ITB“. Parodoje didelio turizmo profesionalų ir žurnalistų dėmesio sulaukė originaliu dizainu išsiskyręs Lietuvos stendas. Lietuvai parodoje atstovavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Vilniaus, Kauno ir Trakų miestų savivaldybės, kelionių agentūros ir organizatoriai, viešbučiai bei Lietuvos kaimo turizmo ir Lietuvos SPA asociacijos.

Jau nuo ankstyvo rudens jūros krantas ties Zelenogradsku (liet. Krantas) yra virtęs statybų aikštele. Paplūdimyje prie pat vandens į poros metrų gylį kalami įlaidai, betonuojamos krantinės. Zelenogradsko krantinės statyboje taikomos radikalios technologijos. Tokiu pat principu - kalant įlaidus - statomos krantinės uostuose. Tarp metalo užtvaros, į kurią dūžta jūros bangos, ir kopagūbrio betonuojamas padas - naujosios krantinės pamatas.