Jau nuo ankstyvo rudens jūros krantas ties Zelenogradsku (liet. Krantas) yra virtęs statybų aikštele. Paplūdimyje prie pat vandens į poros metrų gylį kalami įlaidai, betonuojamos krantinės.
Zelenogradsko krantinės statyboje taikomos radikalios technologijos. Tokiu pat principu - kalant įlaidus - statomos krantinės uostuose. Tarp metalo užtvaros, į kurią dūžta jūros bangos, ir kopagūbrio betonuojamas padas - naujosios krantinės pamatas. Naujoji promenada gal puspenkto metro bus platesnė už senąją, o tai labai svarbu Zelenogradskui. Promenada šiam miestui reiškia tą patį, ką Palangai reiškia Basanavičiaus gatvė. Tai - miesto vizitinė kortelė.
Kitais metais statybinė technika turėtų pajudėti gilyn į rusiškąją Kuršių neriją - čia planuojama pradėti ypatingosios turistinės zonos infrastruktūros statybas.
Planas - apgyvendinti Kuršių neriją
Michailas Truško, vienas iš turistinės zonos projekto rengėjų, tvirtina, kad Rusijai priklausanti Kuršių nerijos dalis greitai atitiks pasaulinio lygio kurorto standartus. 2010-aisiais statybos turėtų prasidėti 302 hektarų plote, padalintame į keturis sklypus. Iš jų rekreacinės paskirties yra du sklypai- vienas 37 ha nerijos pradžioje, iškart už Zelenogradsko, ir 20 ha prie paplūdimio ties Morskojės gyvenviete (liet. Pilkopa).
Šiuose sklypuose neplanuojama gyvenamųjų namų statyba, tai - daugiausiai paplūdimio infrastruktūra, automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimo keliai. Didžiosios statybos numatytos 180 ha plote piečiau Rybačij (liet. Rasytė) ir 65 ha sklype prie Pilkopos. Viso projekto biudžetas - 6 milijardai rublių (apie 0,5 milijardo litų).
Oficialiosios statistikos duomenimis, 2007 metais rusiškoje Kuršių nerijos dalyje apsilankė 150 tūkstančių lankytojų, praėjusiais metais - 230 tūkstančių. Pabaigtas turistinės zonos projektas turėtų pridėti dar 60 tūkstančių lankytojų kasmet.
Į neriją - paskutinį kartą
Diskusijose dėl turistinės zonos Rusijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje visuotinio entuziazmo fone disonansu nuskambėjo Ornitologijos instituto Vokietijoje bendradarbės daktarės Petros Vurst paprieštaravimas. Rybačij yra migruojančių paukščių tranzito kelyje, todėl gyvajai gamtai urbanizacija padarys nepataisomą žalą. Daktarė P. Vurst pastebėjo, kad visų pirma reikėtų sutvarkyti jau urbanizuotas teritorijas, gal tada nebereikėtų užstatinėti naujų.
Daktarė jau daug metų dirba Rasytės ornitologijos stotyje ir liūdnai pastebėjo, kad nemažai jos tėvynainių ruošiasi atvažiuoti į Kuršių neriją paskutinį kartą - norėdami suspėti iki statybų pradžios.
Žinia, Kuršių nerija yra UNESCO saugomas gamtos paminklas. Pasak Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesoriaus Ramūno Povilansko, pastaruoju metu Rusijai nepavyksta sėkmingai spręsti gamtosauginių problemų.
"Nors Rusija įtikino Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos vyriausybes bei gamtosaugines institucijas, kad dujotiekis, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu, nekelia grėsmės aplinkai, tačiau trapiai Kuršių nerijos aplinkai neprotingai išleisti 6 milijardai rublių gali padaryti nepataisomą žalą. Šalis, kurioje netgi yra įkurta speciali Katastrofų ministerija, nekelia pasitikėjimo nei kaimynams, nei visos Europos krantotvarkininkams bei gamtosaugininkams, susirūpinusiems rusiškosios Kuršių nerijos pusės gamtos ir kultūros paveldo ateitimi. Jau dabar dėl beatodairiškos plėtros ir netinkamo planavimo praktiškai nusiaubtas ir sunaikintas unikalus kuršių kopininkų Pilkopos kaimelis", - apgailestavo R. Povilanskas.
Nemari naftos platformos šmėkla
Neseniai Kaliningrado srities Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslinė-techninė taryba svarstė turistinės zonos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Taryba ataskaitai pritarė, nors tarybos pritarimas formaliai net nebuvo reikalingas. Paskutinį žodį tars Maskva.
Diskusijų metu tarybos nariai prisiminė ir naftos platformos istoriją. Ir tada, ir dabar klausimas išlieka tas pats - koks bus poveikis abipus sienos, dar tiksliau - kiek tai atsilieps lietuviškai Kuršių nerijos daliai. Balsų dauguma komisija nusprendė, kad 300 hektarų urbanizacija įtakos Kuršių nerijai, kaip vieningam gamtos paminklui, neturės. Analogiškai buvo "prastumtas" ir naftos platformos projektas.
Prieš porą dešimtmečių Rusija pasirašė ESPOO konvenciją dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasienio regionuose vertinimo. Pagal šią konvenciją, į vertinimo procedūrą reikėtų pakviesti ir kaimynus, ir tarptautinius ekspertus. Tai nėra pigu. Iki šiol Rusijos parlamentas šios konvencijos neratifikavo.
Auksinių kvadratinių metrų sindromas
Anot profesoriaus R. Povilansko, naujų ir patogių pajūrio viešbučių Europoje ir pasaulyje yra daug, neliestos gamtos - nedideli lopinėliai. Tuo labiau - Europos centre. "Kaip tik todėl mūsų kaimynai, Kuršių nerijoje projektuodami viešbučius su konferencijų salėmis, užsimoja naikinti gamtą, kuri čia traukia žmones. Kai nebeliks gamtos, konferencijų organizatoriai pasirinks viešbučius patogesnėse, lengviau pasiekiamose vietose. Ir vargu ar tai bus Kaliningrado sritis", - "Vakarų ekspresui" sakė profesorius R. Povilanskas.
"Kvadratinių metrų" cunamis, nusiaubęs Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, tebesisuka virš Rusijai priklausančios Kuršių nerijos dalies. Į visus prašymus sumažinti statybų mastą projekto vadovas M. Truško atremia vieninteliu argumentu - investuotojams reikalingi kvadratiniai metrai.
Paradoksai
Kaliningrado srities dūmos deputatas, ekologas Feliksas Aleksejevas diskusijų dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos metu prisiminė 1983 metų audrą, kai jūra pasiglemžė apie pustrečio milijono kubinių metrų smėlio ir šiauriau Zelenogradsko prasigraužė šimto metrų protaką į marias. Rusijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto Atlanto skyriaus direktorius V. Sivkovas tvirtino, kad tai gali pasikartoti jau šią žiemą. Ir vis dėlto - statyti reikia. Direktoriaus nuomone, yra vilties, kad po to bus labiau rūpinamasi Kuršių nerijos būkle.
Kita vertus, iš visų nelegalių statybų tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje nerijos dalyje vienintelis namas buvo nugriautas Rasytėje. Visai netoli vietos, kur planuojamos naujos statybos 180 hektarų plote.
Konstantinas DUBAUSA
