Vyriausybė ieško būdų, kaip išsaugoti neteisėtai pastatytus pastatus, tačiau nesiryžta skelbti karo neteisėtus leidimus išdavusiems valdininkams.
Vyriausybės sprendimas dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje suklaidino ne tik paprastus šalies piliečius, bet ir Seimo narius bei kai kuriuos aplinkosaugininkus. Aiškėja, kad iš tikrųjų ketinama griauti ne tik 3, bet net iki 20 pastatų, jeigu neatsiras prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuose sudaryti. Tačiau kol kas niekas negali pasakyti, kiek tokių atvejų gali būti.
Aptakus Vyriausybės sprendimas
Vyriausybės tinklalapyje paskelbta oficiali informacija dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje likimo yra labai aptaki, todėl ją galima interpretuoti įvairiai. Gal taip padaryta specialiai? Gal laukiama visuomenės reakcijos, o tada būtų pritarta įsivyravusiai nuomonei? Tačiau kol kas tokios nuomonės nėra. Žmonės nesupranta, kas įvyko, kodėl įvyko ir kas kaltas.
Vyriausybė toje pat informacijoje teigia, kad neteisėtos statybos nebus toleruojamos ir visi neteisėti pastatai turės būti nugriauti, tačiau kitoje pastraipoje jau rašoma, jog kai kurių statinių savininkams įgyvendinus keliamus reikalavimus ir pastatus pertvarkius taip, kad jie atitiktų rengiamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, gali atsirasti prielaidų taikos sutartims teisminiuose ginčuose sudaryti.
Teks griauti tris ar dvidešimt pastatų?
Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Seimo narė Aurelija Stancikienė VL sakė dalyvavusi Vyriausybės posėdyje ir supratusi, kad Vyriausybė nutarė iš esmės ir principingai laikytis teismų sprendimų.
„Aš dar perklausiau, ar tikrai nebus elgiamasi ne pagal teismų nutartis. Mane patikino, kad bus laikomasi priimtų teismo sprendimų“, – sako A.Stancikienė.
Tačiau žiniasklaida išplatino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės žodžius, esą Ministrų kabinetas siūlo konfliktą dėl nelegalių statybų pajūryje išspręsti taikiai, tai yra dalį pastatų įteisinti. Pasak R.Baškytės, nuspręsta griauti tris pastatus priešais Ąžuolyną, Juodkrantėje, tarp jų – ir vadinamuosius baobabus Preiloje, automobilių aikštelėje.
A.Stancikienė tą patį nutarimą suprato kitaip. „Priimtas nutarimas dėl trijų objektų, bet ne dėl trijų pastatų. Griauti teks Juodkrantėje Liudviko Rėzos g. 1A (trys pastatai), vadinamuosius baobabus Preiloje (trys pastatai), druskos sandėlį. Be to, numatyta griauti pastatus Nidoje Lomiškio g. 1, pastatus Naglių g., geriausiu atveju tik šešis (iš keturiolikos) botelius išsaugos UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Mano skaičiavimais, teks griauti apie 20 pastatų“, – teigia Seimo narė.
Grumiasi principai ir logika
Seimo narė Virginija Baltraitienė nusiteikusi nuosaikiau.
„Pati buvau Neringoje, mačiau tuos pastatus. Aplinka sutvarkyta, žinau, kokia ji buvo iki statybų. Be to, neužmirškime, kad dabar galioja jau kiti teisės aktai, todėl padėtis kurioziška – dabar turėtume nugriauti tuos pastatus, jų savininkams iš mokesčių mokėtojų kišenės kompensuoti milijonus litų, tada tie savininkai, jau remdamiesi naujais teisės aktais, gautų naujus leidimus ir vėl statytų pastatus gal net toje pačioje vietoje“, – aiškina V.Baltraitienė.
Seimo narė siūlo bausti ne pastatų statytojus, bet neteisėtus leidimus išdavusius valdininkus.
„Jeigu jie pasirašė, tai teisėsaugos institucijos turi aiškintis priežastis, kodėl taip nutiko. Gal jie buvo suinteresuoti?“ – klausia V.Baltraitienė.
Jos kolegė A.Stancikienė laikosi kitos nuomonės.
„Vieną kartą turime pasimokyti, o geriausia pamoka būna tada, kai valstybė elgiasi principingai ir sprendimus įgyvendina iki galo. Štai Neringoje panašių atvejų jau būta 1997-aisiais. Tada irgi buvo tikėtasi, kad ateityje panašių atvejų nebus, žadėta, kad jie nebus toleruojami, tačiau iš klaidų nepasimokyta“, – primena A.Stancikienė.
Pažeidėjų toli ieškoti nereikia
Jeigu vyktų tyrimas, tyrėjai apklaustų ir dabartinę Seimo narę A.Stancikienę, kuri nuo 2005-ųjų iki 2008 m. lapkričio mėn. vadovavo Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
„Galėčiau daug papasakoti ir tyrėjams paminėčiau ne vieno valdininko pavardę. Prisimenu, ateina vienas leidimus rinkęs statytojas ir man sako: „Nepasirašysite ant leidimo? Jūs gal juokaujate? Ar žinote, kiek man kainavo 17 parašų, teliko jūsų parašas.“ Nepasirašiau. Tačiau vėliau leidimai statyti buvo išduodami ignoruojant Kuršių nerijos nacionalinį parką ir mums net nežinant“, – prisimena A.Stancikienė.
Beje, išdavusiųjų neteisėtus leidimus statyti pastatus nereikia toli ieškoti. Štai naujasis Neringos meras Antanas Vinkus tarsi prisiėmė buvusios savivaldybės nuodėmes ir į administraciją priėmė dirbti du buvusius valdininkus, kurie įtariami neteisėtų leidimų išdavimu. Vienam iš jų pasisekė – iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta įsigaliojus senaties terminui. Taigi patyręs valdininkas ir toliau pasirašinės leidimus.
Ne atsitiktinės klaidos, bet pažeidinėjimų sistema
Skirtingas nuomones dėl neteisėtų pastatų turintys politikai sutaria, kad kaltininkus surasti būtų nesudėtinga, tereikia valdžiai politinės valios. Prisiminkime pirmuosius žingsnius. Dar A.Brazausko vyriausybė ilgai svarstė, ar verta kreiptis į teismus. Kodėl delsė? Todėl, kad iš 100 patikrintų detaliųjų planų ir projektų net 60 buvo nustatyti pažeidimai, iš kurių net dėl 40 buvo kreiptasi į teismus.
Taigi mastai dideli. Galima padaryti išvadą, kad tai buvo ne atsitiktinės klaidos, bet teisės aktų pažeidinėjimo sistema. Be kita ko, pažeidėjai buvo ne paprasti Neringos gyventojai, bet turtingųjų sluoksniui priklausantys vilniečiai, kauniečiai ir net Rusijos piliečiai. Todėl A.Brazauskas delsė. Jis suprato, kad teks kovoti su galinga sistema. Vis dėlto buvo nuspręsta kreiptis į teismus.
Ar dabartinė Vyriausybė suras jėgų pasiekti, kad pastatų statytojai civiline tvarka regreso būdu galėtų išsiieškoti nuostolius iš leidimus jiems išdavusių valdininkų? Klausimas lieka atviras.
Neverta laikytis principų ir švaistytis milijonais
Vidmantas Žiemelis, Seimo narys
Gerai, kad Vyriausybė paliko galimybę peržiūrėti teismų sprendimus ir sudaryti taikos sutartis. Labai abejoju, ar dabar verta laikytis principų ir griauti tai, ko nebūtina griauti pagal šiuo metu galiojančius įstatymus. Juk tie pastatai – ne kokie nors monstrai, galima pašalinti trūkumus. Yra daug niuansų. Kiek žinau, generalinis planas nebuvo skelbtas, būta problemų dėl susipažinimo su juo. Kita vertus, be reikalo kaltiname, pavyzdžiui, A.Sabonį. Sakoma, kad pastatų statytojai turėjo žinoti, kad toje vietoje statyti negalima. O iš kur jie galėjo žinoti, jeigu buvo gauti leidimai? Patikėkite, statybų sritis yra labai paini, net teisininkai sunkiai susigaudo tuose labirintuose.
Reikia atlikti nuodugnų tyrimą
Vytenis Povilas Andriukaitis , Seimo narys
Vyriausybės sprendimas yra skandalingas. Tačiau lieka arbitras – teismas. Jis turės įvertinti šį sprendimą. Manau, kad Vyriausybės žingsniai ignoruoti įsiteisėjusius teismo sprendimus prasilenkia su teisinės valstybės pamatiniais principais, su Vyriausybės funkcijomis, jos konstitucinėmis pareigomis, prievolėmis ir atsakomybe. Reikia atlikti nuodugnų teisinį tyrimą. Manau, nesudėtinga nustatyti valdininkus, kurie pasirašė leidimus bei pažeidė teisės aktus, ir pareikalauti iš jų atsakomybės. Tačiau niekas to nedaro. Deja, Lietuvoje atsakomybės praktika yra labai silpna. Tačiau turiu vilties, kad padėtis pasikeis.
Albinas Čaplikas
TAIP PAT SKAITYKITE:
