Kuršių Nerijoje turėtų būti nugriauti trys neteisėtai pastatyti objektai, o likusieji, įskaitant ir su krepšininko Arvydo Sabonio vardu siejamus bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ botelius, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo nugriauti dar 2010 m. balandį, galės stovėti ir toliau. Statiniai galės likti, jeigu bus sudaryta taikos sutartis.
Tiesa, tam, kad kiti neteisėtais pripažinti statiniai galėtų likti, pastatai turės būti rekonstruoti taip, kad atitiktų Kuršių Nerijos nacionalinio parko reikalavimus ir tiktų prie bendro architektūrinio stiliaus. Tokį sprendimą pirmadienį per pasitarimą priėmė Vyriausybė, apsvarsčiusi Premjero A. Kubiliaus sudarytos darbo grupės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo ir statybos procedūrų Kuršių nerijoje.
Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, spręsdama nelegalių statybų Kuršių nerijoje likimą, Vyriausybė priėmė kompromisinį sprendimą.
„Vyriausybė priėjo sunkų kompromisą, kuris tikrai nėra labai puikus variantas, turint omenyje, kad per dešimt metų visuomenė ir valstybė buvo įstumta į aklavietę. Iš principo yra nuspręsta, kad bent trys objektai niekaip ,,neįsipaišo“ į bendrą schemą ir bendrą planą ir turėtų būti nugriauti. Kiti gali būti pataisyti, kad jie galėtų toliau stovėti“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė teisingumo ministras.
Jis sakė manąs, atsakomybę už tai turėtų prisiimti leidimus statybai išdavę pareigūnai, ir sieksiąs, kad už griovimo išlaidas ir kitus patirtus materialinius nuostolius atlygintų neteisėtus sprendimus priėmęs asmenys.
Premjero A. Kubiliaus teigimu, tai nereiškia, kad vyriausybė įteisina neteisėtas statybas, ir galutinį žodį turėtų tarti teismas.
„Galutinius sprendimus dėl galimų taikos susitarimų, kurie gali būti realizuoti, jei investuotojai ar savininkai pastatų atsižvelgs į Vyriausybės išdėstytus pasiūlymus, sprendimus priims teismai“, – sakė premjeras. – Vyriausybė savo protokoliniu sprendimu, kuris buvo parengtas darbo grupės, neįteisina jokių neteisėtų statybų“.
Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad Vyriausybė linksta palikti nenugriautus bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ betelius bei kai kuriuos kitus statinius, visuomenė suskilo į dvi stovyklas: vienoje „barikadų“ pusėje atsidūrė saugantys paveldą, ir kiti, reikalaujantys vykdyti teismo sprendimą ir primenantys, kad dėl neteisėtų statinių Kuršių nerija esą gali būti įtraukta į pavojuje esančio paveldo sąrašą.
Kitoje pusėje – palaikantys Vyriausybės poziciją su neteisėtų pastatų savininkais susitarti taikiai ir įteisinti statinius. Jų argumentai – pasikeitusia situacija: teismo sprendimas priimtas remiantis ankstesniuoju generaliniu planu, kuris jau nustojo galioti, o naujieji teritorijų planavimo dokumentai šioje vietoje leidžia statyti tokius pastatus, kokie yra pastatyti. Jie taip pat primena, kad nusprendus pastatus griauti, su jų savininkais tektų atsiskaityti mokesčių mokėtojų pinigais.
Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus neseniai sakė manantis, kad Kuršių nerijoje neturėtų būti griaunamas nė vienas neteisėtas pastatas.
„Mes kategoriškai prašome visų institucijų geriau pergalvoti savo sprendimą. Mes labai prašome ir Vyriausybės priimti kompromisinį sprendimą, kad nereikėtų griauti. (...) Manau, kad šiuo metu griovimas to, kas pastatyta, būtų psichologinis, drįstu pasakyti, vandalizmas“, – žurnalistams neseniai sakė buvęs diplomatas.
Vis dėlto keli objektai veikiausiai turės griūti. Tai vadinamieji jachtininkų viešbučiai ir restoranas, druskų sandėlis bei pastatai buvusioje Preilos automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės, iš viso kalbama apie 16 pastatų.
„Yra priimtos rekomendacijos dėl tų objektų, kurie turėtų būti griaunami, nenumatyti rengiamame tvarkymo plane. Nereikia nugriauti visų pastatų. Reikia nugriauti dalį pastatų“, – sakė ji.
Naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko planas turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Taip pat skaitykite:
