kultūros paveldas

Šimtai įvairių projektų, skatinančių pažinti kultūros paveldą, pastarąją savaitę vyksta visuose Lietuvos kampeliuose. Pažintiniai pasivaikščiojimai, susitikimai su archeologais, tyrėjais, restauratoriais, architektais, menotyrininkais ir istorikais, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės ir dar daugiau kitų veiklų, į kurias kvietė Lietuvoje vykstantys Europos kultūros paveldo dienų renginiai.

Pakaunėje Lapių miestelyje stūksantys pilies griuvėsiai traukia entuziastų dėmesį. Jie pagal archeologų tyrimus atkūrė pilies pirmykštį vaizdą, tiesa, tik popieriuje. Atstatyti pilį, pasak paveldosaugininkų, neįmanoma, tačiau ją pritaikyti visuomenės poreikiams – realu. Apgriuvę ir krūmų prižėlę raudonų plytų sienojai Kauno rajone Lapėse mena didingą istoriją – tai buvusios įtvirtintos didikų rezidencijos, vadinamos tiesiog pilimi, liekanos.

UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta šios organizacijos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto nare. Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, kartu su Turkija, Brazilija, Kinija, Iranu, Zambija, Egiptu, Palestina ir Azerbaidžanu į komitetą išrinkta Lietuva rinkimuose įveikė antrajai kadencijai savo kandidatūrą teikusią Rusiją. Antroje rinkiminėje komiteto grupėje buvo laisvos dvi vietos.

Kultūros paveldo departamentui paskelbus Vilniaus istorinio centro ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano parengimo paslaugų pirkimą, įstaiga teigia, jog toks planas yra valstybės įsipareigojimas užtikrinti UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiai vertybei tinkamą teisinę apsaugą. Anot departamento, Vilniaus senamiesčio tvarkymo planu bus nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir teritorinės apsaugos priemonės visai Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijai.

Kaune bręsta dar vienas skandalas. Gyventojai įtaria, kad slapta griaunama tarpukario medinė vila Panemunėje. Savivaldybės atstovai sako, leidimai išduoti tik pastato rekonstrukcijai. Paveldosaugininkai sako, kad pastatas išties unikalus, bet tik dabar nusprendė jį įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą. Įspūdingai dar neseniai atrodė pušų paunksmėje stūksanti medinė tarpukariu statyta kurortinė vila Panemunėje, o dabar ji jau be langų, košiama skersvėjų.

Viena Darbėnų gyventoja pamokyta mamos bei senelės, gamina tarp mūsų protėvių buvusį populiarų, o vėliau užmirštą pieno gėrimą. Senoliai dėl šio gėrimo išskirtinumo ir svaigumo jausmo jį net praminė pieno šampanu. O kaip jis gaminamas ir kokias emocijas kelia? Ji pasakoja: „Turim saldų pieną. Šviežią, pamelžtą. Ir mums reikia jį susikaitinti. Ir turim rūgusį pieną. Kad supiltume saldų pieną su rūgusiu ir sutrauktų.“ Darbėnų miestelio gyventoja Vida virina pieną.

Nugriovus Daržų gatvėje Klaipėdoje stovėjusį saugomą kultūros paveldo pastatą, padaryta 749 tūkst. eurų žala, nustatė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Pasak departamento, griaunant šį ir Didžiojoje Vandens gatvėje stovėjusius pastatus buvo elgtasi „ypač piktavališkai, ignoruojant teisės aktais apibrėžtą tvarką ir paminant viešąjį interesą“. Specialistų komisija konstatavo, kad savavališkai nugriovus Daržų g. 14 buvusį valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, sunaiki...

Klaipėdoje nugriautas i į Kultūros paveldo sąrašą įrašytas pastatas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš porą savaičių Daržų gatvėje buvo nugriautas 1773 metais statytas baroko stiliaus bruožų turėjęs namas. Darbai vyko pastatą uždengus.

Buvusiam prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas, praneša Neringos savivaldybė. Teigiama, kad Garbės piliečio vardas V. Adamkui suteikiamas už ilgametę reikšmingą tarptautinio Tomo Mano festivalio globą ir nuolatinį rūpinimąsi Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu bei Neringos vardo garsinimu visame pasaulyje. Regalijos V. Adamkui bus įteiktos sekmadienį Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Lietuvoje pirmą kartą pradėtas pildyti nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadas. Į jį kol kas įtraukta dešimt vertybių, pranešė Kultūros ministerija.

 Kultūros, Finansų ministerijos su Viešųjų investicijų plėtros agentūra įkūrė Kultūros paveldo fondą. Jame numatytas lėšas bus galima skirti neišlikusiam paveldui atstatyti, projektams bus keliama mažiau reikalavimų. Kaip pranešė Kultūros ministerija, iš viso šiemet fondui numatyta skirti 5,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, dar tiek pat pinigų bus siekiama pritraukti iš privačių investuotojų.

Išmaniesiems prietaisams skirtų skaitmeninio kultūros paveldo programėlių Lietuvoje beveik nėra, o ir Europoje jų nedaug. Skatindami programėlių kūrėjus papildyti kultūros rinką inovatyviais produktais, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) mokslininkai skelbia kultūros sekciją didžiausiose Baltijos ir Šiaurės Europos mobiliųjų programėlių dirbtuvėse „App Camp 2014“. Mokslininkai, juokaudami, kad „visi žvejybos įrankiai, išskyrus elektrą ir dinamitą, buvo sukurti jau Mezolite“, k...

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Juodkrantėje prasidedanti tradicinė Žvejo šventė šiemet vėl suvienys visus aplink marias išsibarsčiusius žvejus. Senomis žuvininkystės tradicijomis apipintoje Žvejo šventėje daug dėmesio skiriama Kuršių nerijos kultūros paveldui.

Kultūros paveldo departamentas (toliau - Departamentas) patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų. Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti.

Privatiems kultūros paveldo savininkams valstybė išmokėjo beveik pusę milijono litų, taip kompensuodama pernai metų išlaidas įvairiems jų valdomų objektų tvarkybos darbams. Kultūros paveldo departamentas (KPD) praėjusiais metais gavo 11 savininkų prašymų dėl kompensacijų ir iš viso tam skyrė 489 tūkst. 814 litų. Privatiems kultūros paveldo savininkams dalį objektams skirtų asmeninių lėšų valstybė kompensuoja kasmet nuo 2006 metų, pranešime pažymi KPD.

Birželio pradžioje Kėdainiuose Kultūros paveldo departamentas rengia pasitarimą su savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių žydų kulto pastatų, ir žydų bendruomenių atstovais - tada bus sprendžiama, kaip galima būtų panaudoti išlikusias šimtametes žydų sinagogas, šeštadienį rašo "Lietuvos žinios". Departamento direktorė Diana Varnaitė dienraštį patikino, kad sinagogomis bus pasirūpinta. Mat Lietuvoje išlikę tik trys panašūs sinagogų kompleksai, o Kalvarijoje jos labiausiai apleistos.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas gražiausių Lietuvos dvarų – Lentvario rūmai – ketvirti metai nyksta. Padaręs restauracijos tyrimus, savininkas teigia, kad neturi pinigų tolesniems darbams. Tuo metu paveldosaugininkai sako, kad kai kurių darbų nebegalima atidėlioti. Kultūros paveldo departamento komisija Lentvario dvaro rūmuose tikrina, kaip prižiūrimas istorinis pastatas.

Akmenės rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad Dabikinės parke kultūros paveldo statinys, priklausęs buvusiam grafo V. Zubovo dvarui, sudegė dėl elektros instaliacijos gedimų. Užgesino per pusantros paros Maždaug prieš dvi savaites į gaisrą iškviesti Akmenės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai rado visą liepsnose paskendusį daugiau kaip 200 kvadratinių metrų ploto medinį namą, aptinkuotomis sienomis.

Žalos restauruotai Kauno piliai pridariusi neseniai praūžusi vėtra ne vienintelė bėda – jai kliūva ir nuo vandalų. Vandalams užkliuvo Kauno pilies sieną apšviečiantys šviestuvai. Spalio gale, po vienos nakties, aptikti suniokoti 7 į žemę įmontuoti įrenginiai. Padaryta žala miestui siekia beveik 20 tūkst. litų. „Kauno pilies teritorijoje organizuojami įvairūs istoriniai, kultūriniai, pramoginiai renginiai.

Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą saugantis apleistas namas Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, ir jo gyventojai atsidūrė miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kryžminėje ugnyje. Kultūros paveldo departamentas, vasarą patikrinęs namo būklę, pareikalavo jo savininkų pasirūpinti savo turtu, įrašytu į saugotinų objektų sąrašą, ir bent perdažyti nutriušusį namo fasadą.

Praėjusį penktadienį (rugpjūčio mėn. 24 d.) Bitėnuose įvyko šventė „Paskutiniai 2012 metų  gandro pavakariai“, kurios metu Rambyno regioninio parko direkcijoje keliautojų ir krašto mylėtojų lankymui pristatyti net keturi kultūros paveldo objektai ir Rambyno regioninio parko lankytojų centras su jame įrengta gamtos ir kultūros paveldo vertybių ekspozicija.

Rodos, ką tik Batakių dvaro koridoriumi aidėjo ponios Kryžentauskienės žingsnių aidas. Dabar, praėjus šimtmečiui, per kiaurą stogą kapsi lietaus vanduo, lubos vietomis įlūžusios, pro išdaužytus langus košia vėjas, ritinėdamas tuščius butelius. Batakių dvaro didybė seniai pamiršta, gyvybę nykstančiam pastatui įkvepia paskutiniai du jo gyventojai – antisanitarinių gyvenimo sąlygų nebijanti senučiukė ir podagros kamuojamas, vos pavaikštantis jos kaimynas.

Neseniai duris lankytojams atvėrė renovuotas Kretingos muziejus, įsikūręs buvusios Tiškevičių dvaro sodybos rūmuose. Tačiau muziejaus kolektyvo, paveldosaugininkų bei kultūros paveldu besidominčių žmonių džiaugsmą dėl šio įvykio aptemdė netikėta žinia iš Valstybės turto fondo. Jo nuomone, reikėtų perduoti fondo žinion ir privatizuoti sovietmečiu šalia rūmų atsiradusį ir dvaro sodybos ansamblį subjaurojusį stambių tūrių silikatinį priestatą, kuriame veikia Klaipėdos kolegijos mokomasis korpusas.

Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra jau ga­vo sau­sio 26–ąją Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no komp­lek­są nu­nio­ko­ju­sio gais­ro prie­žas­ties iš­va­das. Bet jos ne­skel­bia­mos. Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros sky­riaus pro­ku­ro­rė Jū­ra­tė Ta­ma­šaus­kie­nė griež­tai at­si­sa­kė pa­teik­ti bet ko­kias užuo­mi­nas, ko­men­ta­rus ar ver­si­jas, ga­lin­čias at­skleis­ti eks­per­tų ver­dik­tą. Pro­ku­ro­rė pa­tiks­li­no, kad jau yra su­pla­nuo­ti pro­ce­si­niai veiks­mai.

Vienas seniausių Vilniaus vienuolynų tapo įkaitu ginčijantis jo savininkams, nuomininkams ir paveldosaugininkams. Arkivyskupijos kurija, išnuomojusi Benediktinių vienuolyną verslininkui, nutraukė su nuomininku sutartį, kai paveldosaugininkai nustatė, kad vienuolynas niokojamas. Tuo metu verslininkas ir toliau įrenginėja šalia vienuolyno lauko kavinę. Paveldosaugininkai, atvykę apžiūrėti istorinio Benediktinių vienuolyno Vilniuje, susidūrė su pastato nuomininku.

Baltijos šalių turizmo srities specialistai sutaria: sudominti užsieniečius daug lengviau bendrais maršrutais nei vilioti kiekvienai šaliai atskirai. Dabar Lietuva, Latvija ir Estija patrauklių vietovių ieškos kartu ir kartu brėš kuo daugiau bendrų turizmo maršrutų. Prieš 7 metus, Europos Komisijai tik pradėjus įgyvendinti „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ projektą, Baltijos šalys jame dalyvavo atskirai.

Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas lėšų bažnyčių, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, apsaugai. Už jas būtų įrengtos signalizacijos. Per kelerius metus bažnyčiose kilusiuose gaisruose patirti nuostoliai siekia 10 milijonų litų, praneša LTV „Panorama“. Kai prieš pustrečių metų sudegė Labanoro bažnyčia, dvasininkai ir valstybės institucijos skėsčiojo rankomis ir skaičiavo nuostolius. Kultūros vertybe pripažintos bažnyčios netektis įvertinta beveik 2 mln. litų.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę dėl reikalavimų atlikti papildomus archeologinius tyrimus Klaipėdos piliavietės teritorijoje. Uostamiesčio spauda jau kurį laiką skelbia, kad dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimų stringa pradėtas piliavietės statybų leidimų procesas. Stringant procesui, gali likti nepanaudoti 3 mln. litų, skirti šiemet numatytiems piliavietės tvarkymo darbams.

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei. Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audiobibliotekoje portale http://lrvab.lrt.lt. „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – yra ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinės atminties saugotojų.

„Lietuvoje yra įprasta nesilaikyti priešgaisrinės apsaugos taisyklių“, – sakė Seimo narys Naglis Puteikis, kalbėdamas apie gaisro Tytuvėnuose priežastis. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis apgailestavo, kad priešgaisrinės apsaugos tarnyboms specialus signalas kilus gaisrui nebuvo perduotas.

Be gailesčio, be pasipriešinimo iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos laukų išvaryti linai, mūsų nacionalinis turtas, kultūros paveldas. Linininkystės prisikėlimu betiki nebent naujas linų veisles vis dar išvedinėjantys mokslininkai. Pernai mūsų šalyje linų mėlynavo vos 50 ha. Užtat lietuviškų veislių linai jau parūpo kinams, rašo „Respublika“. Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžius.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą, apie 4 val. kilo gaisras Tytuvėnų (Kelmės r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ir vienuolyne.  Apie 11 val. ugnis buvo nuslopinta vienuolyno ansamblio dalyje, tačiau dar vis degė bažnyčios palėpė. Būgštaujama, kad neįgriūtų jos stogas. Gaisrui gesinti sutrauktos didelės gaisrininkų pajėgos ir iš Kelmės, Šiaulių, Radviliškio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas trečiadienį išteisino Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojoje byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pagrindinis teismo motyvas – statytojas, o ne N. Puteikis pažeidė Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nes nevykdė pastarajame nurodytų reikalavimų.

Jei būtų Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės valia, prie Kryžių kalno nekiltų joks naujas statinys. Kunigų sukritikuota, kaip nieko nenusimananti apie sakralumą, G. Drėmaitė nesupranta ir kitos naujos mados – senose bažnyčiose už Europos pinigus įrengti tualetus: „Ar kada nors kas nors ėjo į bažnyčią siusenti?!“ Paveldo dideli pinigai nesaugo – Sakote, kad ginti viešąjį interesą šiandien Lietuvoje labai svarbu, o ginti Šiaulių krašte yra daug ką.

Kultūros paveldo specialistai reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės ketinimų galimai legalizuoti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje. „Jeigu Lietuvos Vyriausybė, keisdama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir nuspręstų pritarti šiurkščiausių teisės aktų pažeidimų Kuršių nerijoje įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir konstitucinius teisinės valstybės principus, sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ku...

Jau kone pusmetį Panevėžio Senamiesčio gatvės kapinėse archeologinių tyrimų metu iškasti palaikai guli neperlaidoti, nes dvi institucijos nesusitaria, kaip tai turėtų būti padaryta. Senamiesčio gatvėje 72A esančiame sklype rasta daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikų, kuriuos iš pradžių planuota perlaidoti Šilaičių kapinėse, tačiau šis klausimas dėl įvairių biurokratinių kliūčių, atrodo, įstrigo iki pavasario.

Kultūros paveldo departamentas pareikalavo, kad UAB „Salanda“ atlygintų neteisėtais darbais padarytą didžiulę žalą valstybės saugomam  kultūros paminklui – Vilniaus benediktinių vienuolyno namui Šv. Ignoto g. 5. Specialiai šio kultūros paveldo objekto nuostoliams ir atkūrimo būdams nustatyti departamento sudaryta komisija konstatavo, jog buvo sunaikinti didelę kultūrinę ir istorinę vertę turinčio statinio saugomi elementai, o nuostoliai siekia 77, 576 tūkst. litų. Šalia Šv.

Poznanėje (Lenkija) vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje "Tours Salon 2011", Lietuvos stende  Trakai pristatė savo stipriąją pusę – irklavimą ir kultūros paveldą. 2012 metais vyksiantys tradiciniai renginiai, Pasaulio irklavimo jaunimo  čempionatas, Užutrakio parkas ir rūmai, Pusiasalio pilies teritorija ir  Dominikonų vienuolynas, nauji edukaciniai pažintiniai maršrutai bei aktyvaus poilsio galimybės yra pagrindiniai pristatymo turizmo Trakuose akcentai.

Jurbarko rajono apylinkės teismas patenkino Kultūros paveldo departamento ieškinį dėl kultūros paveldo vertybei Belvederio dvaro sodybai padarytos žalos atlyginimo. Po to, kai 2005 m. rugsėjį Jurbarko rajono savivaldybė pardavė šią sodybą UAB „Vadybos klinika“, dvaro būklė tik prastėjo, buvo konstatuojami vis nauji rūmų ir kitų sodybos statinių nepriežiūros faktai.

Pastarąjį mėnesį užfiksuotos net kelios siaurojo geležinkelio bėgių vagystės kelia nerimą paveldo specialistams. Vagystės nenaudojamame siauruko ruože – ne naujiena, jų kasmet pasitaiko po kelias. Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas sako, kad kol kas apie naujausias vagystes niekas jiems nepranešęs, bet tai bus padaryta. Mat, pagal įstatymus, departamentas turėtų įvertinti valstybei padarytą žalą.

Beveik visi kelionių vadovai pasakodami apie kretą akcentuoja itin vertingą šios salos istorinį palikimą ir tik nedaugelis išsamiau užsimena apie gamtos stebuklus, kuriuos būtina savo akimis išvysti viešint šioje šalyje. Tinklalapis west-crete.com pateikia Kretos gamtos stebuklų sąrašą, kuriais privalote pasigrožėti viešėdami Olimpo valdovo Dzeuso gimtinėje. 1. Samarijos tarpeklis yra viena iš turistų labiausiai pamėgtų vietų Kretoje. Kasmet jį aplanko daugiau nei 250 tūkst.

Ispanijos vyriausybė išleido dekretą, pagal kurį korida nuo šiol bus ne Vidaus reikalų, o Kultūros ministerijos kompetencijos reikalas.Tokiu būdu korida pripažįstama „meno rūšimi ir kultūros reiškiniu“, kurį Kultūros ministerija turės stiprinti ir saugoti, rašo „La Voz de Barcelona“, kurį cituoja lenta.ru. Koridos šalininkai seniai reikalavo tokio žingsnio, tačiau priimtas dokumentas juos nevisiškai tenkina.

Prezidentūroje, regis, jau įsigalioja taisyklė – prezidentei Daliai Grybauskaitei rengiantis skaityti metinį pranešimą ar jį perskaičius posto netenka kuris nors jos patarėjas. Šiemet, likus trims dienoms iki prezidentės metinio pranešimo pristatymo, pasitraukė Spaudos tarnybos vadovas ir vyriausiasis patarėjas Linas Balsys. D. Grybauskaitės ginklanešiu vadinamas L. Balsys atsistatydinimo pareiškimą pateikė penktadienį, o vakar jau nebedirbo.

Nepraėjus nė mėnesiui, kai iniciatyvių anykštėnų grupė nuprausė išterliotą ir samanom apaugusį Puntuką, paveldosaugos specialistai paskelbė, kad šiam rieduliui iškilo pavojus. Beveik 30 metų su akmeniu dirbančiam Romui Talačkai tokios kalbos tik kelia juoką. „Kas čia tokią nesąmonę ir galėjo sugalvoti. Beprotybė...“, - stebėjosi pašnekovas. Anot R.Talačkos tokių kalbų iniciatoriams pasiūlė prisiminti istoriją ir pabandyti suskaičiuoti, kiek Puntukui yra metų.

Balandžio 18- oji - pasaulinė paminklų apsaugos ir paminklinių vietų apsaugos diena. Šiemet nekilnojamųjų kultūros vertybių Alytaus miesto savivaldybėje sąrašas pasipildė vienu objektu – senosiomis žydų kapinėmis Pirmame Alytuje. Mieste bus atliekami įvairūs paminklosaugos, paveldosaugos darbai, jų netrūks ir Alytaus rajone. Kaip „Alytaus gidui“ pasakojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus vyr.

Vienas didžiausių gamtos paradoksų - kad žmogaus sukurti daiktai išlieka ir po jo, o jeigu jis po savęs nepalieka jokios medžiaginės savo dalies, tai jis išnyksta kaip dūmas. Mes turime kalbėti apie tradicijas, nes jeigu mes jomis suabejojame, mes suabejojame viskuo, tada Lietuvą galima vadinti LTSR ar kitaip, tai jau visiškai nesvarbu, kadangi sąmonėje nebeišlieka lietuvybės reliktai, teigia filosofas Arvydas Juozaitis. „Pats žodis „paveldas“ yra kilęs nuo žodžių paveldėti ir išsaugoti.

Radviliškio rajone esančio Šiaulėnų dvaro laukia liūdnas likimas. Į privačias rankas patekusi sodyba kasmet vis labiau griūva. Vienas iš dvaro savininkų tikina neturintis lėšų restauravimui, kitas slapstosi, o jo dalis areštuota už skolas.

Dar vienu Šiaulių paveldo ir turizmo objektu turėjęs tapti Žaliūkių kepurinis vėjo malūnas pateikė akibrokštą muziejininkams, planavusiems kitų metų pradžioje išbandyti šį malūną. Ar malūnas, kuriame ketinta malti grūdus ir kurio rekonstrukcija kainavo bemaž 600 tūkst. litų, liks tik butaforija? Praėjusią savaitę lūžo vienas iš keturių malūno sparnų, neseniai vėjas pakirto ir antrąjį. Netrukus lūžti gali ir trečiasis sparnas. Sparnai artimiausiu metu bus demontuoti.

Kaip saugoti kultūros paveldą, galima pasimokyti iš Pumpėnų bendruomenės: žmonės rūpinasi ne tik seniai nebegyvenamais kaimais, bet ir juose likusiais istoriniais objektais. Kažkada 28 trobų Niurkonių kaime kunkuliavo gyvenimas – dabar jo vietą žymi tik prieš beveik 200 metų statyta koplyčia čia gyvenusiems dvarininkams Vavžeckiams atminti. „Geri žmonės buvo, vienas kitą gerbė, mylėjo“, – pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenės narė Ona Tamauskienė.