Kultūros paveldo departamentas pareikalavo, kad UAB „Salanda“ atlygintų neteisėtais darbais padarytą didžiulę žalą valstybės saugomam kultūros paminklui – Vilniaus benediktinių vienuolyno namui Šv. Ignoto g. 5.
Specialiai šio kultūros paveldo objekto nuostoliams ir atkūrimo būdams nustatyti departamento sudaryta komisija konstatavo, jog buvo sunaikinti didelę kultūrinę ir istorinę vertę turinčio statinio saugomi elementai, o nuostoliai siekia 77, 576 tūkst. litų.
Šalia Šv.Kotrynos bažnyčios besiglaudžiantis vienuolyno namas priklauso Vilniaus arkivyskupijai. UAB „Salanda“ čia nuomoja patalpas kavinei „Kotrynos vyninė“. Jų tvarkybos metu nesilaikant patvirtino projekto, buvo sudarkyta vidaus patalpų planinė struktūra, iškirsta dalis skliauto, įrengti laiptai, sunaikintos unikalios XVII-XIX a. medinės ir metalinės vidaus detalės. KPD komisijos kviestas kartu apžiūrėti savavališkų darbų rezultatą UAB „Salanda“ direktorius Stepas Visockas atsisakė dalyvauti.
„Jeigu bendrovė ir toliau nereaguos į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, neatlygins kultūros paminklui padarytos žalos ir neatstatys ankstesnės jo būklės, kreipsimės į teismą. Ši istorija yra blogiausias neatsakingo verslo, nepagarbos mūsų paveldui ir įstatymams pavyzdys“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Benediktinių vienuolyno ansamblis formavosi XVII-XIX a. Pirmosios benediktinės į Vilnių atvyko XVII a. pradžioje iš Nesvyžiaus. 1632 m. buvo pašventinti nedideli maldos namai, ilgainiui išaugę į vėlyvojo baroko šedevrą – Šv.Kotrynos bažnyčią. 1686 m. ir 1691 m. į vienuolyną įstojo LDK pakamario Jono Felikso Paco dukterys Sibilė ir Ona, atsinešusios stambius kraičius. 1700 m. J. F. Pacas surašė testamentą, kuriuo už vienuolyno fundatoriaus titulo suteikimą benediktinėms paliko didelį turtą. Sibilė Magdalena Pacaitė vėliau tapo vienuolyno viršininke. Vienuolynas rėmė knygų leidybą, sukaupė turtingą biblioteką. To meto Vilniaus benediktinių gyvenimo realijas atspindėjo Kristina Sabaliauskaitė istoriniame romane „Silva rerum“.
Bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, neteko daug vertingų meno kūrinių. Rizikuodamos gyvybe benediktinės slėpė vienuolyne žydus, vienas kurių buvo iš Vilniaus kilęs pasaulinio garso tapytojas Samuelis Bakas. Atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais“ jis aprašė savo išsigelbėjimo kelią paslaptingais vienuolyno koridorių ir vidinių kiemų labirintais. 1946 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, dalis vienuolių pasitraukė į Lenkiją.
Vilniaus benediktinių vienuolyno namas (nuotr. Gamintojo)
