Jau kone pusmetį Panevėžio Senamiesčio gatvės kapinėse archeologinių tyrimų metu iškasti palaikai guli neperlaidoti, nes dvi institucijos nesusitaria, kaip tai turėtų būti padaryta.
Senamiesčio gatvėje 72A esančiame sklype rasta daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikų, kuriuos iš pradžių planuota perlaidoti Šilaičių kapinėse, tačiau šis klausimas dėl įvairių biurokratinių kliūčių, atrodo, įstrigo iki pavasario.
Vasarą Savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus raštą, kuriame prašoma stabdyti bet kokius veiksmus dėl archeologinių tyrinėjimų ir iškastų palaikų perlaidojimo, iki bus išspręstas nekilnojamosios kultūros vertybės – Panevėžio miesto senųjų kapinių apskaitos ir apsaugos klausimas. Palaikai laikinai buvo perkelti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsį.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė sako, kad pavasarį vėl planuojama klausti departamento, ar galima perlaidoti senųjų panevėžiečių kaulus. Tik nežinoma, kokį sprendimą priims Savivaldybė – perlaidoti, kaip planuota, Šilaičių kapinėse ar grąžinti į tą žemę, kurioje palaikai ilsėjosi, kol buvo iškasti. Taigi, specialistės manymu, palaikai bažnyčios rūsyje greičiausiai dūlės bent iki balandžio mėnesio.
Įtvirtins ir ištyrinės
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas patvirtino, kad departamentas tyrimų klausimą yra perkėlęs į kitus metus. Tikėtasi, kad tyrimai bus atlikti dar šiemet, tačiau planus įklampino finansavimo reikalai.
Tiesa, pati teritorija kaip miesto kapinės greičiausiai bus patvirtinta dar šiemet, kai tik bus patikslintos jos ribos. A. Umbraso žiniomis, šis darbas dabar turėtų būti baigiamas.
Senųjų kapinių ribos, pasak eksperto, bus panašios kaip XIX a. planuose. Kapinių teritorija turėtų plėstis į vakarų pusę, tai yra miesto centro link. Ir gyventojams toks ribų patvirtinimas reikštų tam tikrus apribojimus: jie, pavyzdžiui, negalėtų, be atskiro leidimo, užsiimti žemės kasimo darbais.
Statybos užstrigtų?
Tyrimai įtvirtintų tą teritoriją ir, jei būtų poreikis dar koreguoti kapinių ribas, tai ir būtų vėliau padaryta. Tada galiausiai būtų galima tiksliai pasakyti, kurioje Senamiesčio gatvės dalyje tikrai dar laidota, o kurioje jau nebe. „Dėl šventos ramybės“, – tokių tyrimų svarbą aiškina A. Umbrasas.
„Ką Savivaldybė sprendžia dėl palaikų, neinformuoja“, – su kartėliu priduria paveldosaugininkas, teigiantis, jog nebus problemos, jei palaikai bus grąžinti į tą pačią žemę. O štai kas nutiks su atkastųjų kapinių teritorijoje esančiu privačiu sklypu bei jame pradėtomis statybomis, neaišku. Kaip žinoma, maždaug 2009 metų pavasarį panevėžiečiui panorus Senamiesčio gatvėje vietoj sudegusio namo pastatyti kitą, sklype aptikta kaulų, statybos sustabdytos. Vėliau nustatyta, kad čia – kone pats senųjų kapinių vidurys.
„Jei prasiplečia kapinių ribos, statybų klausimas užstringa“, – sako A. Umbrasas, kad prašęs Savivaldybės tarybos svarstyti alternatyvą – išpirkti sklypą arba pasiūlyti kitą, tačiau atsisakyta tai daryti. „Jų pareiga spręsti, – tvirtai įsitikinęs specialistas. – Tai, kas vyksta dabar, yra absurdas.“
Daiva SAVICKIENĖ