krymas

Laikinai rusų okupuotame Kryme buvo surengtas grožio konkursas. Jį laimėjo neįprastos išvaizdos buvęs „Playboy“ modelis Olga Valejeva. Raudonplaukei moteriai – 34-eri. Iš nuotraukų, prieinamų jos „Facebook“ paskyroje, matyti, kad moteris ant kūno turi daugybę tatuiruočių. Nepaisant to, kad ji akivaizdžiai nėra natūralios išvaizdos, turi pūstas lūpas, laimėjo grožio karalienės kategorijoje, rašo UNIAN. Po jos pergalės internete kaipmat kilo sąmyšis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skybyckis pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos kuria trečią gynybos liniją okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Tai, jo teigimu, reiškia, kad jie ten ruošiasi likti ilgam. Pasak V. Skybyckio, pirmuoju etapu Rusijos pajėgos buvo įsitvirtinusios strateginiuose objektuose – užtvankoje, hidroelektrinėje, o nuo gegužės pradžios pradėjo stiprinti gynybą, skelbia UNIAN.

Krymo Respublikos okupacinės administracijos vadovas, nusikalstėlių tinklo vadas slapyvardžiu „Goblinas“ ir Putino parankinis. Taip galima būtų apibūdinti Sergejų Aksenovą. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Sergejus Aksenovas gimė Belcy mieste, Moldavijos SSR. 1989–1993 m. studijavo politinę vadybą Simferopolio aukštojoje karinėje-politinėje mokykloje.

Kryme prieš Ukrainą kovojančių vyrų giminaičiai ėmė gauti „sveikinimus“. Juose įspėjama, kad už šiuos veiksmus jie sulauks atpildo. Apie tokias „dovanėles“ pranešama Krymo „Telegram“ kanaluose, rašo „UNIAN“. Štai vienoje paviešintoje nuotraukoje matyti, kaip ant automobilio stiklo yra padėta skrajutė, kurioje yra rašoma: „Rusijos Federacijos tarnautojau, žinok, kad mes jau esame čia. Krymas yra Ukraina.

Arkadijus Romanovičius Rotenbergas yra vienas svarbiausių Putino aplinkos žmonių, jis net yra apdovanotas Rusijoje socialistinio darbo didvyrio medaliu, per apdovanojimus, skirtus pagerbti tiems, kurie vadovavo 19 km kelių ir geležinkelio Krymo tilto, skirto susisiekimui su Krymu palengvinti, statybai. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Pasaulis pamatė tikrąjį Vladimiro Putino veidą. Baisaus monstro, kuriam nieko nereiškia žmonių gyvybės ir kančios. Rusijos prezidento postą užgrobęs diktatorius per savo valdymo laikmetį yra pasiuntęs myriop šimtus tūkstančių žmonių, o milijonų gyvenimus pavertė pragaru. Apie juodžiausias Kremliaus tirono niekšybes papasakojo laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as pripažino manantis, kad V. Putinas „pasiekė naują beprotybės lygį“, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos veiksmų eskalaciją Ukrainoje ir pažadėjo, jeigu prireiks, „vėl atspardyti Rusijai užpakalį“. Gynybos sekretoriaus teigimu, Rusijos prezidentas padarė klaidą neturėdamas jokių savo veiksmų sąjungininkų ir prilygino jį Rusijos carui Nikolajui I bei šio dalyvavimui Krymo kare.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį ragino tarptautinę bendriją pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO ir sustabdyti ginklų siuntimą į šią šalį. V. Putinas teigė, kad 2014 metais Maskvos įvykdyta Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksija turėtų būti pripažint tarptautiniu lygiu kaip atspindinti vietos gyventojų pasirinkimą.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme baigėsi ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. „Pietinės karinės apygardos daliniai, baigę dalyvauti taktinėse pratybose, persikelia į savo nuolatinius dislokavimo punktus“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Valstybinė televizija savo ruožtu parodė, kaip kariniai daliniai kerta tiltą, jungiantį Maskvos kontroliuojamą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį sykį pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO reikštų visos Europos karą su Rusija. Tačiau pats Ukrainos įstojimas į NATO be išspręstų teritorinių ginčų su pačia Rusija faktiškai nėra įmanomas. Tam, kad Ukraina patektų į gynybinį aljansą, jai būtina sulaukti visų 30-ies jos narių pritarimo ir atitikti griežtus NATO „narystės veiksmų plano“ kriterijus.

Rusijos karinės jūrų pajėgas šeštadienį pradėjo dideles pratybas Juodojoje jūroje, nors Maskva atmetė „isterišką“ JAV perspėjimą, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti artimiausiomis dienomis. „Daugiau kaip 30 Juodosios jūros laivyno laivų išplaukė į jūrą iš Sevastopolio ir Novorosijsko pagal mokymų planą“, – sakoma šeštadienį ryte paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

JAV bendrovė „Maxar Technologies“ paviešino pastarosios paros palydovų nuotraukas, kurios liudija vis augančias Rusijos karines pajėgas ne tik Baltarusijoje, kurioje šiuo metu vyksta neplanuotos karinės pratybos, bet ir Kryme, o taip pat ir Rusijos vakarinėje dalyje.

Kol pasaulis kalba apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, Kremlius ir toliau siekia demonstruoti savo minkštąją galią Lietuvoje. Prorusiški atlikėjai vienas po kito planuoja pasirodymus šalyje. Tarp jų – ir Vladimirą Putiną šlovinantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas. Nacionalinio saugumo ekspertai ragina jo neįsileisti, teigdami, kad tokiam „Putiną aptarnaujančiam personalui“ Lietuvoje – ne vieta.

Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų. Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas. Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.

Putinas yra vertas pagarbos, o Krymas niekada negrįš Ukraina, – kaip su skuduru per veidą Ukrainai tėškė Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadas. Visgi už šiuo pareiškimus jis jau neteko įtakingo posto. Savo ruožtu britų pareigūnai skelbia, kad Rusija Ukrainoje rengia perversmą ir įvardijo, ką Kremlius mato būsimu šalies vadovu. Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadas Kajus Achimas Šionbachas prisišnekėjo. Štai kaip viešėdamas Indijoje jis pasisakė apie Vladimirą Putiną.

Ukrainos teismas ketvirtadienį skyrė 12 metų įkalinimo bausmę garsaus Kremliaus kritiko nužudymo bendrininkui, augant įtampai dėl Kijevo tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais. 45 metų Denisas Voronenkovas, buvęs Rusijos įstatymų leidėjas, 2017-ųjų kovą buvo nušautas Kijeve. Ukrainiečių pareigūnai mano, kad tai buvo užsakyta žmogžudystė.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad Maskvos aneksuotas Krymas teisiškai yra Rusijos dalis, ir pridūrė planuojantis drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apsilankyti šiame pusiasalyje. Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.

UEFA neseniai pristatė „Euro 2024“ futbolo čempionato logotipą, kuris buvo sudarytas iš spalvų, randamų 55-iose asociacijai priklausančių valstybių vėliavose. Oficialiame pristatymo klipe UEFA parodė ir Europos žemėlapį, kuriame Krymas buvo nuspalvintas Ukrainos spalvomis. Kaip ir buvo galima tikėtis, tai užkliuvo Rusijai, kuri bando pasisavinti šią teritoriją. Rusai iš karto kreipėsi į UEFA ir pareikalavo pasiaiškinimo.

Ankara pasisako už Ukrainos teritorinio vientisumo palaikymą ir nepripažįsta Krymo įtraukimo į Rusijos sudėtį, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Teikiame reikšmės Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto, įskaitant Krymą, kurio aneksijos nepripažįstame, apsaugai“, – sakė R. T. Erdoganas.

Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį pradėjęs vizitą Ukrainoje. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Rusijos aneksuotame Kryme – nepavydėtina situacija. Po smarkių liūčių ten prasidėjo didelis potvynis. Vanduo užliejo per 300 namų ir pastatų. Regione paskelbta nepaprastoji padėtis.  Štai kaip po liūčių atrodo unikaliu paveldu garsėjantis, vienas seniausių pasaulio miestų. Daugiau nei 158-is tūkstančius gyventojų turinti Kerčė, kaip ir kitos Krymo vietovės, visiškai užtvindyta. Štai kaip gatvėje plūduriuoja miesto autobusas, laimė, jau be keleivių. Juos pavyko saugiai evakuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija pastaruoju metu sušvelnino savo poziciją derybose su Maskva dėl konflikto su prorusiškais separatistais Donbase nutraukimo. V. Zelenskis per spaudos konferenciją priminė, kad jo biuras susisiekė su Kremliumi, siekdamas surengti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį perspėjo, kad Bendrija turėtų ruoštis santykių su Rusija pablogėjimui, išaugus įtampai dėl Ukrainos ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimo.  „Negalime atmesti, kad ši neigiama tendencija tęsis ir kad pasieksime dar pavojingesnį [santykių] pablogėjimo lygmenį“, – Europos Parlamente kalbėjo J. Borrellis. „Nenorime kurstyti eskalavimo dinamikos – tai turi būti aišku.

Rusijos kariškiai, dalyvavę karinėse pratybose Kryme, pradėjo grįžti į savo bazes, penktadienį paskelbė Gynybos ministerija. „Balandžio 23 dieną Pietų karinės apygardos ir oro desanto kariai, dalyvavę... netikėtame patikrinime, pradėjo grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“, – nurodė ministerija. „Šiuo metu kariniai daliniai žygiuoja į krovos geležinkelio stotis ir aerodromus, vykdo krovą į desantinius laivus, ant geležinkelio platformų ir į lėktuvus“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sakė palauksiančios tolesnių Rusijos veiksmų po Maskvos pareiškimo, kad šalis baigia įtampą smarkiai padidinusias karines pratybas prie Ukrainos sienų ir Kryme. „Išgirdome žodžius. Galvoju, kad lauksime veiksmų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Rusija nuo penktadienio pradės grąžinti karius iš karinių pratybų netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme, dėl kurių išaugo įtampa su Vakarais, sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu. „Manau, kad skubių patikrinimų tikslai buvo pasiekti“, – ketvirtadienį per pratybas Rusijos aneksuotame Kryme sakė S. Šoigu ir pridūrė įsakęs jose dalyvaujantiems kariams kitą dieną pradėti grįžti į „nuolatines bazes“. Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Situacija Ukrainoje dėl pašonėje telkiamos Rusijos kariuomenės atrodo pavojingesnė, nei prieš Krymo aneksiją 2014-aisiais, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Lietuvos diplomatijos vadovas, ketvirtadienio vakarą grįžęs iš vizito Kijeve, kur su lankėsi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, LRT radijui penktadienį teigė kad toks įspūdis susidaro iš Lietuvos turimos ir Ukrainos pareigūnų pristatytos informacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sprendimą paskelbti sankcijas 2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją nuverstam buvusiam valstybės vadovui Viktorui Janukovyčiui, ekspremjerui Mykolai Azarovui ir kitiems jų bendražygiams, taip pat prorusiškų separatistų veikėjams Rytų Ukrainoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.

Jungtines Valstijas „vis labiau neramina“ Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Jungtines Valstijas vis labiau neramina pastaruoju metu eskaluojama Rusijos agresija Rytų Ukrainoje, įskaitant rusų karių judėjimą Ukrainos pasienyje“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. „Visa tai yra giliai neraminantys ženklai“, – pridūrė ji.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo ketvirtadienį kalbėjosi telefonu, sumažinti karių telkimą prie Ukrainos, pranešė jos biuras. „Viena jų pokalbio tema, be kitų, buvo padidėjęs Rusijos karinis buvimas šalia rytų Ukrainos, – sakoma pranešime. – Kanclerė paragino sumažinti šių karių telkimą, kad būtų deeskaluota įtampa.

Balandžio 7 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvavo pagrindinių Ukrainos gynybos reformų rėmėjų – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos – gynybos ministrų nuotoliniame susitikime. Ministrai aptarė saugumo situaciją Rusijos okupuotame Kryme, Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos rytinės sienos, kur Rusija vykdo neįprastinę karinę veiklą, koncentruoja didelį skaičių karių ir karinės technikos.

Rusijos kariuomenės daliniai vis aktyviau matomi Ukrainos pasienyje, o pastaroji jau mobilizuoja kariuomenę, ruošiantis puolimui iš Krymo. JAV pirmadienį viešai paskelbė, kad pranešimai apie Rusijos aktyvumą prie Ukrainos sienų yra pakankamai patikimi, užklausė Maskvos, ką ji yra sugalvojusi. Ukraina tuo metu paskelbė apie karių šaukimą su okupuotu Krymu besiribojančiose teritorijose.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti, jei Vakarai nusiųs į Ukrainą karių padėti savo sąjungininkei. „Be abejo, toks scenarijus nulemtų tolesnį įtampos prie Rusijos sienų didėjimą. Žinoma, tokiu atveju Rusijai reikėtų papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusija negrasina Ukrainai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. „Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins Rusijos tariamos pusiasalio aneksijos, o mes palaikysime Ukrainą prieš agresyvius Rusijos veiksmus“, – sakoma J. Bideno pareiškime, pažymint Krymo okupacijos metines.

Gavusi įrodymų, Lietuva keltų Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimą dėl žmogaus teisų pažeidimų Kryme, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Lietuva galėtų pasiūlyti paramą galimoms Europos Sąjungos sankcijoms, kai tik Ukraina bus pasirengusi dalytis įrodymais, žmonių sąrašais, kurie piktnaudžiavo žmogaus teisėmis šiuo metu okupuotose Krymo ir Rytų Ukrainos teritorijose“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Nneregėtas vaizdas iš Krymo. Ten žiemoti atskrido įspūdingas rožinių flamingų būrys. Mokslininkai suka galvas, kodėl šie reti paukščiai nusprendė apsistoti jiems visai neįprastoje vietovėje. Žiemiškai pilkame Krymo gamtovaizdyje rožiniai flamingai atrodo kaip iliuzija. Tačiau jie iš tikrųjų atskrido būtent čia, nors yra paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Flamingai – Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos gyventojai, šiek tiek jų peri ir Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Rusijos aneksuotame Kryme mikroautobusui ketvirtadienį susidūrus su sunkvežimiu žuvo aštuoni keleivine transporto priemone važiavę žmonės, dar keturi žmonės buvo hospitalizuoti, pranešė pareigūnai. „Bilhorodo rajone automagistralėje „Tauridė“, Rusakivkos kaimo apylinkėse, automobilio „Mercedes Sprinter“ vairuotojas, pirminiais duomenimis, užmigo prie vairo ir susidūrė priešpriešiais važiavusiu sunkvežimiu. Per eismo įvykį žuvo aštuoni žmonės, keturi buvo sužeisti“, – sakoma policijos pranešime.

Kijevas trečiadienį pareiškė protestą dėl europarlamentarų, įskaitant Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narį bei asociacijos „Prancūzijos ir Rusijos dialogas“ vadovą Thierry Mariani, taip pat atskirų Vokietijos, Švedijos ir Bulgarijos piliečių vizito į Rusijos aneksuotą Krymą. „Šis vizitas vykdomas pažeidžiant Ukrainos įstatymus dėl patekimo į laikinai okupuotą teritoriją ir neturi oficialaus statuso“, – komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatmeta galimybės, kad vėl balotiruosis į valstybės vadovo postą, jei bus priimtos atitinkamos konstitucijos pataisos, bet sakė, kad galutinio sprendimo dar nepriėmė. „Neatmetu galimybės, jei tai atsiras konstitucijoje, balotiruotis. Bus matyti“, – sakė jis televizijos „Rossija 1“ laidai „Rossija. Kreml. Putin“ („Rusija. Kremlius. Putinas“). Tuo pačiu prezidentas pabrėžė: „Aš pats dar nieko nenusprendžiau.

Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Sakartvelo ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų bendru pareiškimu pasmerkė sovietų režimą dėl Krymo totorių deportacijos prieš 76 metus ir dabartinius Rusijos veiksmus šiame pusiasalyje. „Prieš 76 metus, 1944 metų gegužės 18 dieną, sovietinis režimas Krymo totorius nusikalstamai ištrėmė iš jų istorinės tėvynės – Krymo – į tolimus Uzbekistano, Kazachstano ir Rusijos Federacijos rajonus“, – teigiama pirmadienį išplatintame pareiškime.

Estijos švietimo ir mokslo ministerija atšaukia anglų kalbos vadovėlį, kuriame Krymas yra priskirtas Rusijai. Leidykla turės ištaisyti prieš dvejus metus į vadovėlį įtrauktą pasaulio žemėlapį, kurį autoriai surado interneto platybėse, antradienį pranešė transliuotojo ERR portalas. Paaiškėjo, kad 2018 metais leidykla „Studium“ išleido serijos „I Love English“ anglų kalbos vadovėlį su pasaulio žemėlapiu.

Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti Rusijos aneksuotame Kryme išduotą santuokos nutraukimo liudijimą. Teismas pareiškė, kad Kryme ir Sevastopolyje išduoti ir Rusijos valdžios patvirtinti dokumentai „neturi teisinės galios Lietuvoje ir negali būti legalizuoti“. Teisėja Danguolė Martinavičienė vasario pabaigoje paskelbtoje nutartyje pabrėžė, kad Krymo aneksija įvyko pažeidžiant Ukrainos teritorijos vientisumą ir tarptautinės teisės normas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį stebėjo didelio masto karines pratybas prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų, per kurias buvo atlikta sparnuotųjų raketų ir hipergarsinių raketų bandomųjų paleidimų.

Rusijos aneksuotame Kryme vienas Rusijos plaukiojantis dokas su nurašytu povandeniniu laivu, nuskendo Sevastopolio uoste, sekmadienį pranešė pareigūnai. Naujienų agentūra „Interfax“ citavo informuotą šaltinį, sakiusį, kad dokas PD-16, kuriame buvo „Som“ klasės („Tango“ pagal NATO klasifikaciją) elektrinis-dyzelinis povandeninis laivas B-380, nuskendo Sevastopolio pietinėje įlankoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui patvirtinus įstatymą dėl privalomo rusiškos programinės įrangos diegimo į elektroninius įrenginius, kurie yra parduodami šioje šalyje, kyla abejonių dėl tolimesnės prekybos kai kurių gamintojų įranga. Įstatymas, kurį aktyviai kritikavo Rusijos verslo atstovai, įsigalios 2020-ųjų liepos 1-ąją.

Technologijų milžinės „Apple“ akibrokštas Ukrainai. Nuo šiol Rusijos „Apple“ vartotojai savo įrenginių žemėlapiuose ir orų programėlėse aneksuotą Krymą mato kaip Rusijos dalį. Ukrainiečiai ragina boikotuoti „Apple“ . Dėl tokio kompanijos sprendimo nusivylimą išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vartotojas Rusijoje į žemėlapį įveda Krymo pavadinimą ir programėlė iškart parodo, kad Krymas – Rusijos dalis.

Lietuva nusivylusi JAV technologijų milžinės „Apple“ sprendimu Krymą priskirti Rusijai, kai įrenginiai atidaromi Rusijoje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Mes prisidedame prie Ukrainos išreiškiant nusivylimą dėl „Apple“ sprendimo Krymą priskirti Rusijai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė ministras.

Ukraina trečiadienį pasmerkė JAV technologijų milžinę „Apple“, sutikusią savo produktuose Maskvos aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį įvardyti kaip Rusijos teritoriją. Kijevas pareiškė, kad šiai kompanijai „nė velnio nerūpi“ Ukrainos žmonių skausmas. Rusijos parlamentarai trečiadienį paskelbė, kad „Apple“ patenkino Rusijos reikalavimą savo žemėlapiuose ir orų programėlėse Krymą įvardyti kaip Rusijos teritoriją.

Vienas Rusijos Valstybės Dūmos narys trečiadienį pareiškė, kad JAV technologijų milžinė „Apple“ patenkino reikalavimą savo produktuose Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą įvardyti kaip Rusijos teritoriją. „Apple“ įvedė pakeitimų geografinio objekto Krymas ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio pavadinimuose.