Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Sergejus Aksenovas gimė Belcy mieste, Moldavijos SSR. 1989–1993 m. studijavo politinę vadybą Simferopolio aukštojoje karinėje-politinėje mokykloje. 1993–1998 metais Aksenovas buvo kooperatyvo „Ellada“, kuris užsiėmė prekyba maisto produktais, direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1998 m. spalio mėn. iki 2001 m. kovo mėn. jis buvo ribotos atsakomybės bendrovės „Asterix“ direktoriaus pavaduotoju, vėliau – „Escada Firm LLC“ direktoriaus pavaduotoju.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 1990-aisiais Aksenovas buvo „Salemo“ organizuotos nusikalstamos grupuotės nariu, turėjo „Akseno“ ir „Goblino“ slapyvardžius, dalyvavo daugelyje užsakomųjų žmogžudysčių ir turto grobimo atvėjuose. Organizuota nusikalstama grupuotė „Salem“ buvo apkaltinta maždaug 50 žmogžudysčių.
2008 metais Aksenovas tapo „Krymo Rusų bendruomenės organizacijos“ ir visuomeninės organizacijos „Krymo pilietinis aktyvistas“ nariu. Jau kitais metais jis prisijungė prie „Krymo pilietinio aktyvisto“ valdybos, tapo Koordinacinės tarybos „Už Rusijos vienybę Kryme!“ ir partijos „Rusiška vienybė“ pirmininku.
2010 metais jis buvo išrinktas Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu daugiamandatėje apygardoje iš „Rusijos vienybės“ partijos, kuri Krymo Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose surinko 4 proc. balsų.
2014 metų vasario 27 dieną Krymo Aukščiausioji Taryba, spaudžiama Rusijos specialiųjų pajėgų, perėmusių administracinių pastatų kontrolę, paskyrė Sergejų Aksenovą Ministrų Tarybos vadovu. 2014 m. kovo 1 d. laikinas Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas paskelbė dekretą dėl rinkimų neteisėtumo, pažymėdamas, kad rinkimai buvo vykdomi pažeidžiant Ukrainos Konstituciją, Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją ir Ukrainos įstatymus. Tą pačią dieną Aksenovas išleido įsakymą visas Krymo jėgos struktūras priskirti sau. Nuo tos dienos jis pradėjo eiti Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
2014 m. kovo 18 d. Aksenovas kartu su Sevastopolio okupacinės administracijos vadovu Aleksejumi Čalu ir „Krymo Respublikos valstybės tarybos“ pirmininku Vladimiru Konstantinovu pasirašė su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu sutartį dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją, kuri įformino neteisėtą Rusijos įvykdytą pusiasalio aneksiją. 2014 m. kovo 24 d. Aksenovas gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą. 2014 metų spalio 9 dieną „Krymo Respublikos taryba“ vienbalsiai išrinko Sergejų Aksenovą.
2014 metų kovo 17 dieną Aksenovas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems JAV ir Europos Sąjunga pritaikė sankcijas. Ukrainoje Aksenovui buvo pradėta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 109 straipsnio 1 dalį (smurtinis konstitucinės santvarkos pakeitimas ar nuvertimas arba valdžios užgrobimas). 2016 m. balandžio 13 d. Kijevo Pečersko rajono teismas leido suimti Sergejų Aksenovą, įtariamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 5 str. 191 (biudžeto pinigų pasisavinimas arba disponavimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi) pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą.
Nuopelnai Putino režimui
Dalyvavimas neteisėtoje Rusijos Federacijos įvykdytoje Krymo Autonominės Respublikos aneksijoje, vadovavimas Krymo okupacinei administracijai, ryšiai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija.
Sergejus Aksenovas buvo gaujos nariu, „autoritetingu verslininku“ ir marginalios prokremliškos partijos Ukrainos teritorijoje vadovu, dabar – kolaboracionistinės Krymo administracijos vadovas ir valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys. Būdamas „Krymo vadovu“, Aksenovas suorganizavo korupcijos klaną, susidedantį ne tik iš nusikalstamų grupuočių narių, bet ir jo artimųjų ir draugų.
Jo veržlūs praeities poelgiai, įsitraukimas į nusikalstamą Krymo pasaulį padarė jį pažeidžiama ir kontroliuojama figūra tiems, kurie ketino panaudoti „kolegas“ politinei valdžiai pusiasalyje įtvirtinti. Netiesioginis jo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis įrodymas bent jau nuo 2000-ųjų vidurio yra spartus jo, kaip radikalaus prokremliškojo judėjimo lyderio, kilimas karjeros laiptais pusiasalyje, kai Kremlius pradėjo rengti jo aneksijos planus.
Apie būsimo politiko įsitraukimą į nusikalstamas struktūras 2009 m. pirmą kartą viešai paskelbė Krymo Aukščiausiosios Tarybos vadovo pavaduotojas Michailas Bacharevas. Jis apkaltino Aksenovą užgrobus dvi sanatorijas, kelis gyvenamuosius pastatus ir geležinkelio stotį Simferopolyje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Aksenovas savo nelegalią veiklą pradėjo 1990-ųjų pradžioje „Grekų“ organizuoto nusikalstamumo grupuotėje, o po jos žlugimo, buvo „Salem“ grupuotės nariu. Jis buvo generaliniu direktoriumi keliose įmonėse (parduotuvės, restoranai ir barai), kurių darbas buvo prižiūrimas nusikalstamos grupuotės vardu.
2015 metais buvęs Krymo prezidentas Jurijus Meškovas paskelbė Krymo policijos dokumentus, patvirtinančius Aksenovo priklausymą „Salemo“ grupuotei ir dalyvavimą daugelyje užsakomųjų žmogžudysčių. Viename iš pranešimų rašoma, kad 1996 metais buvo pasikėsinta į dabartinį Krymo vadovą. Automobilį, kuriuo važiavo Aksenovas ir kiti „Salemo kovotojai“, apšaudė „Grekų“ grupuotės nariai. Po šio įvykio, Aksenovas su šautinėmis žaizdomis atsidūrė respublikinėje Semaškos ligoninėje. Buvusio Krymo prezidento paskelbtuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad dabartinis Krymo vadovas 1990-aisiais buvo susijęs su užsakomųjų žmogžudysčių organizavimu. Pavyzdžiui, vienoje iš operatyvinių ataskaitų rašoma, kad Aksenovas gali būti susijęs su Krymo šilumos tinklų vadovo Kuzino nužudymu, o 1996-aisiais jis ieškojo žmonių, pasiruošusių nužudyti nusikaltėlių autoritetą „Vasią Krasnogvardeiskį“.
2014 metų vasario 27 dieną Rusijos specialiųjų pajėgų būrys, be identifikavimo ženklų, užėmė Krymo Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Pastatą saugantys Ukrainos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai buvo išvaryti, virš pastato iškelta Rusijos Federacijos vėliava. Pagrobėjai į vidų įsileido būrį deputatų, prieš tai atėmė jų mobiliuosius telefonus. Deputatai balsavo už Aksenovo paskyrimą naujosios vyriausybės ministru pirmininku ir nusprendė surengti referendumą dėl Krymo statuso. Remiantis oficialiu VSK spaudos tarnybos pranešimu, už šį sprendimą balsavo 53 deputatai, tačiau, kai kurių VSK deputatų teigimu, balsavimo metu Aukščiausiojoje Taryboje buvo mažiau nei 40 deputatų, nors kvorume buvo 51 žmogus, o tarp „balsavusiųjų“ rastos ir nebalsavusių, ir posėdyje nedalyvavusių deputatų pavardės. Tai, kas įvyko, gali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas ir ginkluotas valdžios užgrobimas.
Aksenovas prisiėmė atsakomybę už pusiasalio atskyrimo nuo Ukrainos organizavimą, pažeidžiant Ukrainos Konstituciją ir pusiasalio teisės aktus. Dar prieš vadinamąjį referendumą dėl statuso, 2014 m. kovo 1 d., Aksenovas išleido įsakymą dėl visų Krymo jėgos struktūrų priskyrimo sau, kitą dieną paskelbė apie Krymo karinių jūrų pajėgų sukūrimą, o kovo 11 d. nacionalizavo laivyną Sevastopolyje.
Visų šių veiksmų nebūtų galėjęs atlikti eilinis regiono deputatas iš marginalios partijos, rinkimuose gavusios 4 proc. rinkėjų balsų, be Rusijos Federacijos finansinės ir karinės paramos. Kovo pabaigoje vokiečių leidinys „Der Spiegel“ apie Sergejų Aksenovą rašė: „Jis yra ideali marionetė, dėl savo praeities jis gali būti šantažuojamas“. Tokios išvados leidinio žurnalistai padarė išstudijavę 24 puslapių Aksenovo dosjė, kurį gavo redakcija.
Gavęs valdžią ir tapęs „Vieningosios Rusijos“ nariu, Aksenovas pradėjo daryti gera savo artimiausiems giminaičiams ir draugams. Jo tėvas Valerijus Aksenovas tapo Respublikos tarybos statybos komiteto pirmininko pavaduotoju. Okupacinės administracijos vadovo žmona Elena perėmė keliolikos nekilnojamojo turto ir prekybos įmonių kontrolę, jai priklauso aukščiausios klasės automobiliai, du žemės sklypai, vienas namas, du butai ir šešios negyvenamosios patalpos.
Aksenovo svainė Jevgenija Dobrynia tapo nuosavybės teisių komiteto pirmininke. Būtent šio skyriaus siūlymu vietos valdžia nustato, kam ir už kiek parduoti ar išnuomoti valstybės turtą. Jos vyras tapo Respublikinės žemės ūkio ministerijos žuvininkystės skyriaus vedėju.
Daugybė Sergejaus Aksenovo bendražygių partijoje „Rusų vienybė“ taip pat gavo oficialias pareigas regiono vadovybėje. Trys buvę tos pačios partijos nariai – Michailas Šeremetas, Andrejus Kozenko ir Dmitrijus Polonskis – po „Rusijos pavasario“ tapo respublikos vicepremjerais. 2016 metais Kozenko ir Šeremetas gavo Valstybės Dūmos deputatų mandatus.
