krymas

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ penktadienį pašalino žodį „Rusija“ iš teksto po Kryme padarytos nuotraukos, įtrauktos į, redakcijos nuomone, geriausių rugpjūčio 22 dienos įvykius atspindinčių kadrų iš įvairių pasaulio kampelių rinkinį. Anksčiau po nuotrauka, padaryta vienos iš Rusijos naujienų agentūrų fotografo Kryme vykstančiame menų festivalyje, buvo toks apibūdinimas: „Krymas, Rusija.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį išreiškė protestą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionės į Maskvos aneksuotą Krymą. „Ukrainos užsienio reikalų ministerija reiškia ryžtingą protestą dėl eilinio nesuderinto su Ukrainos puse Rusijos Federacijos prezidento V. Putino apsilankymo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste 2019 metų rugpjūčio 10 dieną“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Ankara visuomet laikė ir laikys Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainos teritorija. „Turkija niekada nepripažino ir nepripažins neteisėto Krymo prijungimo (prie Rusijos)", – pareiškė prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. „Turkija palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį metams pratęsė sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. Europos Sąjungos „Taryba iki 2020-ųjų birželio 23-osios pratęsė ribojančias priemones, paskelbtas reaguojant į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, sakoma ES pranešime, paskelbtame Briuselyje prasidėjus bloko viršūnių susitikimui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad sankcijos Rusijai nebus panaikintos tol, kol Krymas nebus sugrąžintas Ukrainai. „Aptarėme Ukrainos suvereniteto ir jo atkūrimo procesą, kalbėjomės apie Donecką ir Luhanską. Deja, pastaruoju metu pažangos pasiekta nebuvo. Sankcijos (Rusijai) nebus atšauktos, kol Krymas negrįš Ukrainai“, – pareiškė A. Merkel per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė atrankoje į 2020-ųjų Europos čempionatą ir toliau lieka be pergalių. Gėdingą kėlinį Belgrade sužaidę lietuviai buvo sutriuškinti serbų ir atrodė, deja, kaip jau įprasta, itin sutrikę. Iš pradžių 1:2 nusileidę ir vėliau 1:1 namuose sužaidę su Liuksemburgu, lietuviai Serbijoje krito 1:4. Kartu su šiuo pralaimėjimu žlugo praktiškai visos viltys ne tik patekti į Europos pirmenybes, bet ir nelikti paskutinėje B grupės vietoje.

 Europos Komisija siūlo iki 2020 metų birželio 23-iosios pratęsti sankcijas Rusijai už Krymo ir Sevastopolio aneksiją, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienu Europos Sąjungos vidaus dokumentu. ES „nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau ją smerkia“, sakoma agentūros pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad apsvarstyti galimybes pratęsti sankcijas ES valstybėms narėms pasiūlė bloko diplomatijos vadovė Federica Mogherini.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskva „galvoja“ apie galimybę palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką visos Ukrainos gyventojams. Kremliaus sprendimas lengviau išduoti išduoti rusiškus pasus separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos srityse papiktino Kijevą ir sulaukė tarptautinės kritikos.

Europa niekada nepripažins aneksuoto Krymo Rusijos dalimi, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Norėčiau pakartoti, kad Europa niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, neatsisakys sankcijų (Maskvai), kol rusai neįvykdys savo įsipareigojimų. ES nesitaikstys nė su vienu smurto aktu Azovo jūroje. Šiuo atžvilgiu ES ir toliau bus vieninga“, – per Ukrainos parlamento posėdį kalbėjo D. Tuskas.

 Rusijos Valstybės Dūma kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir telekomunikacijų priežiūros tarnybą „Roskomnadzor“, jeigu interneto milžinė „Google“ nepatenkins Maskvos reikalavimo aneksuotą Krymo pusiasalį žymėti kaip Rusijai priklausančią teritoriją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango įstatymų leidėjas. Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metų kovą, pasiuntusi į pusiasalį savo pajėgas po Kijeve įvykusio provakarietiško Maidano sukilimo, nuvertusio Kremliaus palaikomą vyriausybę.

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo. Gruodžio 29-ąją Baltarusijos prezidentas išvyko į Maskvą eilinėms skubioms deryboms su V. Putinu – jau penktosioms per pastaruosius pusę metų.

Naujas tiltas, jungiantis aneksuotą Krymo pusiasalį su pagrindine Rusijos teritorijos dalimi, tapo sunkiai įtikimu fonu prašmatniai valstybės finansuojamai romantinei komedijai, kurią kritikai lygina su sovietine propaganda. Seksualumu trykštanti juosta „Krymo tiltas. Padaryta su meile!“ (Krymskij most. Sdelano s liubovju!) Rusijos kino teatruose rodoma nuo praėjusios savaitės. Filmo scenarijų parašė Margarita Simonian, Kremliaus naujienų televizijos RT vadovė.

Rusijos aneksuotame Kryme penktadienį surengta ceremonija pagerbti 20 žmonių, šią savaitę žuvusių per profesinėje mokykloje surengtas žudynes, pramintas „Rusijos Kolumbainu“. Tai daugiausiai gyvybių nusinešusios tokio pobūdžio žudynės per šalies istoriją. Trečiadienį Kerčės miesto technikume šios mokyklos auklėtinis 18-metis Vladislavas Rosliakovas detonavo sprogstamąjį užtaisą ir pradėjo pliekti į žmones iš 12-o kalibro pompinio šautuvo, o vėliau nusižudė.

Rusų tyrėjai ketvirtadienį skuba nustatyti, kokių motyvų turėjo Kerčės politechnikume Kryme šaudęs paauglys, kuris nušovė mažiausiai 20 žmonių ir dar kelias dešimtis sužeidė, o spauda šias šaudynes jau praminė „Rusijos Kolumbainu“. Kadangi oficialios versijos nėra, socialinėje žiniasklaidoje spėliojama, kas paskatino 18-metį studentą Vladislavą Rosliakovą šaudyti į bendramokslius. Žiniasklaida paskelbė detalių apie žudiką, kuris, pasak pareigūnų, po trečiadienio šaudynių nusižudė.

Sprogdinimo ir šaudynių vienoje Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio profesinėje mokykloje aukų padaugėjo iki 20, ketvirtadienį paryčiais pranešė Kerčės miesto administracijos vadovo pavaduotojas Diljaveras Melgazijevas. „Dvidešimt žuvusiųjų. Iš technikumo atvežė ne tris žmones, kaip tikėjomės, o keturis“, – žurnalistams sakė D. Melgazijevas po vizito miesto lavoninėje, kur naktį buvo vežamos ankstesnę dieną politechnikos koledže įvykusios tragedijos aukos.

Krymo Kerčės profesinėje mokykloje trečiadienį sprogus nenustatytam sprogstamajam užtaisui žuvo 18 žmonių, pranešė Nacionalinio antiteroristinio komiteto (NAK) informacinis centras. „Kerčėje įvyko nenustatyto sprogstamojo užtaiso sprogimas“, – pranešė NAK. „Pirminiais duomenimis, žuvo 18 žmonių, dar apie 40 – sužeisti“, – nurodė NAK. Pranešama, kad nukentėjusieji gydomi miesto klinikose. Jiems suteikiama reikiama medicininė ir psichologinė pagalba.

Rusijos aneksuoto Krymo šiaurėje rugsėjo 14-ąją įvesta ypatingoji padėtis dėl nuotėkio Armiansko chemijos gamykloje sekmadienį buvo atšaukta. „Pastarąją savaitę normas viršijančio užterštumo nenustatyta, todėl ypatingoji padėtis atšaukta“, - pranešė Armiansko municipaliteto vadovas Vasilijus Teliženka. Jo žodžiais, iš miesto evakuoti vaikai bus gražinti pirmosiomis ateinančios savaitės dienomis. Kaip jau buvo skelbta, dėl nuotėkio Krymo pusiasalio šiaurėje esančio 22 tūkst.

Rusijos aneksuotame Kryme po teršalų nuotėkio gamykloje „Krymo titanas“ medikų pagalbos prireikė 61 ukrainiečių pasieniečiui, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo padėjėjas Olehas Slobodianas. Į gydytojus „jau kreipėsi 61 pasienietis. Penki iš jų hospitalizuoti, jiems atliekami išsamūs medicinos tyrimai čia, Odesoje“, pažymėjo jis televizijos „112 Ukraina“ eteryje.

Iš okupuoto Krymo miesto Armiansko evakuoja tūkstančius vaikų dėl nuodingų medžiagų išsiskyrimo vienoje iš vietos gamyklų. Krymo valdžia jau ėmėsi veiksmų dėl „Krymo titano“, kuris gamina titano dioksidą, veiklos stabdymo. Oro užterštumą vietos valdininkai aiškina tuo, kad dėl perdžiuvusio vandens telkinio šalia gamyklos, į kurį buvo pilamos nuodingos atliekos, išsiskyrė toksinės sieros dioksido dujos.

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir kitiems akcininkams priklausanti maisto gamybos „Vičiūnų grupė“ pareiškė negalinti kontroliuoti prekybininkų, parduodančių jų produkciją Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iškėlė klausimą dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, bet Kremlius tebesilaiko pozicijos, kad šio pusiasalio atplėšimas nuo Ukrainos yra teisėtas, sakoma pirmadienį amerikiečių televizijos „Fox News“ paskelbtame interviu.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo pagalvoti, kaip išspręsti Rusijos aneksuoto Krymo problemą. „Mes neatšaukėme sankcijų – jos „kandžiojasi“, ir mes jų neatšaukėme. Kalbant apie Krymą, šią (problemą) gavau iš ankstesnės (JAV administracijos). Daug apie tai negaliu pasakyti. Mes tai svarstysime lygiai taip pat, kaip ir kitas katastrofas, kurias paveldėjau“, – per bendrą spaudos konferenciją su britų premjere Theresa May (Tereza Mei) pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį dar kartą apkaltino savo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) administraciją, esą žiūrėjusią pro pirštus į 2014 metais Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, ir teigė, kad jam vadovaujant Maskva jokiu būdu nebūtų galėjusi taip pasielgti. „Krymo aneksija įvyko Baracko Obamo, o ne mano vadovavimo laikotarpiu“, – D. Trumpas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė atmetantys Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos ir pridūrė, kad JAV sankcijos liks galioti, kol padėtis bus atitaisyta. Abejones dėl JAV pozicijos sukėlė kalbos, jog jog „JAV neatmeta galimybės pripažinti Krymą Rusijos dalimi“. „Nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą.

Krymas yra neatsiejama Rusijos dalis ir prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tai aiškino savo pašnekovams, todėl šis klausimas nebus aptarinėjamas per vėliau šį mėnesį vyksiantį JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę, jog per kitą mėnesį įvyksianti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų pripažinti Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley antradienį pareiškė, kad Vašingtonas neatšauks Maskvai dėl Krymo aneksijos įvestų sankcijų, kol šis pusiasalis nesugrąžintas Ukrainai. „Kol Rusija negrąžins Krymo pusiasalio Ukrainai, sankcijos, įvestos dėl invazijos į Krymą, nebus atšauktos“, – sakė diplomatė JT Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame aptarti situacijos Ukrainos rytuose.

NATO trečiadienį pasmerkė naują tiltą, sujungusį Rusijos žemyninę dalį su Maskvos aneksuotu Krymo pusiasaliu, ir pareiškė, kad tai yra „dar vienas“ Ukrainos suverenumo pažeidimas. „NATO smerkia Rusijos pastatytą ir iš dalies atidarytą Kerčės sąsiaurio tiltą tarp Rusijos ir Krymo“, – pareiškė NATO atstovas Piersas Cazaletas. „Krymas yra Ukrainos dalis, taigi, šis tiltas reiškia dar vieną Ukrainos suverenumo pažeidimą“, – pareiškime sakė jis.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vairuodamas sunkvežimį pervažiavo naujuoju tiltu, sujungusiu aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.   Šalies valstybinė televizija parodė džinsus ir kasdienę striukę dėvintį prezidentą, sėdintį už statybinio sunkvežimio „KamAZ“ vairo. Jis kartu su statybininkais važiavo 19 km ilgio tiltu, jungiančiu pietinės Rusijos Tamano pusiasalį su Ukrainai priklausančiu Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014-ųjų kovą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Kijevo paskelbtas planas susigrąžinti Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį yra „nederamas“. „Tokį užsiminimą apie Krymą laikome nederamu, nes tai yra Rusijos regionas. Rusijos regionų likimas nesvarstytinas su jokiomis valstybėmis“, – sakė D. Peskovas, komentuodamas Kijevo planą dėl Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos regionų sugrąžinimo Kijevo vyriausybės žinion.

Krymo šiaurėje sekmadienį susidūrus visuomeninio transporto mikroautobusui ir elektriniam traukiniui žuvo penki žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, rodo preliminari informacija, kurią naujienų agentūrai „Interfax“ pateikė Krymo vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Kondrašova. „Visuomeninio transporto mikroautobusas, važinėjantis maršrutu „Sevastopolis-Armianskas“ susidūrė su priemiestiniu traukiniu, važiavusiu iš Kerčės į Armianską.

Kol visas pasaulis bado pirštais į Rusiją dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo, Vladimiras Putinas nė nemano atsakyti į Kremliui metamus kaltinimus. Užuot juos pripažinęs, jis propaganda ir rinkiminiais pažadais maitina aneksuoto Krymo gyventojus. Tūkstantinė minia Sevastopolyje sveikina prezidentą Vladimirą Putiną, kuris čia lankosi milžiniško tarptautinio skandalo sūkuryje.

Ukrainos generalinės prokuratūros Vyriausioji karinė prokuratūra pareiškė įtarimus Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo pirmininkui ir 18 teisėjų, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“. Agentūra citavo Ukrainos generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos žinutę socialiniame tinkle „Facebook“, kad Rusijos KT pirmininkas ir 18 teisėjų įtariami bendrininkavimu siekiant pakeisti Ukrainos valstybės sienos ir teritorijos ribas, Ukrainos konstitucijos įtvirtintos tvarkos pažeidimu, iš anksto sus...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis nesugrąžins Ukrainai Krymo. Tai jis pareiškė naujame dokumentiniame filme, kuris buvo parodytas sekmadienį, likus savaitei iki prezidento rinkimų, kuriuos, kaip neabejojama, jis laimės. „Jūs ką, išprotėjote?“ – atsakė V. Putinas žurnalistui, kuris jo paklausė, ar būtų kokios nors aplinkybės, kurioms esant jis sugrąžintų Krymą Ukrainai.

Keliems Rusijos okupuoto Krymo gyventojams prireikė greitosios pagalbos po to, kai jie pasipriešinimo Rusijos karinės technikos atvykimui į jų žemes. Rusijos kariuomenės atstovai, dalis kurių buvo kaukėti, į Zolotoje gyvenvietę atvyko statyti karinio radijo lokatoriaus, o dėl šio sprendimo sunerimę vietos gyventojai aktyviai reiškė savo nepasitenkinimą.

JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Huntsmanas (Džonas Hantsmanas) per socialinį tinklą „Twitter“ priminė, kad Maskvos aneksuotą Krymą laiko Ukrainos dalimi. „Į šį klausimą gali atsakyti bet kuris žmogus, susipažinęs su tarptautine teise. Krymas – tai Ukraina. Rusijos ir Amerikos santykių pagerinimui Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra absoliučiai būtinas“, – vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas JAV ambasados tviterio paskyroje, sako J. Huntsmanas.

Rusijos aneksuotame Kryme vienoje JAV remiamoje radijo stotyje dirbęs žurnalistas penktadienį lygtinai nuteistas kalėti pustrečių metų už „separatizmo kurstymą“, skelbia prokurorai. Rusijos saugumo pajėgos 2016 metų balandį atliko kratas Nikolajaus Semeno ir kitų žurnalistų namuose ir suėmė N.Semeną.

Šį ketvirtadienį Ukrainos prezidentas tvirtino, kad Rusijos karinės pratybos, kurios netrukus prasidės Baltarusijoje, yra ženklas to, kad Maskva ruošia savo pajėgas gerokai didesnio masto konfliktui, rašoma „Newsweek“. Tai prezidentas Petro Porošenka paskelbė kalbėdamas kasmetinio pranešimo Aukščiausiajai Radai metu. „Kol kas nėra jokių ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi atsitraukti iš Donbaso ar išeiti iš Krymo.

Penktadienį kontrolės punktą „Čongar“, skiriantį Ukrainos pagrindinę dalį ir Krymą, kirto keli tūkstančiai žmonių. Vienas iš jų – į namus sostinėje Kijeve grįžtantis Vladimiras Skorikas, Rusijos prieš trejus metus aneksuotame pusiasalyje aplankęs savo brolį. Kaip ir nemažai kitų Ukrainos piliečių, jis iš pažiūros įprastą pasienio ruožą kerta pėsčiomis.

Ukrainoje viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis penktadienį apsilankė ties riba tarp pagrindinės šalies dalies ir Krymo pusiasalio, kurį prieš daugiau kaip trejus metus aneksavo Rusija V.Pranckietis lankėsi Čongaro kontrolės punkte ir, lydimas apsaugos, priartėjo maždaug 100 metrų atstumu nuo Rusijos pasieniečių. „Užkariauta svetima tauta, tai yra okupacija, ir tai nėra Ukrainos problema, tai yra karas prieš Ukrainą“, - žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.

  Krasnodaro krašte, Rusijos statomos Kerčės pakrantės teritorijoje nukrito autobusas, kuris kasdien vežiojo darbininkus, praneša rbc.ru.   Gelbėjimo tarnybos praneša, kad žuvo 12 žmonių, 20 žmonių buvo išgelbėta. „RIA Novosti“ šaltinis skelbia, kad žuvo 14, o išgelbėti buvo 24 asmenys. Pranešama, kad dar trijų darbuotojų likimas nežinomas. Pirminiais duomenimis, autobusas apsivertė pažeidus kelių eismo taisyklės.

Karas Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių, ketvirtadienį per karinį Ukrainos nepriklausomybės dienos paradą Kijeve sakė prezidentas Petro Porošenka. Prezidentas negailėjo aštrių pasisakymų nukreiptų į Rusiją.  „Bendrai agresoriaus sąžinę slegia daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių gyvybių. Per amžius neužmiršime ir niekada niekam neatleisime“, – sakė prezidentas.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ pirmadienį pranešė, kad dvi iš keturių Rusijai skirtų dujų turbinų be jos žinios buvo nukreiptos į Krymą. Krymui nuo 2014 metų, kai Rusija įvykdė šio Ukrainos pusiasalio aneksiją, yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Išvakarėse rodytas Vladimiro Putino šou pagimdė begalę interneto folkloro pavyzdžių. Tačiau žiūrovai ir ekspertai atkreipė dėmesį taip pat ir į tai, kad Rusijos prezidentas melavo savo žiūrovams.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo totorių atžvilgiu siekia to paties kaip ir buvęs Sovietų sąjungos diktatorius Josifas Stalinas – išguiti juos iš pusiasalio, sako Vilniuje viešintis Pasaulio Krymo totorių kongreso pirmininkas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Refatas Čubarovas. „Praėjusiame šimtmetyje Rusijos imperijos vykdyti veiksmai praktiškai identiški tiems, kurių šiandien imasi Putino Rusija.

Ukraina šiandien pristatė reklaminį „Eurovizija 2017“ vaizdo įrašą. 30-ies sekundžių vaizde yra įtraukti Ukrainos miestų ir kaimų vaizdai. Tačiau daugiausiai dėmesio ir kalbų sulauks, be abejo, Krymas, kurį Rusija okupavo 2014-aisiais. Vaizdo įraše galima pamatyti architektūros ir istorijos paminklą „Kregždės lizdas“, dekoratyvinę pilį ant Auroros uolos pietinėje Krymo pakrantėje.

Rusijai reikalinga monarchinė valdymo forma, pareiškė Maskvos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas, bet Kremlius tokius pareiškimus vertina tik kaip šio politiko „asmeninę nuomonę“. „Tokia demokratija, kokią pristato vakarietiška žiniasklaida, mums nereikalinga. ... Turime savo tradicines ortodoksų dvasines vertybes. ... Šiandien, mano manymu, Rusijai reikalinga monarchija“, – antradienio vakarą S.Aksionovas sakė 1-ajam Krymo kanalui.

Jau nuo kitų metų Švedija pašauks 4000-ius šauktinių – vyrų ir moterų, gimusių 1999-aisiais. Jie bus atrinkti iš maždaug 13 tūkstančių švedų jaunuolių, kurie privalės atitikti fizinius ir psichologinius reikalavimus. Privalomoji karo tarnyba, į kurią būdavo kviečiami tik vyrai, Švedijoje buvo panaikinta prieš septynerius metus. Tačiau reaguodama į Rusijos agresiją Baltijos jūros regione, Krymo aneksiją ir karo veiksmus Rytų Ukrainoje, Švedija nusprendė vėl kviesti šauktinius.