ES „nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau ją smerkia“, sakoma agentūros pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad apsvarstyti galimybes pratęsti sankcijas ES valstybėms narėms pasiūlė bloko diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
Birželio 3 dienos dokumente sakoma, kad ES „lieka įsipareigojusi visiškai įgyvendinti nepripažinimo politiką“.
Daugiau detalių „Bloomberg“ pranešime nepateikiama.
2014 metų kovą ES įvedė ir toliau tęsia varžomąsias priemones Rusijos atžvilgiu. Kaip nurodo Bendrijos institucijos, šios priemonės taikomos „reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir tyčinį padėties Ukrainoje destabilizavimą“.
Tarp ES taikomų varžomųjų priemonių yra diplomatinės, ekonominės ir asmeninės sankcijos, suvaržymai Krymui ir Sevastopoliui.
Tarp diplomatinių priemonių buvo ES ir Rusijos viršūnių susitikimo atšaukimas 2014 metais, ES valstybių narių sprendimai nerengti periodinių dvišalių viršūnių susitikimų su Rusija. Pristabdytos dvišalės derybos dėl bevizio režimo ir naujos ES sutarties su Rusija. 2014 metų birželio 4–5 dienomis vietoje Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo Sočyje įvyko Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas Briuselyje. Nuo to laiko šie susitikimai vyksta G-7 formatu.
Dažniausios sankcijos yra suvaržymai asmenims. Kalbama apie finansinių aktyvų įšaldymą, įvažiavimo į ES teritoriją suvaržymus asmenims ir organizacijoms, kurių veikla, ES vertinimu, buvo susijusi su kenkimu „Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“. Šios priemonės buvo įvestos 2014 metų kovą, o asmenų ir organizacijų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašai periodiškai papildomi. Šios sankcijos pratęsiamos kas pusę metų.
Prie individualių sankcijų ES priskiria priemones, „susijusias su neteisėtu lėšų, priklausančių Ukrainos valstybei, pasisavinimu“.
2014 metų birželį Europos Sąjungos Taryba priėmė varžomąsias priemones dėl „Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos“.
Šios priemonės taikomos ES fiziniams asmenims ir ES įsikūrusioms kompanijoms. Jos susijusios su Krymo teritorija ir Sevastopoliu.
Pagal šias sankcijas draudžiama importuoti į ES produkciją iš Krymo ir Sevastopolio, investuoti Kryme ir Sevastopolyje, teikti turistines paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, įskaitant Europos kruizinių laivų lankymąsi Krymo uostuose, išskyrus nepaprastųjų situacijų atvejus. Be to, draudžiama eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas Krymo kompanijoms arba naudoti jas Kryme transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, taip pat ir susijusias su naftos, dujų bei naudingųjų iškasenų žvalgymu bei gavyba. Draudžiama teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo, statybos ir inžinerines paslaugas, susijusias su infrastruktūra šiuose sektoriuose.
2014 metų liepą ir rugsėjį ES įvedė ekonomines sankcijas kai kuriems Rusijos ekonomikos sektoriams.
2015 metų kovą valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė sprendimą susieti šį sankcijų režimą su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, lauktu 2015 metų gruodžio pabaigoje. Briuselis tvirtina, kad Rusija neįvykdė susitarimų ir kas pusmetį pratęsia šias varžomąsias priemones.
Taip pat buvo įvestos varžomosios priemonės ekonominio bendradarbiavimo su Rusija srityje. Šias priemones ES lyderiai pasiūlė 2014 metų liepą.
2019 metų kovo 15 dieną individualios ES sankcijos pradėtos taikyti ir aštuoniems rusams, kurie yra siejami su ukrainiečių laivų sulaikymu Kerčės sąsiauryje 2018 metų lapkritį.
