„Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.
„Visi normalūs rusai nenori, kad Donbase lietųsi kraujas“, – pridūrė jis.
Karas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose tęsiasi nuo 2014 metų pavasario.
Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų rytuose pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.
Žinomas Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza sakė, kad Rusijos valdžia vengia pripažinti, kad dalyvauja konflikte Ukrainoje, nes daugelis rusų nenori karo šioje šalyje.
„Kremliaus propaganda bando rodyti, kad Ukrainoje vyksta vidinis konfliktas, (...) o visiems žmonėms, kurie įrodo priešingai, (...) kyla grėsmė susidurti su žiauriomis valdžios represijomis“, – kalbėjo opozicionierius.
Jis tvirtino, kad ugnį Rytų Ukrainoje įtraukti įmanoma, tačiau normaliai susitarti dėl taikos ir teritorijų grąžinimo bus kur kas sunkiau.
„Tai karas, kurį pradėjo ne Ukraina ir ne Rusija. Jį pradėjo Putino režimas. Man atrodo, kad iš tikrųjų, visavertiškai ši problema bus išspręsta tik tada, kai Rusijos režimas pasikeis į normalią, demokratišką valdžią“, – sakė aktyvistas.
V. Zelenskis prezidento pareigas pradėjo eiti prieš kelias savaites. Šalies vadovas pažadėjo, kad vienas pagrindinių jo darbų bus siekti taikos rytų Ukrainoje. Apie galimas taikos derybas buvo užsiminę ir separatistų vadeivos.
Su V. Zelenskiu Kijeve dar prieš inauguraciją susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Ukrainos prezidentas yra „tvirtai nusiteikęs siekti taikos“, bet „nenusileisti principinėse pozicijose, nedaryti jokių nuolaidų“.
„Jis nori pasiekti susitarimą, bet nori tai padaryti nepaminant Ukrainos interesų“, – teigė L. Linkevičius.
„Kaip jam tai seksis, labai sunku pasakyti, (...) bet mes kuo galėdami padėsime šaliai, kaip tai darėme iki šiol“, – pridūrė jis.
V. Kara-Murza tvirtino, kad pavydi Ukrainai dėl valdžios kaitos.
„Pas juos jau trečią kartą įvyksta taip, kad pareigas einantis prezidentas pralaimi rinkimus ir išeina. Pas mus per visą mūsų istoriją to nebuvo nė karto“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.
Karas rytų Ukrainoje nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Neramina Europos šalių veiksmai
Per Rusijos forumą dalyviai taip pat aptarė šį mėnesį Europos Tarybos priimtą sprendimą sugrąžinti Rusijai balsavimo teises. L. Linkevičius teigė, kad tai kelia nerimą.
Balsavimo teisė šioje 47-ias Europos šalis vienijančioje organizacijoje Rusijai buvo atimta po 2014-ųjų Krymo aneksijos ir Rusijai įsitraukus į konfliktą šalies rytuose.
Ši privilegija Maskvai buvo sugrąžinta „nė kiek nepagerėjus situacijai (...) netgi retorikoje, ne tik veiksmuose“, perspėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Tai neramina“, – sakė jis.
Lietuva buvo viena iš nedaugelio, balsavusių prieš Rusijos reabilitavimą.
Šis sprendimas Europos Taryboje yra pirmasis svarbus vienos iš žemyno institucijų žingsnis švelninant suvaržymus ir sankcijas, paskelbtas Rusijai po veiksmų Ukrainoje.
Kai kurių stebėtojų teigimu, tai gali būti vertinama kaip ženklas, kad Vakarų Europoje manoma, jog reikia grįžti prie geresnių ryšių su Rusija.
Aukšto rango Rusijos pareigūnai grasino, kad jų šalis apskritai pasitrauks iš Europos Tarybos, jeigu neatgaus balsavimo teisės. Pasitraukimas reikštų, kad paprasti šalies piliečiai netektų galimybės ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), tapusiame paskutiniu vilties šiaudu praradusiems pasitikėjimą Rusijos teismais.
„Net jeigu dabartinė Rusijos valdžia atsisako vykdyti tuos (EŽTT) sprendimus, labai svarbu turėti tą teisinį palaikymą“, – sakė V. Kara-Murza.
Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte sankcijas Maskvai yra įvedusi ir Europos Sąjunga.
V. Kara-Murza tvirtino, kad bendrija turi plėsti asmenines sankcijas konkretiems rusams.
„Sankcijos turi būti taikomos ne visai Rusijai, ne 140 mln. žmonių, o konkretiems su korupcija, su žmogaus teisių, tarptautinės teisės pažeidimais susijusiems asmenims“, – sakė opozicionierius.
Rusijos forumas Lietuvoje rengiamas nuo 2013 metų.
