Kaip ir nemažai kitų Ukrainos piliečių, jis iš pažiūros įprastą pasienio ruožą kerta pėsčiomis. Nors oficialiai Rusijos pasieniečiai leidžia į Krymą vykstantiems žmonėms važiuoti su ukrainietiškais numeriais, daugelis to vengia ir turi po automobilį kiekvienoje pusėje arba kirtę kontrolės punktą renkasi kitus transporto būdus.
Tuo metu rusiškus pasus po 2014 metais vykusios aneksijos gavusių Krymo gyventojų Ukrainos pasieniečiai gilyn į šalį nepraleidžia – Vladimiro brolis atvykti pas jį į Kijevą nebegali.
Tačiau 63-ių advokatas, buvęs teisėjas įsitikinęs, kad gyvenimas pernelyg nepasikeitė. Jis tvirtina tik nebegalintis su broliu šnekėtis apie politiką, kuri anksčiau buvo dažna jųdviejų pokalbių tema.
„Aš labai nusivyliau Vladimiru Putinu ir manau, kad jis nesąžiningai pradėjo karą prieš mūsų šalį. O mano brolis sako, kad V.Putinas dėl jo ir Krymo gyventojų padarė labai daug“, – teigia V.Skorikas.
Vykstančius į Krymą tikrina totoriai
Norinčius įvažiuoti į Krymą pasitinka ne tik Ukrainos ir Rusijos pasieniečiai. Neprivažiavus kontrolės punkto, kai kuriuos automobilius savo ruožtu stabdo kariškomis uniformomis vilkintys totoriai, čia įsirengę nedidelę bazę.
Jie prieš dvejus metus čia su kitais aktyvistais pradėjo ukrainietiškų prekių į Rusiją blokadą. Be kitų žmonių, prie totorių prisijungė kovotojai iš ultranacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“, į lietuvių kalbą verčiamo kaip Dešinysis arba Teisusis sektorius.
Totoriai sako šia blokada reagavę į nepaisant aneksijos toliau besitęsusią prekybą tarp pagrindinės Ukrainos dalies ir Krymo bei tvirtina siekiantys, jog Rusija kuo brangiau sumokėtų už pusiasalio užėmimą.
Jie stabdo įtarimų sukėlusius automobilius ir tikrina, ar vairuotojai negabena į Krymą daugiau nei 50-ies kilogramų maisto. Be to, totoriai įtariami užpernai susprogdinę elektros bokštus. Taip kelioms savaitėms buvo sutrikdytas elektros tiekimas į Krymą, o Rusija į tai atsakė nutraukdama anglies eksportą į Ukrainą.
„Iš manęs atėmė tėvynę. Kiekvienas save gerbiantis žmogus turi siekti ją susigrąžinti“, – sako minėtame punkte budintis totorius Delaveras Seitumerovas.
Kryme iki aneksijos gyveno daugiau nei 240 tūkstančių totorių. Stebėtojai skaičiuoja, kad nuo 2014 metų iš aneksuoto regiono dėl persekiojimų jų galėjo išvykti apie dešimtadalis.
Šiandien totoriai teigia, kad pirmuosius blokados tikslus jiems pasiekti pavyko. Į Krymą iš Ukrainos nebekursuoja viešasis transportas ar traukiniai. Ukrainietiškais vamzdžiais į Krymą neteka nei vanduo, nei dujos, galop sustabdytas ir elektros tiekimas.
Tačiau Krymo totorių parlamento, vadinamo Medžlisu, lyderis tvirtina esantis nusivylęs Vakarų šalių politikais, pamiršusiais Krymo aneksiją.
„Mūsų požiūriu, tai destruktyvus požiūris Europos ateities atžvilgiu. (...) Jis (karas) prasidėjo nuo Krymo užgrobimo, todėl jis negali baigtis Krymo negrąžinant“, – teigia Refatas Čubarovas.
Kontrolės punktą „Čongar“ ir totorių bazę aplankęs Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat sako, jog Vakarai turėtų aktyviau siekti sugrąžinti Krymą Ukrainai.
„Minsko susitarimai net neliečia Krymo klausimo, todėl turime galvoti, kad ateityje derybose atsirastų žodis „Krymas“, – tvirtina V.Pranckietis, turėdamas omenyje Baltarusijos sostinėje pasirašytas paliaubas, dėl kurių sutarė Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai.
Tuo metu Rusija toliau demonstruoja pusiasalio atiduoti neketinanti. Ten dislokuoti tūkstančiai karių ir šimtai vienetų karinės technikos, nuolat rengiamos pratybos prieš numanomus desantininkus.
Rusija strategiškai jai itin svarbiame Kryme renovavo daug sovietų laikais pastatytų karinių objektų, stato naujas bazes, kuria radarų sistemą Juodosios jūros stebėjimui.
Maskva teigia, kad 2014 metais turėjo imtis veiksmų, kad apsaugotų Krymo etninius rusus, kai Ukrainoje po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo šalyje sukilo nacionalistinės nuotaikos.
Nerimas dėl „Zapad“
Nepaisant įtampos, šūviai ties Krymo riba neaidi, skirtingai nei Rytų Ukrainoje, kur nuo 2014 metų pavasario vyriausybės pajėgos kovoja su Maskvos remiamais separatistais.
Nuo konflikto pradžios čia žuvo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių, dar maždaug 24 tūkstančiai buvo sužeisti. Vien liepos mėnesį buvo užfiksuota daugiau kaip 500 ginkluotų incidentų.
Separatistų užimtos teritorijos integruojasi į Rusiją - ten Ukrainos griviną pakeitė rusiškas rublis, Maskva pripažįsta save apsiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pasus. Kijevas teigia, jog užimtuose regionuose yra apie trys tūkstančiai Rusijos karių ir apie 35 tūkstančių separatistų.
Konfliktas gilina ir socialines problemas Ukrainoje. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija teigia, jog iš vadinamosios antiteroristinės operacijos grįžę kariai negauna psichologinės pagalbos, padaugėjo smurto atvejų tiek šeimose, tiek apskritai.
Stebėtojai nurodo, jog Ukrainoje taip pat tvyro įtampa dėl didelės valdžios ir visuomenės atskirties, augančio nepasitenkinimo korupcija, valdžios negebėjimo pažaboti oligarchus. Visgi nepasitikėjimas provakarietiškais politikais neslopina Europos Sąjungos populiarumo tarp ukrainiečių, auga ir pasitikėjimas NATO.
Šalies pareigūnai su nerimu stebi pasiruošimą po mažiau nei dviejų savaičių vyksiančioms Rusijos ir Baltarusijos organizuojamoms pratyboms „Zapad“.
Jie, kaip ir NATO stebėtojai netiki teikiama informacija apie pratybų skaičius ir sako, jog mokymai dirbtinai skaidomi į atskiras dalis, o realus jų mastas gali būti dešimteriopai didesnis nei deklaruojami 13 tūkstančių karių.
Kai kurie Ukrainos ekspertai teigia, jog šalies rūpestis dėl „Zapad“ daugiausiai susijęs su galimu situacijos paaštrėjimu Rytų Ukrainoje. Jie taip pat kelia prielaidas, kad Rusija po pratybų gali palikti dalį karių Baltarusijoje.
„Net jeigu Rusija nepaliktų karių Baltarusijoje, didesnė šių pajėgų integracija kelia pavojų. Juk, jeigu neskaitytume Rusijos okupuotų teritorijų, Ukraina turi ilgiausią sieną būtent su Baltarusija“, – sako Ukrainoje įsikūrusio Armijos, pokyčių ir nusiginklavimo studijų centro ekspertų tarybos pirmininkas Leonidas Poliakovas.
Baltarusijos sieną su Ukraina ir Kijevą skiria vos 130 kilometrų.
