krymas

Prieš mėnesį Rusijos paskirtas Ukrainos Krymo regiono vadovas Sergejus Aksionovas lankėsi priešakinėse Rusijos pajėgų linijose žemyninėje Ukrainoje, kur atvežė kariams kojinių ir kitų svarbiausių priemonių, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  „Aplankiau mūsų karių valdomą regioną ir atvežiau jiems dovanų, – skelbė S. Aksionovas. – Atgabenome du sunkvežimius būtiniausių daiktų: kojinių, drabužių, vaistų, generatorių ir panašiai Savo gynėjams taip pat atvežėme ir televizorių.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris laikomas artimu Volodymyro Zelenskio sąjungininku, yra pareiškęs, kad Rusijos kariuomenės atsitraukimas iki vasario 24-osios sienų, galėtų tapti pagrindu atnaujinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo „The Guardian“. Toks pareiškimas suponuoja, kad Ukraina turėtų susitaikyti, jog Rusijos karių išvedimas iš Krymo nebūtų pagrindinė sąlyga deryboms pradėti.

Rusai jau ruošiasi Ukrainos pajėgų atakoms laikinai okupuotame Kryme, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba. Anot žvalgybos valdybos internetinėje svetainėje paskelbto pranešimo, Krymo pakrantėse rusai įrenginėja įtvirtinimus. „Okupuoto Krymo rašeivos, baimindamiesi Ukrainos karių išsilaipinimo, bando toliau stiprinti pakrantę. Ypač neseniai pakrantėje, netoli Molochnės kaimo (Sakų rajonas), buvo įrengtas minų laukų, griovių ir tranšėjų tinklas.

Karui artėjant prie Krymo, nerimas auga. Kalbėdami per saugius kanalus, Krymo žmonės pasakojo apie didėjančią įtampą šiame Juodosios jūros pusiasalyje. Jie mano, kad čia greitai prasidės tiesioginiai karo veiksmai. Pasak gyventojų, šioje teritorijoje, kurią Rusija aneksavo 2014 m., suaktyvėjo diversantų ir partizanų grupių veikla, rašo „Politico“. Nusivylimą ir paniką kelia viskas: pradedant šaukimais į karo tarnybą ir baigiant nebesuvaldomai augančiomis kainomis.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra pažeidžiamas dėl Ukrainos atakų okupuotame Krymo pusiasalyje po to, kai Rusijos kariuomenė numušė droną netoli didžiausio Sevastopolio miesto. „Rizikos tikrai yra, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo politiką. Tačiau, kita vertus, gaunama informacija rodo, kad imamasi veiksmingų atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kai Ukrainos vyriausybė paprašė Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio padėti surinkti lėšų karinėms reikmėms, jis pagalvojo apie Černihivo bibliotekos atstatymą.

Ukrainos pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusija planuoja naują mobilizacijos bangą jau visai netrukus. Be to, skelbiama, kad norėdama kompensuoti nuostolius kare, Rusija planuoja ankstyvą aukštųjų karinių mokyklų kariūnų baigimą.  Svarbiausi dienos įvykiai: 23:59 | Ukraina tikisi pagalbos iš Izraelio, ypač oro gynybos sistemų – Zelenskis  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Izraelis suteiks Ukrainai pagalbą, ypač oro gynybos įrangą.

Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ pažymėjo, kad neatsisako galimybių taikiai susigrąžinti Krymą, tačiau kol kas nemato tam galimybių. Jo teigimu, paliekant Krymą Rusijai ir sustabdžius karo veiksmus tai reikštų užprogramuotą karą ateityje. Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ paaiškino, kodėl Ukraina šiuo metu negali užbaigti karo dėl paprastos priežasties – palikus neišspręstus teritorinius klausimus karai netrukus atsinaujintų.

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“. Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

Rusija penktadienį pareiškė, kad stiprina pozicijas 2014 metais iš Ukrainos aneksuotame Krymo pusiasalyje, ukrainiečių pajėgoms susigrąžinant teritoriją kaimyniniame Chersono regione. „Mano kontroliuojamoje Krymo teritorijoje vykdomi įtvirtinimo darbai, siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos paskirtas regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusų aneksuotame Ukrainos Kryme žuvo Rusijos propagandistė, žiniasklaidos grupės „Rossija Segodnia“ regioninio skyriaus Simferopolyje vadovė Svetlana Babajeva, praneša propagandinė rusų agentūra „RIA Novosti“. Pranešime teigiama, kad ji žuvo dėl „nelaimingo atsitikimo“, kai dalyvavo šaudymo treniruotėje viename iš Krymo poligonų. S. Babajeva buvo ilgametė rusų propagandistė, daugelį metų dirbusi rusų žiniasklaidoje.

Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO. Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas patikino, kad Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusijos Federacija, bus sunaikintas tuomet, kai Ukraina atsikovos Krymą. „Galiu pasakyti tik tiek, kad Krymo tiltas buvo labai smarkiai apgriautas. Šis tiltas yra vienas iš „rusiškojo pasaulio“ simbolių. Kreiseris „Moskva“ nugarmėjo į dugną. Krymo tiltas faktiškai irgi. Visa tai – ženklai, rodantys, kad šiam režimui nebe tiek daug ir beliko“, – interviu „Ukrainska Pravda“ sakė K. Budanovas.

Ukraina nedavė įsakymo smogti Krymo tiltui, interviu kanadiečių CTV News pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes tikrai to neįsakėme, kiek man žinoma“, – teigė jis. Krymo tiltui stiprus smūgis buvo surengtas spalio 8-ąją. Ant jo nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras ir dalis tilto sugriuvo. Rusai dėl sprogimo apkaltino Ukrainą. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, sprogimo metu ant Krymo tilto buvo sugadinta 1,3 km geležinkelio bėgių.

Mobilizacija Rusijoje darosi vis keistesnė. Šaukimus skirstantys asmenys neretai prašauna pro šalį. Štai neseniai į karo frontą Ukrainoje pašauktas pensininkas, perkopęs 70 metų amžiaus slenkstį. Žiniasklaida ošia nuo pranešimų, kaip Rusijoje bandoma mobilizuoti karo tarnybai fiziškai netinkamus asmenis. NEXTA pasidalijo vaizdo įrašu, kur Rusijos pensininkas pasakoja, kaip gavo šaukimą į Krymą. Vyras keikiasi, vedžioja pirštu prie smilkinio ir tvirtina, kad į jokį karo frontą nevažiuos.

Amerikiečių kompanija „Maxar“ paskelbė naujas apgadinto Krymo tilto palydovines nuotraukas. Jose matyti, kaip stipriai per savaitgalį įvykdytą sprogimą buvo apgadintas rusams strategiškai ir simboliškai svarbus tiltas. „Šiandienos nuotraukose, darytose Kryme, matomi Krymo tilto geležinkelio linijos remonto darbai, taip pat pažeistos kelių / automobilių tilto tarpatramio atkarpos.

Šeštadienį ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas, rašo „Mash“. Tai yra ketvirtoji žinoma sprogimo auka. Pranešama, kad sprogimo metu teisėjas sėdėjo prabangiame „Cadillac Escalade“ automobilyje, šeštadienį į Krymą keliavo su draugais – pora gidų iš Sankt Peterburgo ir religijotyrininku. S. Maslovas buvo automobilio savininkas, visi minėti asmenys keliavo švęsti teisėjo gimtadienio.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Maskvos vertybinių popierių birža prasidėjus prekybos sesijai pirmadienį neteko beveik 12 proc. savo vertės, Maskvai pirmadienio rytą raketomis atakavus virtinę Ukrainos miestų bei po savaitgalį įvykusio sprogimo, pažeidusio tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija.  Rubliais denominuoto MOEX indekso vertė nukrito 11,9 proc. iki 1 780,39 punkto 10.03 val.

Sprogus Kerčės tiltui, skaudų smūgį į paširdžius gavęs Putinas šią naktį ėmėsi keršto. Paleido tuziną raketų į miegančią Zaporižią ir pražudė kone dvi dešimtis žmonių. Okupantai skuba kuo greičiau atnaujinti eismą smarkiai apgadintu tiltu ir įvardinti kaltininką, kad skaudi istorija greičiau pasimirštų. Tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad sprogimas veikiausiai įvyko po tiltu. Raketa į daugiabutį Zaporižioje atskriejo vidury nakties, kai visi miegojo. „Sunaikino namą. 2 val. nakties.

Ankstų šeštadienio rytą įvykus sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, kai kuriose Simferopolio miesto parduotuvėse buvo įvesti ribojimai, rašo UNIAN. Prekybos centruose vienas asmuo galėjo įsigyti ribotą tam tikrų produktų kiekį. Ribojimai buvo taikomi cukrui ir grūdinės kultūros produktams. Štai vienas asmuo galėjo „Yabloko“ ir „PUD“ prekybos centruose galėjo įsigyti ne daugiau kaip 3 kilogramų cukraus, grikių ar ryžių. Tiesa, kitus produktus gyventojai galėjo įsigyti be apribojimų.

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN. Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.  „Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“. „Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.

Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.

Sekmadienį paskelbta, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms. Tuo metu Ukrainos žvalgybos skelbia, kad Rusija siekia į karą įtraukti ir Baltarusiją.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Ukrainos valdžios atstovai pasišaipė iš Rusijos, tačiau tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės dėl sprogmens sunkvežimyje suniokoto tilto, pastatyto kaip vienintelė Maskvos jungtis su aneksuotu Krymu. Kerčės tiltas, 2018-aisiais asmeniškai inauguruotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, yra itin svarbi transporto jungtis gabenti karinę techniką Ukrainoje kovojantiems rusų kariams.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi grąžinti visas Rusijos okupuotas žemes, įskaitant ir Krymą, rašo „Politico“. Šis pusiasalis Juodojoje jūroje turėtų būti grąžintas jo „teisėtiems savininkams“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke užkulisiuose „PBS NewsHour“ žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Manoma, kad šie komentarai sukels didelį Maskvos įniršį.

Šalia Baltijos jūros esantis Rusijos eksklavas Kaliningradas yra arčiausiai Europos esanti Rusijos dalis. Jį supa dvi NATO narės: Lenkija ir Lietuva. Anksčiau priklausęs Prūsijai, šis regionas ilgą laiką buvo Europos kultūros centras. Aštuonioliktame amžiuje jo gatvėmis vaikščiojo Immanuelis Kantas. Thomas Mannas 1929 m. čia parašė novelę.

Okuopuotame Kryme taip vadinamas „aksominis sezonas“, tai yra rugpjūčio – spalio mėnesių atostogų metas, žlugo. Turistai baiminasi važiuoti į pusiasalį dėl sprogimų danguje ir karinėse bazėse. Viešbučiai faktiškai tušti, o kai kurie buvo priversti ir išvis užsidaryti, skelbiama „Obozrevatel“. Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad verslo sezonas kurortiniame Kryme baigėsi nuostolingai, nuomoję butus vietos gyventojai skundžiasi nesulaukiantys norinčiųjų.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas tvirtina, kad lūžis kare Ukrainoje įvyks tuomet, kai šalies gynėjai atgaus Rytų Ukrainos – Luhansko ir Donecko sričių – kontrolę. Po to, jo teigimu, okupantai paliks Krymą. „Chersono išlaisvinimas leis tikėtis tam tikrų veiksmų užblokuoti koridorių į Krymą – na, ir atitinkamai atlikti specialiąsias operacijas jau Kryme. Jos yra rengiamos, mes dabar tai darome“, – Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ eteryje sakė M. Podoliakas.

Ukraina pasidalijo žinute rusams Kryme. Rusų okupantai raginami ruoštis maudynėms. Ukrainos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje atsirado toks pranešimas: „Pagal orų prognozę Kryme bus labai karšta. Laikas rusų okupantams pasiruošti plaukti. Norint plaukti į Sočį ar Jejską reikia daug jėgų. Beje, į Gineso rekordų knygą gali būti įtrauktas naujas ilgiausio plaukimo atvirame vandenyje rekordas.

Vladimiras Putinas yra pasiryžęs formuoti ateitį taip, kad ji atrodytų kaip jo istorijos versija. Rusijos prezidentas įsiveržė į Ukrainą ne todėl, kad jaustų grėsmę dėl NATO plėtros ar Vakarų „provokacijų“. Jis pradėjo savo „specialią karinę operaciją“, nes mano, kad Rusija turi dievišką teisę valdyti Ukrainą, sunaikinti jos nacionalinį identitetą ir integruoti ukrainiečius į Didžiąją Rusiją, rašo „Foreign Affairs“.  Šią misiją jis išdėstė 5000 žodžių traktate, paskelbt...

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Krymo totorių parlamento pirmininku Refatu Čiubarovu. Susitikime buvo aptarta Krymo totorių padėtis ir žmogaus teisių pažeidimai Rusijos okupuotame Kryme, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta Ukrainos Krymo pusiasalio neteisėtos okupacijos ir aneksijos bei ketina ir toliau kelti šį klausimą tarptautinėse organizacijose.

Kryme buvo pastebėta didžiulė Rusijos karinės technikos kolona, judanti nuo Kerčės tilto gilyn į Ukrainos teritoriją, skelbiama „Krym.Realiji“. Rusijos kariuomenė pastarosiomis dienomis aktyviai stiprina savo pajėgas okupuotose teritorijose. Liudininkai užfiksavo didelę karinės technikos koloną, daugiausiai sunkvežimius „URAL“, pastebėjo ir nufilmavo liudininkai. Rugpjūčio 27-ąją Kryme taip pat buvo pastebėta kolona rusų karių, kurie buvo perkeliami į žemyninę Ukrainos dalį.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas neabejoja, kad visas Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymo pusiasalį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvins „bet kokiomis priemonėmis“. „Turime vykdyti kontr-specialiąją operaciją, kuri leis Rusijai atlikti reikšmingą politinės sistemos transformaciją ir Rusijoje prasidės revoliucinis procesas.

Kryme, Krasnogvardeisko kaime, trečiadienio rytą užfiksuotos liepsnos bei tiršti juodi į dangų kylantys dūmai. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, cituodama vietos „Telegram“ kanalus, skelbia, kad galimai liepsnoja naftos bazė. Tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad dėl trumpojo sujungimo užsiliepsnojo sena parduotuvė Įvykio detalės tikslinamos.

„Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje Christianas Eschas Rusijos sostinėje Maskvoje gyvena jau 14 metų. Bet pastaruoju metu net ir jam gerai žinomi žmonės tapo iš dalies neatpažįstami. Todėl jam kyla klausimas, kodėl tiek daug čia gyvenančių žmonių palaiko karą? Susipažinkite su jo pasakojimu.  Mano pasą vartantis jaunas vyras, vilkintis civiliais drabužiais, klausia: „Ar buvote Bučoje?“ Mes sėdime mažoje patalpoje be langų 2-ajame Šeremetjevo oro uosto terminale.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis paskelbė, kad Ukraina pasiruošusi vykdyti Krymo, kurį Rusija okupacijos metais pavertė didžiule karine baze, demilitarizaciją. „Dabar apskaičiuoti Ukrainos nuostoliai dėl laikinos Krymo okupacijos siekia apie 118 milijardų dolerių (118 mlrd. eurų)“, – per savo kalbą antrajame Krymo platformos viršūnių susitikime, kuris vyko nuotoliu, sakė D. Šmyhalis, skelbia UNIAN.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas įvardijo, kokiu atveju Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas išsaugotų Krymo tiltą, Rusijai kainavusį šimtus milijardų rublių. Apie tai A. Danilovas kalbėjo interviu laikraščiui „Wyborcza“, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putinas išsaugotų tiltą, jungiantį Rusiją su aneksuotu Krymo pusiasaliu tik tuo atveju, jei iš Krymo išvestų visus okupantus. „Žinoma, apie tai jau kalbėjau kovo mėnesį.

Krymas turėtų būti grąžintas Ukrainai, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Apie tai jis kalbėjo Krymo platformos konferencijoje, rašo UNIAN. „Manome, kad Krymo užgrobimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai. Tokia yra mūsų principinė pozicija moraliniu ir teisiniu požiūriu. Pagal tarptautinę teisę Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, – teigė jis. R. T. Erdoganas taip pat paminėjo Krymo totorius.

JAV gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis tvirtina, kad norint pasiekti, jog Vladimiras Putinas būtų nuverstas iš valdžios Rusijoje, ukrainiečiai turi išvaduoti Chersoną bei sunaikinti Krymo tiltą. „Užtikrinu, kad po šių dviejų įvykių Putinas bus pašalintas iš valdžios. Į valdžią ateis tokie niekšai kaip jis pats – tie žmonės, kurie bunkeryje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvaus antrajame Krymo platformos susitikime. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo aneksijos, kaip ir kitų Rusijos bandymų diskredituoti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Privalome ir toliau remti Ukrainą, plačiai ir garsiai tarptautinėje erdvėje kalbėti apie Rusijos vykdomus žiaurius karo nusikaltimus.

Pasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Fronto linija kol kas yra stabili, galime  galbūt įvertinti kaip lūžį, kad vos ne mėnesį ta fronto linija keičiasi minimaliai, pajėgas abi pusės perskirsto į skirtingus fronto ruožus.

Rusų turistai fotografuodamiesi ir keldami savo nuotraukas į socialinius tinklus, netyčia atskleidžia Rusijos karinės technikos buvimo vietas Kryme. Apie vieną tokį incidentą pranešė Laisvosios Europos Radijo/Laisvės radijo žurnalistas Markas Krutovas. „Rusų turistai atskleidžia oro gynybos sistemas S-400, esančias netoli Eupatorijos (Krymas – red. past). Vietos valdžios teigimu, oro gynyba šioje srityje veikia beveik kiekvieną dieną.

Kryme ir toliau aidi atakų garsai. Vaizdo įraše užfiksavo, kaip bepilotis orlaivis skrido tiesiai link rusų štabo okupuotame Sevastopolio mieste. Po atakos nukentėjo rusų Juodosios jūros laivyno būstinė. Naujienų agentūra UNIAN išplatino 2 vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip dronas skrenda link Kryme esančios rusų Juodosios jūros laivyno būstinės. Kitame vaizdo įraše girdėti, kaip vyksta apšaudymas. Teigiama, kad dronas padarė žalos rusų Juodosios jūros laivynui – užsidegė pastato stogas.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.