„Negalime atmesti, kad ši neigiama tendencija tęsis ir kad pasieksime dar pavojingesnį [santykių] pablogėjimo lygmenį“, – Europos Parlamente kalbėjo J. Borrellis.
„Nenorime kurstyti eskalavimo dinamikos – tai turi būti aišku. Tačiau vis tiek rodome, kad nesitaikstysime su bauginimo taktika ir kad turime reaguoti, jeigu jos imamasi“, – sakė jis.
J. Borrellio pareiškimas nuskambėjo Vakarams kritikuojant Maskvą dėl kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų, blogėjančios A. Navalno sveikatos ir diplomatinio ginčo su Čekija.
Bendrijos diplomatijos vadovo ankstesnis pasiūlymas Rusijai bendradarbiauti buvo atmestas vasarį per kelionę į Maskvą, kurią daugelis vadino fiasko. Šįkart J. Borellis pareiškė, kad ryšių su Kremliumi tendencija apskritai yra blogėjanti.
„Matau nerimą keliančią tendenciją Rusijos valdžioje, kuri, atrodo, sąmoningai renkasi gilinti konfrontaciją su Vakarais, su mumis“, – sakė jis įstatymų leidėjams.
„Todėl turime apibrėžti modus vivendi, turintį padėti išvengti nuolatinės konfrontacijos su kaimyne, kuri, atrodo, nusprendė veikti kaip priešininkė“, – kalbėjo J. Borrelli.
„Manau, kad turime būti pasiruošę ilgam ir sunkiam santykių su Rusija laikotarpiui“, – perspėjo jis.
Rusijai pranešus, kad atitraukia pratyboms prie Ukrainos sienos sutelktas pajėgas ir perkėlė A. Navalną į ligoninę, atrodė, kad įtampa slūgsta.
Tačiau praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose, o trečiadienį Maskva išsiuntė septynis ES narių diplomatus.
Tai buvo atsakas į koordinuotą Čekiją palaikančių ES narių sprendimą išsiųsti Rusijos ambasadose dirbančius diplomatus.
