kosminis teleskopas

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas „Hubble“. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos. Šiandien „Hubble“ darytos nuotraukos žavi žmoniją jau 25 metus.

Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko?   Ką gi, tuomet, deja, šįkart naujienos prastokos. Žiūrėdami į "Hubble" teleskopo kosminius kadrus, žiūrime ir grožimės melu.

NASA kominio teleskopo „Kepler“ atliktų stebėjimų duomenis analizuojantys astronomai patvirtino dar 175 už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atradimą. Iki šiol, remiantis „Kepler“ stebėjimų duomenimis, buvo patvirtintas 246 egzoplanetų egzistavimas. Tačiau iš viso astronomai jau turi patikimų duomenų apie maždaug 1700 atrastų egzoplanetų, sakoma NASA pranešime. Skelbiama, kad „Kepler“ atrastos 175 egzoplanetos sukasi apie 305 žvaigždes. Beveik 95 proc.

Kosminis teleskopas NEOWISE (Near-Earth Object Wide-field Infrared Survey Explorer), praėjusių metų gruodį „pažadintas“ iš budėjimo režimo, aptiko potencialiai Žemei pavojingą asteroidą, pranešė NASA. Jos pranešime sakoma, kad 2013 YP139 pavadintas asteroidas buvo aptiktas 2013 m. gruodžio 29 d. Pasak NASA atstovų, jis dabar skrieja už maždaug 43 mln. kilometrų nuo Žemės. Šis asteroidas yra labai tamsus.

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas. Pasirodo, dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno ar dar didesnio dydžio monstrai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys byloja, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio.

Europa ketvirtadienį planuoja iškelti milijardo JAV dolerių vertės kosminį teleskopą, kuris turėtų padėti sukurti didžiausią ir išsamiausią mūsiškės Paukščių Tako galaktikos trimatį žvaigždėlapį. Jeigu viskas vyks sėkmingai, raketa nešėja „Sojuz STB“ su viršutine pakopa „Fregat“ pakils iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, iškeldama kosminę observatoriją „Gaia“, kuri per penkerius metus truksiančią misiją gali pakeisti mokslininkų įsivaizdavimą apie mūsų padėtį galaktikoje. 740 mln.

Japonijoje likus 19 sekundžių iki starto atšauktas raketos „Epsilon“ paleidimas, pranešė naujienų agentūra AP. Ši raketa turėjo iškelti į orbitą kosminį teleskopą „SPRINT-A“. Japonijos kosmoso agentūra JAXA su „Epsilon“ klasės raketomis sieja nemažas viltis, nes laiko jas pigesniu ir efektyvesniu palydovų iškėlimo į orbitą būdu, sakoma pranešime.

Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel". Paskutinė komanda išsijungti kosminiam teleskopui „Herschel“ buvo nusiųsta vakar, 2013 m. birželio 17 d., 15:25 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie jį dar galime išgirsti, nes astronomai spėjo apdoroti toli gražu ne visus jo surinktus duomenis – jų pakaks keleriems metams.

Astronomai, dirbantys observatorijoje ALMA,stebėjo, kaip aplink jauną žvaigždę veikia protoplanetinė kosminių dulkių gaudyklė, kurioje formuojasi kometos ir gal būt atsiranda būsimų planetų užuomazgos. Stebėdami sistemą Oph-IRS 48, esančią už 400 šviesmečių nuo žemės, mokslininkai aptiko aplink jauną žvaigždę įvairaus dydžio dulkių daleles, skelbia žurnalas „Science” ir vienos Europos observatorijos interneto puslapis eso.org.

Europos kosminės agentūros paleistas palydovas – Heršelio kosminė observatorija – netrukus nustos veikti, nes baigiasi jo aušinimui skirtas skystas helis. Pasak ESA atstovų, kuriuos cituoja „Space.com“, pasibaigus skysto helio atsargoms, teleskopas jau nebegalės stebėti ankstyvosios visatos pėdsakų, kaip jis tą darė pastaruosius ketverius metus. Astronomo Williamo Herschelio vardu pavadintas palydovas buvo paleistas 2009-ųjų gegužę.

Astronomai teigia, kad aplink vieną iš šešių žvaigždžių nedideliu atstumu skrieja maždaug Žemės dydžio planeta. Tai reiškia, kad tokių planetų mūsų galaktikoje yra 17 milijardų, informuoja BBC. Tokį rezultatą mokslininkai gavo išanalizavę kosmoso teleskopo „Kepler" surinktus duomenis apie planetas kandidates.

Tai buvo vadinama tamsiosios medžiagos egzistavimo įrodymu, leidžiančiu tikėtis, kad galiausiai pavyks nustatyti dalelę, kuri, kaip manoma, sudaro iki 80 proc. visatos masės. Tačiau esminiai įrodymai apie tamsiosios medžiagos sąveikas mūsų visatos centre gali būti ne tokie svarūs kaip manyta. Dauguma fizikų mano, kad tamsioji medžiaga sudaryta iš silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių (angl. weakly interacting massive partical – WIMP), kurios su įprasta medžiaga sąveikauja tik per trauką.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Rezultatyviausias egzoplanetų medžiotojas – kosminis teleskopas „Kepler“ – per pastaruosius kelerius metus spėjo „prišaudyti“ galybę aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, tačiau bendras vaizdas apie jas išlieka miglotas. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo suteiks naujas kosminis Europos astronomų projektas, kuris turėtų startuoti per artimiausius penkerius metus. Projekto tikslas – Žemės dvynių ieškosiantis naujas kosminis teleskopas CHEOPS.

Kosminis teleskopas „Hubble“ padarė pačią giliausią Visatos nuotrauką astronomijos istorijoje, praneša BBC. Nuotrauka, pavadinta „eXtreme Deep Field“, užfiksavo galaktikas gilioje senovėje – tada, kai tik pradėjo šviesti žvaigždės. Tačiau tokią nuotrauką nebuvo lengva padaryti, kai kurie objektai fotografijoje yra labai tolimi ir blankūs. Dėl to teleskopą reikėjo nukreiptą į dangų laikyti ilgiau nei 500 valandų, kad būtų užfiksuota visa šviesa.

Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes. Dauguma galaktikų spiečių – didžiausių darinių visatoje – yra „raudoni ir mirę“, nes jie jau seniai sukūrė visas žvaigždes, kurias galėjo. Tačiau, kaip teigia teorija, spiečių formavimasis turėtų apimti ir vėsimo fazę, kuomet stebima naujų žvaigždžių skleidžiama mėlyna šviesa.

Astronomai NASA infraraudonųjų spindulių kosminiu teleskopu „Spitzer“ visai netoli Saulės sistemos aptiko fiziniais parametrais Žemę primenančią planetą, kuri kol kas vadinama UCF-1.01. Atradimas nustebino mokslininkus tuo, jog daugelis iš egzoplanetų būna labai didelės: mažiausios iš jų vadinamos „superžemėmis“ ir yra keliskart didesnės už mūsų planetą. Tačiau naujoji planeta UCF-1.01 už Žemę yra mažesnė.

Astronomai teigia aptikę stulbinančią spiralinę galaktiką, gimusią beveik prieš 11 mlrd. metų. Teigiama, kad šis radinys gali pakoreguoti ligšiolines žinias apie galaktikų formavimąsi po Didžiojo sprogimo. Senovinis žvaigždžių telkinys, pavadintas BX442, aptiktas galingu „Hubble“ kosminiu teleskopu ir iš Kecko observatorijos Havajuose tiriant 300 tolimų galaktikų. „Ir štai be jokio perspėjimo nuotraukoje pasirodė BX442 ir jos spiralinė galaktika.

Dvi keistos tolimos planetos – viena kieta kaip Žemė, kita – dujinė kaip Neptūnas – yra arčiausiai viena kitos skriejanti planetų pora iš iki šiol atrastų. Šį per 1,2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės nutolusį duetą pastebėjo NASA „Kepler“ kosminis teleskopas. 2009 metais paleisto aparato tikslas – ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrieja aplink į Saulę panašias žvaigždes, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkai sukūrė melodiją, kuri iš tiesų nežemiška. Jie kiekybinius duomenis iš dviejų mūsų galaktikos žvaigždžių pavertė regi-roko stiliaus muzika. Žvaigždes stebėjo planetas medžiojantis NASA kosminis teleskopas „Kepler“.  Džordžijos technologijos instituto Sonifikacijos laboratorijos mokslininkai duomenis pavertė garsu. To tyrėjų paprašė grupė „Echo Movement“, norėjusi vieną savo dainą praturtinti dangiška melodija, rašo SPACE.com.

Rytoj NASA planuoja iškelti į orbitą juodosioms skylėms tirti skirtą kosminį teleskopą „nuSTAR“. Trečiadienį iš Kvadžaleino atolo (Maršalo salos) Ramiajame vandenyne 15.30 val. GMT laiku pakilęs JAV bendrovės „Orbital Sciences“ lėktuvas L-1011 „Stargazer“ maždaug 12 000 metrų aukštyje paleis šios bendrovės trijų pakopų raketą „Pegasus XL“ su NASA palydovu „nuSTAR“, pranešė „Space.com“. Raketa ir ją iškelsiantis lėktuvas į paleidimo vietą atgabenti dar praėjusią savaitę, sakoma pranešime.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos. Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

Kosminis teleskopas „Kepler“ už maždaug 1 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko sparčiai irstančią planetą, kurios medžiaga „garuodama“ virsta dulkėmis. Senas posakis, kad Visata yra keistesnė, nei galėtume įsivaizduoti, gerai tinka neseniai aptiktai maždaug Merkurijaus dydžio egzoplanetai,  tiesiogine to žodžio prasme virstančiai dulkėmis, skelbia „Universe Today“. Ši kosminiu teleskopu „Kepler“ aptikta planeta skrieja labai artima savo žvaigždei KIC 12557548 orbita, palikdama ilgą savo likuči...

Mokslininkai įvardijo 10 valstybių, kurioms gresia didžiausias Žemės susidūrimo su asteroidu pavojus. Naujas NASA atliktas ir pats tiksliausias Žemei potencialiai pavojingų asteroidų tyrimas atskleidė, kad su mūsų planeta susidurti gali beveik 4 700 asteroidų. Atsižvelgiant į galimą skaičiavimų paklaidą šis skaičius gali būti 1500 didesnis arba mažesnis.

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų. Saulės transformacijos į baltąją nykštukę metu ji neteks didelės dalies savo masės, o daugelis planetų bus nustumtos į Saulės sistemos pašalius.

Mokslininkai ketina naudoti NASA kosminį teleskopą „Hubble“ istoriniam Veneros tranzitui pro Saulę kitą mėnesį stebėti. Tačiau tyrėjai negali „Hubble“ nukreipti niekur arti Saulės, nes ryški mūsų žvaigždės šviesa gali pažeisti ypač jautrius teleskopo prietaisus. Taigi „Hubble“ birželio 5–6 dienomis vyksiantį Veneros tranzitą stebės kaip veidrodį naudodamas Mėnulį, praneša SPACE.com.

Kosminiais teleskopais stebimi gama spindulių žybsniai kelioms akimirkoms tampa pačiais šviesiausiais objektais Visatoje. Tada jie šviečia kaip milijonas galaktikų. Tačiau nereikia tuoj pat dairytis po dangų ir bandyti surasti vieną iš jų, kadangi spinduliuojama yra gama spindulių ruože.

Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo pašvaistes Urano atmosferoje. Jos pastebėtos naudojant kosminį teleskopą „Hubble“. Urano šviesų spektaklis susidėjo iš trumpalaikių, blyškių, švytinčių taškų, smarkiai besiskiriančių nuo spalvingų šviesų, dažnai stebimų Žemės ašigaliuose, praneša „Daily Mail“. Atlikę stebėjimus tyrėjai švytinčius taškus du kartus aptiko apšviestoje Urano pusėje, toje, kuri matoma pro „Hubble“ teleskopą.

Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime. Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.

Neįprastai lėtai aplink savo ašį besisukantis pulsaras atrodo gluminančiai dar ir dėl to, jog, kaip rodo tyrimų duomenys, jis yra „vyresnis“ už supernovos sprogimą, po kurio jis turėjo atsirasti. Svarbu ne ūgis, o smūgis. Šis po nepriklausomybės atgavimo įvairiose subkultūrose išpopuliarėjęs priežodis idealiai tinka ir pulsarams – mažyčiams, tačiau labai galingai spinduliuojantiems bangų šaltiniams. Šie smulkūs kosminiai švyturiai nepaprastai tiksliai skleidžia periodinius impulsus.

Žvaigždė, skleidžianti galingus gama spindulius, gali padėti astronomams išsiaiškinti vienų greičiausiai Visatoje sklindančių dalelių kilmę. NASA kosminis teleskopas „Fermi“ aptiko gama spindulius, didžiausią energiją turinčią šviesą, sklindančius iš suirusio Tycho supernovos, 1572 metais sprogusius žvaigždės, sluoksnio. Šis atradimas gali padėti astronomams nustatyti kosminių spindulių, ypač greitų subatominių dalelių, nuolat susiduriančių su Žemės atmosfera, kilmę, rašo SPACE.com.

Astronomai aptiko dvi potencialias planetas, kurios išliko net tuomet, kai jas prarijo besiplečianti mirštanti motininė žvaigždė. Šis atradimas – staigmena daugeliui mokslininkų, mat iki šiol buvo manoma, kad jokia planeta negalėtų atlaikyti tokio nuožmaus ir intensyvaus svilinimo. Dar viena staigmena: ištvermingi nežemiški pasauliai, atrodo, patys padarė žalos išsiplėtusiai žvaigždei, nuplėšdami didžiąją dalį jos masės, praneša SPACE.com.

Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo naujų įrodymų, kad lediniame Plutono paviršiuje gali būti kompleksinių organinių molekulių. „Hubble“ atlikti stebėjimai atskleidė, kad kai kurios medžiagos Plutono paviršiuje sugeria daugiau ultravioletinės šviesos nei būtų galima tikėtis. Šios medžiagos gali būti organinės, galbūt kompleksiniai angliavandeniliai ar azoto turinčios molekulės, teigia tyrėjai.

Pentagono užsakymu kuriamas naujos kartos kosminis teleskopas leis JAV kariškiams didele raiška filmuoti bet kurią juos dominančią pasaulio vietą. Priešingai nei rodoma Holivudo filmuose šiuo metu naudojami JAV žvalgybiniai palydovai gali tik fotografuoti Žemės paviršių žvalgybos tarnybas ar Pentagoną dominančiuose planetos taškuose.

Visai netoli Saulės sistemos (vos už 25 šviesmečių) esančioje Vegos žvaigždės planetų sistemoje astronomai užfiksavo dviejų didžiulių dangaus kūnų susidūrimą, savo mastu primenantį, kaip spėjama, kadaise įvykusį Žemės susidūrimą su Marso dydžio kūnu, po kurio iš katastrofos nuolaužų susiformavo Mėnulis. Susidūrę Vegos sistemos kūnai suiro ir virto milijardų smulkių nuolaužų sankaupa.

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Net jei į Žemę nukritęs 6 tonų NASA palydovas ir nepadarytų rimtesnės žalos, jos gali nepavykti išvengti sugįžtant kitam kosminiam aparatui. Atgyvenęs vokiečių kosminis teleskopas ROSAT ant Žemės turėtų nukristi spalio pabaigoje, o tikimybė, kad jis pridarys nuostolių ar sužalos žmones, yra dar didesnė, rašo NewScientist.com. Kol kas tiksliai nežinoma, kur tiksliai nukris NASA Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Astronomai Paukščių Tako galaktikos centre aptiko susisukusį dujų žiedą, besidriekiantį daugiau kaip 600 šviesmečių. Dujų žiedo, kuriame gimsta naujos žvaigždės, centre yra kilpa, panaši į kosminį begalybės simbolį, rašo SPACE.com. Kai kurios žiedo dalys pastebėtos jau anksčiau, tačiau Europos kosmoso agentūros „Hershel“ kosminis teleskopas pirmą kartą stebėjo visą struktūrą.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ padarė įspūdingą ūko RCW 120, didžiulio dujų ir dulkių debesies, kuriame neseniai susiformavo žvaigždės, nuotrauką. RCW 120 yra už maždaug 4,3 tūkst. šviesmečių, Skorpiono žvaigždyne, šiek tiek aukščiau galaktikos plokštumos, praneša BBC. Ūkas infraraudonųjų spindulių srityje skleidžia plataus spektro spalvų šviesą, kurios bangos ilgiai yra daug didesni, nei mes galime matyti.

NASA kosminio teleskopo „Chandra“ perduotas nuotraukas nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad už maždaug 50 milijonų šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos M 100 pakraštyje tikrai egzistuoja „naujagimė“ juodoji skylė, pranešė „Dailymail.co.uk“. Tai pirmas kartas, kai nauja „juodoji skylė“ astronomų buvo pastebėta tepraėjus vos 30 metų po ją sukūrusio supernovos sprogimo, sakoma pranešime. Supernovos sprogimas M 100 galaktikoje buvo užfiksuotas 1979 metais.

Naują orbitinį teleskopą „James Webb Space Teleskope“ (JWST), kuris pakeis „Hubble“, pavyks paleisti ne anksčiau kaip 2015 metų rugsėjį ir tik tuo atveju, jeigu JAV kosmoso žinyba NASA papildomai gaus 1,5 milijardo dolerių. Tad kosminis teleskopas ir jo priežiūra iki tarnavimo pabaigos iš viso kainuos nebe 5, o jau 6,5 milijardo JAV dolerių. Pradinė prioritetinio NASA projekto sąmata 2001 m. siekė 1 mlrd. JAV dolerių.

Orbitinį teleskopą „James Webb Space Telescope“ kuriantiems inžinieriams daugelį projektavimo darbų atlikti tenka nuo nulio. Pavyzdžiui, jie jau sukūrė naujo tipo veidrodžius ir susilankstančią erdvėlaivio kapsulę. Tačiau tai – ne sunkiausi uždaviniai: ekstremalioms kosmoso sąlygoms įveikti specialistams teko išrasti visiškai naują kompozitinę medžiagą.