konstitucija

Konstitucijos pataisas, kurias 2020-ųjų pradžioje pasiūlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praktiškai visų buvo suvoktos vienodai – 20 metų Kremliuje praleidęs vadovas atskleidė, kokiu būdu ruošiasi pasilikti valdžioje, o tuo pačiu ir užtikrinti savo aplinkos valdymą dar daugeliui metų į priekį. Rinkosi iš trijų scenarijų Politologė Jekaterina Šulman mano, kad V. Putinas rinkosi iš 3 scenarijų – „kinų“, „baltarusių“ ir „kazachų“. Ir pasirinko pastarąjį.

Lygiai prieš savaitę netikėtai atsistatydinus Medvedevo vyriausybei Rusijoje, jau prisaikdinta nauja. Ketvirtadienį Dūma planuoja pradėti balsavimą dėl Putino pasiūlytų konstitucijos pakeitimų. Oponentai baiminasi, kad skubia pertvarka bandoma užtikrinti Putino valdymą iki gyvos galvos. Vos per savaitę Rusijoje įvyko ne tik netikėtos politinės rokiruotės, bet ir pagrindinio šalies įstatymo keitimas.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienio vakarą nubalsavo už apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui pagal abu jam pareikštus oficialius kaltinimus, kliaudamiesi konstitucija, numatančias priemones prieš aukščiausio rango pareigūnų nusižengimus. Per istorinius balsavimus demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose balsai pasiskirstė pagal partinę liniją.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimus, pasirašė dekretus dėl dviejų Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų atleidimo iš einamų pareigų. Teisėja Silva Gerybienė atleista iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, o teisėjas Kęstutis Stulginskas sulaukė įstatyme numatyto pensinio amžiaus. Prezidentas jiems dėkoja už ilgametį darbą ir aukštą profesinę kompetenciją.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. 93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį atmetė Seimo opozicijos prašymą įvertinti, ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybei įgaliojimai po prezidento rinkimų suteikti nepažeidžiant Konstitucijoje numatytų procedūrų. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad parlamentarai jam pateikė tik „abstraktaus ir prieštaringo pobūdžio teiginius ir samprotavimus“, tačiau nenurodė savo pozicijos ir teisinių argumentų.

Dalis į Konstitucinį Teismą besikreipiančių gyventojų galės gauti nemokamas advokato paslaugas. Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės skirtų advokatų įkainius – juose numatyta, kad advokatams būtų apmokamos devynios valandos darbo, tam pagal patvirtintus įkainius skiriant 117 eurų. Teisė gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį inicijavo penkių likusių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą. Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio, Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo, jiems s...

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti pataisas nepriimtomis. Tai jau ketvirtasis šalies vadovo veto. „Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams.

Koalicijai galiausiai baigus derybas dėl sudėties, perdalintos ministerijos ir nuspręsta, kad ministrų kabinete išvysime tris naujus veidus. Konstitucija numato, kad, pakeitus daugiau nei pusę ministrų, Vyriausybei tenka iš naujo iš Seimo gauti įgaliojimus, antraip tektų atsistatydinti. Tačiau panašu, kad Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda rado būdą to išvengti.

Konstitucinis Teismas spręs, ar teisės vairuoti grąžinimas tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, atitinka Konstituciją. KT prašymą ištirti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatą priėmė pirmadienį. Šiuo metu asmuo, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, gali susigrąžinti šią teisę ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomos Konstitucijos pataisoms, leidžiančioms teismuose bylas nagrinėti tarėjais vadinamiems visuomenės atstovams. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir šiose bylose priimtų sprendimus kartu su teisėjais. Jie būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo.

Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau. Pasak Teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.

Seimo inicijuotas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyko – jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti trūksta balsų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus balsus beveik visose rinkimų apylinkėse, referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo balsavo per 52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų, prieš – 26 procentai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikonstitucinis, nes pagrindiniame šalies įstatyme svarbiausi užsienio politikos klausimai priskirti spręsti prezidentui. „Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės bylą dėl dvigubos pilietybės referendumo. KT vertins Seimo nutarimą, kad balsavimas privalomajame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Kaip pranešė Teismas, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Tai gali būti ne paskutinė Dalios Grybauskaitės kadencija Lietuvos prezidento poste. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiomis aplinkybėmis dabartinė šalies vadovė galėtų sugrįžti į prezidentūrą S. Daukanto aikštėje. D. Grybauskaitė 2009 metais surinko 69 proc. balsų ir per pirmąjį turą laimėjo prezidento rinkimus. 2014 m. politikė užsitikrino antrąją kadenciją šalies vadovės poste, kai antrajame ture nugalėjo Zigmantą Balčytį.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Nors premjeras Saulius Skvernelis dar nepaskelbė savo sprendimo dėl prezidento rinkimų, žiniasklaidoje sklandantis scenarijus, kad jam iškėlus kandidatūrą griūtų Vyriausybė – laužtas iš piršto, pažymi ir Konstitucijos specialistas, ir premjero komandos nariai. Tiesa, yra vienas atvejis, kuriuo Vyriausybės griūtis neišvengiama. Prieš kelias dienas startavo oficiali prezidento rinkimų kampanija, tačiau kandidatams registruotis dar nevėlu.

Dėl planuojamo dvigubos pilietybės referendumo Seimas ėmėsi siūlymo žeminti referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui. Už valdančiųjų pateiktas pataisas, kurios sprendimą referendume dėl esminių Konstitucijos pakeitimų leistų priimti mažesniam skaičiui piliečių, balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 15 ir susilaikė 13 parlamentarų. Toliau pataisos bus svarstomos komitetuose ir į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 16 dieną.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį paskelbė klausimus, kuriuos norėtų pateikti rinkėjams per vėliau šiais metais vyksiantį referendumą dėl galimų konstitucijos pakeitimų, ir perdavė savo pasiūlymą Senatui. Kreipimesi į šalies gyventojus prezidentas sakė, jog norėtų surengti referendumą lapkričio 10 ar 11 dieną, kad jis sutaptų su Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimu.

Konstitucinis Teismas antradienį pradeda bylą dėl Sporto ir Sveikatos mokslų universitetų pertvarkos. Grupės Seimo narių prašymu KT vertins, Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimas prieš jo valią prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) neprieštarauja Konstitucijai. Skirtingai negu kitų pertvarkomų aukštųjų mokyklų LSU Taryba yra priėmusi sprendimą nepritarti Vyriausybės ir Seimo pasiūlytam šio universiteto jungimosi prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) planui.

Grupė Seimo narių paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2012 metais patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Pagal šį planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimas prieš jo valią prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) neprieštarauja Konstitucijai. KT pranešė priėmęs nagrinėti tokį Seimo narių grupės prašymą. Įvertinti situaciją prašo opoziciniai konservatoriai argumentuodami, kad buvo pažeistas universiteto autonomijos principas, taip pat nesilaikyta procedūrų.

 Antradienį Seime numatyta pateikti Konstitucijos pataisos projektą, kad per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti ir į prezidentus. Pagal projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus dešimčiai metų galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Išmokų skyrimo tvarką Konstitucinis Teismas nagrinėjo gavęs teismo prašymą įvertinti tvarką, kad pašalpai apskaičiuoti naudojamas darbuotojo atlyginimo maksimalus dydis negali viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos (šiuo metu – 1523,2 euro). KT pažymi, kad Lietuvoje pasirinktas toks socialinio dra...

 Konstitucinis Teismas Vyriausybės prašymu ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymas, suteikiantis teisę prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei gauti nemokamą būstą. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka – viešas posėdis nebus rengiamas. Vyriausybė teigia, kad įstatyme numatyta teisė į nemokamą būstą prezidento sutuoktiniui po jo mirties gali būti laikoma nepagrįsta privilegija.

Lietuvai pasitinkant Konstitucijos 25-metį, prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia pareigą branginti pagrindinį šalies dokumentą, kaip šalies stabilumo garantą. „Mūsų Konstitucijai – 25 metai! Branginkime ją kaip mūsų valstybės demokratinių pamatų, stabilumo ir pažangos garantiją. Kartu su Konstitucija atlaikę visus iššūkius galime drąsiai žengti į naują Lietuvos valstybingumo šimtmetį“, – rašoma prezidentės sveikinime.

Trečiadienį sueina 25 metai, kai referendumu priimtas pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija. Ta proga Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, rengiamas iškilmingas minėjimas, parlamento Vitražo galerijoje bus atidaryta speciali paroda. Į minėjimą pakviesti Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru, šios šalies parlamento atstovai, Gruzijos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų atstovai, buvęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), kiti.

Antradienį visoje Lietuvoje – savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, kitose institucijose – rengiamas pirmasis Konstitucijos egzamino etapas. Šių metų spalį Lietuva mini Konstitucijos 25-ąsias metines, todėl egzaminas aprėps ir istorinę Konstitucijos raidą.

 Pirmadienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, prasideda Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, jame dalyvauja pasaulio valstybių Konstitucinių Teismų vadovai. Lietuvoje vykstančio kongreso tema – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“, pranešė Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Šalies Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą, tačiau kai kurias valdančiųjų pasiūlyto įstatymo projekto detales gali tekti keisti siekiant, kad jos atitiktų pagrindinį šalies įstatymą, sako konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius. „Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Vadinasi, pati Konstitucija išskiria etninę kilmę kaip pagrindą, kuris leidžia suteikti tam tikras privilegijas atvykti į Lietuvos valstybę.

Baimė, kad po liepos 1 dienos, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, dings kelios užtarnautos atostogų dienos yra nepagrįsta, tikina darbo teisės ekspertai. Anot jų, naujoji tvarka padės sulyginti esamą leidimo atostogų sistemą. Tačiau tai gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi įstatymas yra taikomas atgal. Naujasis Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio mėnesio, tačiau jis buvo atidėtas pusmečiui, iki šių metų liepos 1 dienos.

Klaipėdos pareigūnai, tikrindami iš Klaipėdos policijos žvalgybos gautą informaciją, sulaikė narkotinės medžiagos – heroino platintojus. Ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn, dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis, bei disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, viso patraukti 7 asmenys, iš kurių 6 anksčiau teisti už kitus nusikaltimus – vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžia...

Klaipėdos pareigūnai baigė didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų elektroninėje erdvėje. Pranešimas apie įtarimą dėl sukčiavimų, neteisėtų prisijungimų prie informacinių sistemų, neteisėto disponavimo elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei jų panaudojimo, taip pat kitų nusikalstamų veikų, atsakomybė už kurias numatyta vienuolikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių, įteiktas neteistam 23 metų klaipėdiečiui.

Seimo teisininkai skeptiškai vertina grupės parlamentarų registruotą siūlymą stabdyti ministru tapusio Seimo nario mandatą. Pasak Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, tokiu atveju parlamentaras formaliai užimtų Seimo nario vietą, tačiau negalėtų atstovauti tautai, tad neatliktų savo konstitucinės priedermės. Grupė parlamentarų yra įregistravę Konstitucijos pataisos projektą, kad Seimo narį paskyrus ministru jo Seimo nario mandatas yra laikinai sustabdomas, kol eina ministro pareigas.

Valstiečiai žalieji po švenčių į darbą grįžtančiam Seimui, rengia dar vieną idėjinį ir rinkiminės kampanijos metu žadėtą pokytį – mažinti Seimo narių skaičių. Nors sausio 12 dieną bus tik šio projekto svarstymas, nes beveik pusšimtis valstiečių žaliųjų sąjungos atstovų pasirašė po savo lyderio Ramūno Karbauskio parengtomis Konstitucijos dviejų straipsnių pataisomis.

Praėjusią kadenciją atlikto parlamentinio tyrimo „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“ išvados prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pareiškė, kad Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, tai yra tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Aurelijui Verygai ir Broniui Markauskui nereikės atsisakyti parlamentarų mandatų, jeigu jie bus paskirti ministrais. „Kalbant apie kandidatus, kurie yra deleguoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tai yra du žmonės, jie išrinkti vienmandatėse apygardose ir tikrai pirmalaikių rinkimų ten nebus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Seimas ėmėsi Konstitucijos pataisos, kuri ministrui neleistų išlaikyti Seimo nario mandato, vienintelė išimtis būtų palikta premjerui. Už pataisą, kuri braukia galimybę Seimo narį skirti ministru, antradienį po pateikimo balsavo 54 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 17 susilaikė. Darbo partijos frakcijos inicijuotą pataisą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šiuo metu Konstitucija numato, kad Seimo narys gali būti skiriamas tik ministru pirmininku ar ministru.

Antradienį prasidės dešimtą kartą Teisingumo ministerijos rengiamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Egzaminą bus galima laikyti visose 60 savivaldybių, 619 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų, 21 aukštojoje mokykloje, dešimtyje įkalinimo įstaigų, Seime ir naujienų portale delfi.lt. Egzamino užduotys yra sudarytos mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams, žmonėms, neturintiems teisinio išsilavinimo ir jį turintiems arba tokio siekiantiems.

Sostinės savivaldybei ir Vyriausybei pavyko taikiai išspręsti daugiau nei keturis metus trukusį ginčą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė nutartį ir patvirtino taikos sutartį tarp Savivaldybės ir Vyriausybės: vilniečiams bus atlygintas penktadalis miesto negautos gyventojų pajamų mokesčio dalies už 2009 – 2012 metus. „Sveikinu Teismo sprendimą – vilniečiai gaus beveik 56 mln.

Per ketverius rudenį pasibaigsiančios kadencijos metus Seimo nariai nepajudino nė piršto, kad priimtų jų pačių teises, pareigas bei veiklos garantijas reglamentuojantį įstatymą - dešimt metų Seimas gyvena be teisės akto, kurį priimti jį yra įpareigojusi Konstitucija, pirmadienį rašo Lietuvos žiniasklaida.

Seimas antradienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri šeimą apibrėžia per santuoką. Už tokią pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 20 parlamentarų. Už tokią pataisą vieningai balsavo konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, didžioji dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, Seimo narių mišrios grupės atstovų. Prieš balsavo ar susilaikė socialdemokratai ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

Seimas antradienį Konstitucijos pataisą dėl šeimos apibrėžimo per santuoką perdavė svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK). Toks sprendimas priimtas po to, kai anksčiau projektą svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasiūlė jį atmesti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime septintajame metiniame pranešime apžvelgia svarbiausius Lietuvos ir užsienio politikos klausimus.  Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Strateginiams sprendimams Lietuvoje skiriama vis mažiau laiko ir jėgų, valstybė praranda strateginę kryptį, teigia prezidentė.

Seimas antradienį pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadai, kad įstatymu sumažinus reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės būtų pažeista Konstitucija. Tokiai komiteto išvadai buvo pritarta už balsavus 69 Seimo nariams, prieš – dviem, šešiems susilaikius, tad projektas toliau nebus svarstomas.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio išreikšta abejonė dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir Darbo partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio namuose bei darbo vietose teisėtumo gali tapti svarbia korupcija įtariamų politikų gynybos strategijos dalimi. „Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) laikosi pozicijos, kad parlamente registruotas siūlymas sumažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo gali kirstis su pagrindiniu šalies įstatymu. Socialdemokratai yra pasiūlę sumažinti reikalavimus referendumui dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tačiau TTK pažymi, kad taip vienam Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniui būtų taikomas žemesnis jo apsaugos standartas.