konstitucija
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Tai pagrindinis Lietuvos įstatymas, nustatantis valstybės valdymo pagrindus, piliečių teises ir pareigas bei valstybės institucijų kompetencijas. Ji buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu ir įsigaliojo lapkričio 2 d. Konstitucija įtvirtina Lietuvą kaip nepriklausomą, demokratinę respubliką, kurioje aukščiausia valdžia priklauso tautai.
Konstitucija apibrėžia valdžios padalijimą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią, numato pagrindinius jų veiklos principus ir atsakomybę. Taip pat įtvirtinamos pagrindinės žmogaus teisės, kaip asmens laisvė, žodžio laisvė, teisė į privatų gyvenimą ir kitus demokratinės valstybės pagrindus užtikrinančius aspektus.
Parlamentarai ėmėsi Konstitucijoje keisti „invalidumo“ sąvoką
Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą Konstitucijoje atsisakyti „invalidumo“ sąvokos, ją pakeičiant „neįgalumo“ terminu.
Po pateikimo už tai balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš.
Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.
Pagal projektą, žodis „invalidumo“ keičiamas į „neįgalumo“ pensijas.
Nausėdos kirtis Vyriausybei: kaltina marinuojant jo idėją
Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“.
Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.
Seimas ištaisė savo klaidą: Konstitucijoje įteisinti tiesioginiai merų rinkimai
Seimas ištaisė savo padarytą klaidą. 2014 metais parlamentarai įvedė tiesioginius Seimo rinkimus, tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jie neteisėti, nes nebuvo pakeista Konstitucija. Parlamentarai didele balsų persvara pakoregavo svarbiausią šalies dokumentą ir nuo 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai galės vykti teisėtai.
Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai.
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje trumpam bus sustabdyta: Seimas kitą savaitę imsis Konstitucijos keitimo
Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties.
„Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.
Dramatiškas svarbiausio Lietuvos įstatymo gimimas: įžeistas Vytautas Landsbergis ir lemtingas monetos metimas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.
Kalbos specialistai pataria: kalbėkime apie įstatymų atitiktį Konstitucijai, sutikimą su Konstitucija, bet ne „atitikimą Konstitucijai“
Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.
Veiksmažodis „atitikti“ valdo galininką: „atitikti reikalavimus“, „atitikti poreikius“, „atitikti Konstituciją“. Su juo, kaip ir su kitais galininkiniais veiksmažodžiais, nevartotinas naudininkas.
Ta pati taisyklė galioja ir veiksmažodiniam daiktavardžiui „atitikimas“. Jis nevartotinas su naudininku.
Vienas Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius paaiškino, kodėl Lietuvos prezidento rankose – ne visa galia
Praėjo jau trisdešimt metų nuo to, kai nepriklausomoje Lietuvoje įsigaliojo naujas ir nuo to laiko labai mažai kitęs įstatymas – Konstitucija. Vienas jo kūrėjų – profesorius Vytautas Sinkevičius puikiai prisimena aukščiausio šalies įstatymo gimimą ir jį lydėjusias intrigas. Pavyzdžiui, tai, kad drastiškai išsiskyrus deputatų nuomonėms, teko kurti du Konstitucijų projektus, bei tai, kodėl galiausiai apsispręsta, kad Lietuvos prezidentas nebus visų galių turėtojas.
Rolandas Paksas galėtų būti renkamas į Seimą ar prezidentus: Seimas tarė pirmąjį „taip“
Seimas pritarė, kad apkaltos keliu iš pareigų pašalinti asmenys – tarp jų ir Rolandas Paksas – galėtų grįžti į savo pareigas ir dalyvauti rinkimuose. Kad būtų įgyvendintas jau 11 metų galiojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R. Pakso byloje, Seimas balsuos dar kartą.
Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos 74 str. pataisos, Seimas pritarimo stadijoje iš viso turi balsuoti du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Liko tik žingsnis iki tiesioginių merų rinkimų: opozicija sako esanti pastatyta įkaitais
Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.
Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisų: merų rinkimų, Rolando Pakso, amžiaus cenzo į Seimą
Seimas antradienį balsuos dėl trijų Konstitucijos pakeitimų: tiesioginių merų rinkimų, kandidatavimo po apkaltos ir žemesnio 21-erių metų amžiaus cenzo kandidatavimui į Seimą.
Dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą iš pareigų pašalintų asmenų galimybės kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos, vyks pirmasis balsavimas dėl priėmimo. Tuo tarpu dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo nuo 25 iki 21 metų numatytas galutinis balsavimas – antrasis priėmimas.
REKLAMA
REKLAMA
Pagal Putino dūdelę: Baltarusijoje prasideda kremlinizacija
Baltarusijos režimas pateikė visuomenės svarstymui naujos Konstitucijos projektą. Aliaksandras Lukašenka pagal ją prezidentu dar galėtų būti bent 10 metų, o vėliau gautų paskyrimą į Respublikos Tarybą ir gautų visišką teisinį imunitetą. Opozicija Konstitucijos pataisas vadina „duokle Kremliui“, kuriam reikia kažkaip legitimizuoti kišeninę valdžią.
Vyriausybė siūlo Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį
Penktadienį Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį kiek ilgiau nei vienam mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Pagal Konstituciją sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, priima Seimas.
Seimui priėmus šį nutarimą nepaprastoji padėtis galiotų ne tik Lietuvos ir Baltarusijos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje siekiant užkardyti antrinę migraciją ir migrantų gabenimą Lenkijos kryptimi, tačiau tai neturės įtakos gyventojų judėjimui.
Lenkijos teismas: Europos žmogaus teisių konvencija iš dalies nesuderinama su Lenkijos konstitucija
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas trečiadienį nutarė, kad dalis Europos žmogaus teisių konvencijos yra nesuderinama su lenkų konstitucija, užginčydamas vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.
„Konstitucinis Teismas atmeta EŽTT sprendimą, pažeidžiantį mūsų sistemą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta, turėdamas omenyje anksčiau šiemet priimtą sprendimą dėl kontroversiškų teisminių reformų Lenkijoje.
Homoseksualų santuoka, partnerystė, šeima – kaip tai dera su Konstitucija?
Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.
DIENOS PJŪVIS. Galimybių pasas ir homoseksualų partnerystė: kaip tai dera su Konstitucija?
Pirmadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Viešojoje erdvėje ne vienas visuomenę audrinantis klausimas aptariamas ir per svarbiausio Lietuvos įstatymo prizmę.
Bandymas dėl galimybių paso paduoti valstybę į teismą prisvilo: Vyriausybės nutarimas – neginčijamas
Vilniaus miesto apylinkės teisme sulaukta ieškinio dėl galimybių paso atšaukimo. Privatus asmuo siekė, kad jis būtų pripažintas diskriminaciniu.
Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau tada priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Vis dėlto, nors patikslintas ieškinys ir pasiekė teismą, tačiau jį priimti atsisakyta.
Teismas išaiškino atsisakymo priimti šį ieškinį motyvus.
Merų klausimas kelia rietenas Seime: „Esame už tiesioginius rinkimus, bet ne už fantazijų merą“
Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų.
Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.
Seimas linkęs leisti 21-erių metų asmenims kandidatuoti į Seimą, kritikai tai vadina degradacija
Seimui liko vienas žingsnis, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatams į Seimą. Siūloma į parlamentą leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, o nuo 21-erių metų amžiaus.
Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį pateiktas pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, 12 susilaikė.
Žalimas įvertino Nausėdos žodžius: „Jo vietoje savo Konstitucijos neišmanymo taip nedemonstruočiau“
Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.
Lietuvoje susibūrė sektą primenanti organizacija: neigia Konstituciją ir nepriklausomybę, žada atsisakyti pilietybių
Susirinkę ant Šatrijos kalno ir nešini vėliavomis būrys žmonių, kurie įsitikinę, jog visa Lietuvos santvarka yra neteisėta – tiek pavieniai įstatymai, tiek Konstitucija, tiek ir nepriklausomybė apskritai. Jie savo pasekėjams aiškina, kad būtina burtis į organizaciją ir bandyti pakeisti padėtį – padaryti Lietuvą suverenią.
Patys save vadina būtent suverenais, nesutinka turėti pasus, asmens kodus ir būti vadinami fiziniais asmenimis. Užsimena net ir apie ginkluotus savisaugos būrius.
Konstitucinės teisės ekspertai: kol kas nėra pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį
Konstitucinės teisės ekspertai kol kas nemato pagrindo skelbti nepaprastąją padėtį, tačiau neatmeta galimybės, kad jei situacija šalyje blogės šis klausimas gali atsirasti ant politikų darbo stalo.
Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius BNS pabrėžė, kad pagrindinis šalies teisės aktas numato du pagrindus, kuomet valstybėje ar jos dalyje galima skelbti nepaprastąją padėtį, t.y. jei kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Privalomas skiepijimas teisininko akimis: nesikerta nei su žmogaus teisėmis, nei su Konstitucija
Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.
KT: pensijos skaičiavimas tarnavusiems sovietų kariuomenėje neprieštarauja Konstitucijai
Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sak...
Nausėda suteikė malonę 2 nuteistiesiems
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, atsižvelgęs į Malonės komisijos posėdyje apsvarstytus prašymus ir pateiktas rekomendacijas, Valstybės dienos išvakarėse suteikė malonę dviem nuteistiesiems.
Vienam asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta trejais, kitam – dvejais metais.
Konstituciją keisti panorusių Černiauskienės, Vaišvilos ir Jakilaičio ketinimas subliuško: koją pakišo įstatymas
Iniciatyvinė grupė, siekianti trigubai sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų kartelę, kol kas to padaryti negalės. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, rinkti parašų dėl referendumo neįmanoma, kol negalioja tam reikalingas įstatymas.
Nesutaria dėl Konstitucijos pataisų: ar 21-erių asmuo per jaunas būti Seimo nariu?
Seime užvirė diskusija dėl Konstitucijos pataisų, pagal kurias į Seimą galėtų kandidatuoti ketveriais metais jaunesni asmenys. Nors dauguma Seimo narių pasisako už amžiaus kartelės mažinimą, kiti įspėja, kad 21-erių asmenys, ko gero, per jauni priimti sprendimus Seime.
Seimas antradienį svarstė Konstitucijos pataisas, kad į Seimą galėtų kandidatuoti ne 25, o 21 metų sulaukę piliečiai.
88 Seimo nariai balsavo už pataisas, 3 balsavo prieš, 20 susilaikė.
Žengtas pirmas žingsnis dėl merų rinkimų: Seimo nariai šaukia „Gėda!“
Seimas pradėjo diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų. Išsiskyrus nuomonėms dėl mero galių, parlamentui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai – kompromisinis ir opozicinis. Balsavimu atmetus opozicijos projektą, iš Seimo narių pasigirdo šūksniai „Gėda“.
Antradienį Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai, iš kurių vienu ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Siūlo kompromisą
Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį prie Seimo – mitingas už tradicines vertybes
Minint Sąjūdžio susikūrimo dieną, prie Seimo ketvirtadienį tautininkai rengia mitingą „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją“.
„Šiandien vėl turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“, – pranešime teigia vienas iš mitingo organizatorių, Centro partijos-tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis.
KT aiškinsis keliose įmonėse dirbančių odontologų įmokų „Sodrai“ teisėtumą
Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tvarka, kai keliose įmonėse dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos skaičiuojamos atskirai, atitinka Konstituciją bei konstituciniam teisinės valstybės principą.
KT trečiadienį priėmė nagrinėti tokį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, prašymą.
KT: Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą
Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.
Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Ramūnas Karbauskis. „Liberali valdžia partnerystės įstatymu bando apgauti Tautą ir paniekinti Konstituciją“
Jau tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad LVŽS bene vienintelė partija, turinti frakciją Seime, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako už tradicinę šeimą. Mūsų pareiga rūpintis, kad ji būtų valstybės pamatas, puoselėjamas ne kaip kažkoks nykstantis dalykas, o kaip dominuojantis ir tuo garantuojantis valstybės ateitį bei išlikimą.
Manau, kad visi matėte, kaip per praėjusius ketverius metus dėjome pastangas, kad šeimoms būtų kuo palankesnės sąlygos gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.
Čmilytė-Nielsen: diskusijos dėl merų kadencijų skaičiaus – po Konstitucijos keitimo
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmiausia Konstitucijoje būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik vėliau diskutuoti apie merų kadencijų skaičių ir tai spręsti per Vietos savivaldos įstatymą.
„Artimiausiu metu turime parengti Konstitucijos pataisas, kurios į Konstituciją įdėtų mero kaip institucijos sąvoką, nes šiandien jos Konstitucijoje nėra.
Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų rengs Seimo frakcijų seniūnai
Visų Seimo frakcijų seniūnai sutaria, kad reikia Konstitucijoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus, ir jie patys rengs atitinkamas pataisas.
Dėl to trečiadienį sutarta Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen surengtame parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.
„Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus“, – po susitikimo žurnalistams sakė parlamento vadovė.
JAV pripažino – Trumpo antroji apkalta konstitucijai neprieštarauja
JAV Senatas antradienį pradėjo buvusio prezidento Donaldo Trumpo antrąjį apkaltos teismą nuo sukrečiančio vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip jo šalininkai atakuoja Kongresą, demonstracijos, bet respublikonų senatoriai leido suprasti, kad eksprezidentas vargu ar bus pripažintas kaltu.
Žeria kaltinimus prezidentui – vykdamas į Briuselį galimai pažeidžia Konstituciją
Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis kelia klausimą, ar tikrai Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas Gitanas Nausėda. Politiko teigimu, ES klausimai yra daugiausiai vidaus politikos klausimai, tad galimybė priimti sprendimus turėtų tekti Vyriausybei, o ne prezidentui. Pasak M. Maldeikio, tokia tradicija susiklostė dėl „asmenybių stiprumo“, kai prezidente buvo Dalia Grybauskaitė.
Guogą Seimas nori pašalinti tokiu keliu, kurio dar neišbandė nė vienas Seimo narys
Parlamentaro kėdę apleisti sumaniusiam Antanui Guogai netrukus bus užkurta pirtis. Seimo etikos sargai ketina tirti, ar A. Guoga tikrai grįžo dirbti į privačią įmonę dar eidamas pareigas Seime. Jei faktai pasitvirtins, politikas iš Seimo bus pašalintas taip, kaip nebuvo išlydėtas dar nė vienas Seimo narys.
Šedbaras: Guogos grįžimas į verslą esant Seimo nariu – spjūvis į Konstituciją
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad Antano Guogos grįžimas į verslą dar esant Seimo nariu pažeidžia Konstituciją ir už tai jam galėtų būti surengta apkalta, tačiau pripažįsta, kad surengti šio proceso Seimas nespėtų.
„Jis pažeidė Konstituciją, bet jis supranta, kad nebespėsime prasukti jam sankcijų ir jis tuo naudojasi. (...) Jis pažeidžia Konstitucijos nuostatą, draudžiančią dirbti kitą darbą.
Prieš 24 metus Lukašenka pradėjo „teisinį Černobylį“: taip gyvenama iki dabar
Lukašenka neseniai pareiškė, kad norėtų pakeistos Konstitucijos, nes „su tokios, kokia yra dabar, negalima atiduoti naujam prezidentui“. Taip diktatorius pats pripažino, kad jo užimamam postui yra suteikta pernelyg daug galių. Tačiau viskas prasidėjo būtent A. Lukašenkos valdymo pradžioje, kuomet buvo įvykdytas konstitucinis perversmas.
Dabartinis Baltarusijos vadovas jau turi patirties Konstitucijos keitimų ir referendumų jiems patirties.
Prezidentas į generalinio prokuroro pareigas siūlo Grunskienę
Prezidentas Gitanas Nausėda į generalinio prokuroro pareigas siūlo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovę Nidą Grunskienę, pirmadienį pranešė Prezidentūra.
N. Grunskienė Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovauja nuo 2013 metų, ji turi 28 metų darbo prokurore patirtį, iš jų daugiau nei 10 metų – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
Seimo pirmininkė: kišimasis į Seimo darbą eliminuojant jo narius yra grėsmė Konstitucijai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar nepažeidžiama Konstitucija iš darbo eliminuojant dalį parlamentarų, nepaisant to, kad jie turi neigiamus COVID-19 testus.
Ji ketina artimiausiu metu su ekspertais tartis, kaip spręsti Seimo narių darbo klausimus per pandemiją.
„Seimas yra pagrindinė Lietuvos žmonių atstovybė. Kišimasis į jo darbą eliminuojant Seimo narius, yra grėsmė Konstitucijai.
Lietuvoje laikomas Konstitucijos egzaminas
Trečiadienį Lietuvoje rengiamas tradicinis Konstitucijos egzaminas.
Šiemet dėl koronaviruso grėsmės jis vyks tik virtualiai.
Nuo 9 iki 13 val. egzaminą bus galima laikyti portale www.konstitucijosegzaminas.lt.
Jo užduotis reikės išspręsti ne ilgiau kaip per 45 minutes.
Kaip ir kasmet, Konstitucijos egzaminas organizuojamas atskiroms tikslinėms dalyvių grupėms: moksleiviams, universitetų ir kolegijų studentams, likusiems piliečiams.
Teismas skelbs sprendimą buvusio teisėjo Laužiko ginče dėl atleidimo
Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs sprendimą buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko inicijuotoje civilinėje byloje dėl atleidimo iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.
Naujoji Putino Konstitucija leidžia kištis į kaimyninių šalių reikalus
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija vis dar kenčia dėl žlugusios imperijos sindromo. Naujoji Vladimiro Putino Konstitucija supaprastina šios šalies kišimosi į kitų posovietinių valstybių galimybes, tikina ekspertai. Kremliaus vystoma „rusų pasaulio“ idėja įgauna teisinį statusą, o savo agresiją nuo šiol V. Putinas galės teisinti šalies Konstitucijoje įtvirtintais teiginiais.
Konstitucinis Teismas: Vyriausybės įgaliojimai patvirtinti netinkamai, pažeista Konstitucija
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pernai iš naujo tvirtinant premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įgaliojimus buvo pažeista Konstitucija, tačiau Ministrų kabinetas gali baigti savo kadenciją.
Teismo nutarimas bus oficialiai paskelbtas gruodžio 23 dieną, tad iki to laiko Vyriausybė gali veikti, pranešė teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Lukašenka sako esąs pasirengęs perskirstyti valdžios įgaliojimus naujoje konstitucijoje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sako esąs pasirengęs perskirstyti valdžios įgaliojimus naujoje šalies konstitucijoje.
„Metodai ir pasiūlymai gali būti įvairūs, įskaitant valdžios įgaliojimų perskirstymą. Reikia susiimti ir kuriant naują konstituciją tiksliai suvokti, ko norime, kokia turi būti šalis. Aš pasirengęs viskam. Kad tik neprarastume suvereniteto ir nepriklausomybės“, – sakė A. Lukašenka, ketvirtadienį kalbėdamas valstybinės žiniasklaidos atstovams.
Putinas „nunulino“ Rusiją: kas dabar laukia rusų?
Rusijoje baigėsi septynių dienų balsavimas dėl Konstitucijos pataisų ir Vladimiro Putino prezidentavimo „nunulinimo“. Jau dabar aišku, kad Kremliaus valdžios išlaikymo savo rankose projektas, nepaisant žiniasklaidoje minimų pažeidimų, bus įgyvendintas.
Balsuoti rusai galėjo arba už visą pakeitimų paketą, arba prieš jį. Kiek anksčiau šiuos pakeitimus jau „palaimino“ šalies Valstybės Dūma, Federacijų taryba, regioniniai parlamentai ir Konstitucinis teismas.
Putinas: nauja Rusijos konstitucija įsigalios šeštadienį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad konstitucinės reformos, patvirtintos per šią savaitę užsibaigusį visuotinį balsavimą, įsigalios šeštadienį.
„Pataisos įsigalioja. Jos įsigalioja, jokiu būdu neperdedant, liaudies valia. Žinote mano poziciją: pagrindinio įstatymo pakeitimai liečia visus, o galutinį, lemiamą žodį čia galėjo pasakyti tik Rusijos piliečiai“, – kalbėjo V. Putinas per susitikimą su darbo grupe, padėjusia parengti reformą.
Prognozuojama Putino pergalė: Rusijoje už konstitucijos pataisas balsavo daugiau nei pusė
Beveik 78 proc. žmonių, balsavusių savaitę trukusiame referendume, pritarė Rusijos konstitucijos pakeitimams, potencialiai leidžiantiems prezidentui Vladimirui Putinui likti valdžioje iki 2036 metų, ketvirtadienį pranešė rinkimų pareigūnai, suskaičiavus visus balsus.
Tuo metu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.
Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą konstitucijos reformai, o 21,27 proc.
Seimas nesiima leisti Paksui kandidatuoti rinkimuose
Seimas dar neatvėrė kelio nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Konstitucijos pataisos, kuriomis per apkaltą pašalintiems asmenims leidžiama į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos, įstrigo Seime.
Šiomis pataisomis ketinama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
Prezidento atsakas valdantiesiems: stūmimas į konstitucinę krizę yra neatsakingas žingsnis
Stūmimas į konstitucinę krizę yra neatsakingas žingsnis – taip valdančiųjų keliamas abejones dėl Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo galimybių vadovauti teismui vertina prezidentas Gitanas Nausėda.
„Prezidento nuomone, kiekviena valstybės institucija turi atsakingai veikti savo įgaliojimų ribose. Kiekvienos iš jų darbas turi būti nukreiptas į pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą.
