Antradienį Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai, iš kurių vienu ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Siūlo kompromisą
Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pataisose siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Išsiskyrus Seimo narių nuomonėms dėl mero statuso, šiose pataisose jis neapibrėžiamas, jį siūloma nustatyti įstatymuose. Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija. Tuo metu opozicija siekia, kad išrinktas savivaldybės meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
„2023 metų tiesioginiai merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos čia, Seime. Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį visuomenės rinkėjų palaikymą, dalyvavimas savivaldos rinkimuose vis didėja.
Todėl tikslinga tiesioginius merų rinkimus išlaikyti ir atitinkamai pakeisti Konstituciją. Dėl to sutaria visų politinių parlamentinių partijų atstovai“, – antradienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Po pateikimo 120 Seimo nariai balsavo už, vienas prieš, du susilaikė. Kad pataisoms būtų pritarta, Seimas balsuos dar du kartus.
„Kas čia per abrakadabra“
Seimo narys Domas Griškevičius V. Čmilytės-Nielsen teiravosi, kuris mero statusas jai atrodo geriausias – vykdomosios valdžios atstovo ar tarybos pirmininko.
„Ne vieną mėnesį diskutavome Seime dėl vieno modelio, kuris tiktų visoms partijoms. Šiandien galima konstatuoti, kad dėl vieno modelio santykio mero ir savivaldybės tarybos sutarimo nėra“, – pripažino V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto ji pridūrė, kad pirmiausiai svarbu įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik po to spręsti, kokį statusą turėtų meras.
„Blogiausia, kas galėtų nutikti, kad šitame etape mes, įsivėlę į diskusijas, iki 2023 metų nerasime sprendimo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau ne visiems Seimo nariams parlamento vadovės pasiūlymas buvo priimtinas. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pataisas vadino „abrakadabra“.
„Kaip teisininko ir Seimo nario praktikoje per 20 metų pirmą kartą tokią abrakadabrą matau. Dabar tą abrakadabrą pamėginkite paaiškinti. Ką tik sakėte, kad pataisa įsigalios 2023 metų gegužės 1 dieną. Rinkimai vyks 2023 metų vasario pirmą savaitgalį. Gal galite pakomentuoti, kaip mes išsirinksime merus“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
Išties Vyriausioji rinkimų komisija numato, kad 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimai vyks ne vasarį, kaip teigia R. Žemaitaitis, o pavasarį.
Socialdemokratas valdančiųjų pasiūlyme mato ne vieną grėsmę
Antrą Konstitucijos pasiūlymą teikia visų opozicinių frakcijų atstovai.
Pagal jų projektą, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
Opozicija teigia tokiu projektu siekianti išlaikyti dabartinį merų statusą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos, ir visos savivaldybės vadovas. Tokį modelį palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš matau prasmę ir mūsų frakcijoje mes tarėmės, kad už abu projektus pateikimo stadijoje reikėtų balsuoti ir jiems pritarti, kad paskui galėtų komitete išdiskutuoti, kad būtų bent jau principe parodyta, kad visas Seimas yra už tiesioginius mero rinkimus.
O koks variantas bus paskui pasirinktas, tai jau svarstymo stadijos reikalas“, – prieš projekto pateikimą pasisakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Kitas socialdemokratas Eugenijus Sabutis sakė, kad valdančiųjų pasiūlyme mato ne vieną grėsmę. Jis teigė, kad per daugiau nei šešerius metus, kol galioja tiesioginiai mero rinkimai, Seime yra vis naujų iniciatyvų keisti merų įgaliojimus.
„Kyla klausimas, ar tikrai nebus bandoma kiekvieną kartą besiformuojant naujai ar esamai politinei daugumai peržiūrinėti šituos įgaliojimus ir sustatyti savivaldą taip, kaip norisi iš čia“, – kalbėjo Eugenijus Sabutis.
Socialdemokrato teigimu, jo pasiūlymas esminių pokyčių į merų įgaliojimus neatneš.
„Šešeri metai parodė, kad šita sistema gali veikti stabiliai. Tikrai girdžiu balsus apie tai, kad yra blogų pavyzdžių, bet blogus pavyzdžius galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o savivaldybių turime 60. Gerus pavyzdžius galima skaičiuoti dešimtimis“, – kalbėjo E. Sabutis.
Socialdemokratas siūlė palaikyti tiek jo, tiek V. Čmilytės-Nielsen pristatytą variantą, kad diskusija būtų platesnė ir būtų rastas geriausias sprendimas.
R. Žemaitaitis klausė, ar E. Sabutis nuoširdžiai tiki, kad jo pasiūlytas Konstitucijos pakeitimo variantas bus priimtas. Socialdemokratas pripažino, kad nuoširdžiai tuo netiki.
Po pateikimo 59 Seimo nariai balsavo už, trys prieš, 61 susilaikė. Pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.
Įsižiebė pykčiai
Šis sprendimas sulaukė socialdemokratų pykčio. Po balsavimo dėl opozicijos siūlyto Konstitucijos pakeitimo į Seimo pirmininkę kreipėsi socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Mes pas jus kabinete labai draugiškai susitarėme, kad pajudame į priekį. Dešinieji konservatoriai parodė, kaip jie žaidžia šitus žaidimus. Nesitikėkite lengvų balsavimų ateityje, jeigu mes taip elgiamės. Jūs galėjote atmesti šį įstatymo projektą svarstymo stadijoje. Nebuvo jokios problemos. Bet jūs specialiai padarėte, kad parodytumėte, kad turite jėgą. Na gerai, turėkite tą jėgą su 60 balsų“, – sakė A. Sysas.
J. Sabatauskas teigė, kad praėjusią kadenciją buvo du Konstitucijos pataisų projektai dėl individualaus konstitucinio skundo.
„Niekam rankos nenudžiūvo, kepurė ar karūna nuo galvos nenukrito. Komitete buvo apsipręsta, diskutuota. Įdomiausias dalykas, opozicijos projektas gavo daugumą paskui ir buvo priimtas. Jūs šiandien einate konfrontacijos keliu ir taip jūs tikite priimti Konstitucijos pataisas?“ – klausė socialdemokratas.
Po balsavimo Seimo narys, konservatorius Stasys Šedbaras kolegoms sakė, kad šis klausimas yra pernelyg rimtas, kad būtų galima rinktis iš kelių variantų.
„Turime priimti pataisą, kad būtų. Nebus, reiškia, nebus“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad balsavimo buvo „galima padėti pamatą tolimesniam kompromisui“, tačiau projektą atmetę valdantieji stipriai suklydo.
„Bet balsavimas, atmetimas socialdemokratų teikiamo siūlymo praktiškai užbraukia viltis, kad turėsime Konstitucijos pakeitimui reikalingus balsus“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma siūlė balsavimais nespręsti tarpusavio santykių, o žiūrėti į esmę. Pasak jo, socialdemokratų idėjos telpa į Seimo pirmininkės pateiktą projektą, kuriam pritarta didžiule balsų persvara.
„Kam gaišti laiką su kitu projektu ir daryti komitetą atsakingu už galutinį sprendimą, jei jūs patys pasisakydami signalizuojate, kad komitete jūsų projektas būtų atkritęs“, – kalbėjo J. Razma.
Darbietis Vytautas Gapšys karštai reagavo į J. Razmos pasisakymą.
„Žinote, atrodo, tikrai nereikėtų čia pasisakinėti, bet po Jurgio Razmos pasisakymo kyla tik tokia frazė: kam gaišti laiką su demokratija ir parlamento procedūromis, jei jums jos vis tiek neįdomios.
Atrodo, kad du projektai būtų diskusijai erdvė, o dabar jūs tą erdvę uždarinėjate ir net neleidžiate mums diskutuoti tuo klausimu“, – tvirtino V. Gapšys.
Tiesioginiai rinkimai prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Todėl Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
