Pagal šį planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
„Šiandien joks paveldosaugininkas ir gamtosaugininkas negali žiūrėdamas žmonėms į akis paaiškinti, kokią žalą daro ir kodėl bus griaunami šie pastatai, kodėl visi mokesčių mokėtojai turi mokėti už šias klaidas. Turime užkirsti tokį valstybės diskreditavimą“, – pranešime spaudai sako Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas liberalas Simonas Gentvilas.
Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Jo savininkams skirtos 1,3 mln. eurų kompensacijos. S. Gentvilas teigia, kad jei būtų nugriauti visi pastatai, valstybė turėtų išmokėti apie 20 mln. eurų kompensacijų.
„Per 5 metus nuo ydingo plano patvirtinimo Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nesugebėjo patobulinti įstatymų ir rasti atsakingų asmenų, todėl vienintelė išeitis yra kvestionuoti patį tvarkymo planą ir jo teisėtumą“, – sako S. Gentvilas.
Vyriausybė yra pratęsė minėto plano korekcijų derinimą iki rugpjūčio.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms pernai iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas, tačiau institucijos nepriėjo prie bendros nuomonės. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai. KPD sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
