Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Strateginiams sprendimams Lietuvoje skiriama vis mažiau laiko ir jėgų, valstybė praranda strateginę kryptį, teigia prezidentė.
Priminė švogerių ir žentų tradicijas
Jos teigimu, teisėsaugos tyrimai, susiję su politikų korupcija, yra nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis.
„Vaduodamiesi iš „vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi - saviems interesas yra aukščiau už valstybinį; kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.
Anot jos, Seimo nario imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teiginiai, kad Seimo narių darbo ir gyvenamosiose vietos atliktos kratos galėjo būti neteisėtos, D.Grybauskaitės teigimu, kompromituoja politinę sistemą.
„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – sakė prezidentė.
Jos tvirtinimu, apsivalymas būtų greitesnis, jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Taip pat – „jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pasak D.Grybauskaitės, išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė.
„Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, – kalbėjo prezidentė.
Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos, susijusios su partija „Tvarka ir teisingumu“, šios partijos pirmininku Rolandu Paksu, su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu.
Prezidentė: darome lemtingą posūkį
„Populistų balsai, skatinantys nusivylimo euroatlantine integracija nuotaikas, vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities, raginimai draugauti su agresoriumi pavojingi nė kiek ne mažiau, nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų“, - ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė, Seime skaitydama metinį pranešimą.
„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį. To tikiuosi iš būsimos Vyriausybės, kad būtų skaidoma tarp Rytų ir Vakarų“, - kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė taip pat paragino turėti platesnį požiūrį į grėsmes saugumui ir gebėti pritaikyti sprendimus prie kasdien besikeičiančios situacijos.
„Susiduriant su naujais saugumo iššūkiais, tęsiantis agresijai Sirijoje ir Ukrainoje neužtenka tik prisijungti prie pagalbos ar taikos misijų. Būtina gebėti nacionalinius savo sprendimus adaptuoti prie kasdien besikeičiančios situacijos ir matyti grėsmes toliau nei tik iš savo varpinės“, - sakė D.Grybauskaitė.
„Turime būti tikri, kad krizės atveju valstybė bus pasirengusi žaibiškai reaguoti ir užtikrinti žmonių saugumą“, - teigė ji.
Pasak šalies vadovės, net po šimtus žmonių gyvybių nusinešusių kruvinų išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje terorizmo prevencijos grėsmės Lietuvoje matomos tik ateities planuose - Krizių valdymo įstatymas vis dar įstrigęs svarstymuose, nepriimami sprendimai dėl Krizių valdymo centro steigimo.
Kalbėdama apie saugumą prezidentė taip pat sveikino NATO sąjungininkų paramą Lietuvai, kuri suaktyvėjo po Rusijos veiksmų Ukrainoje.
„NATO sąjungininkai mus išgirdo Velse, Berlyne ir Vašingtone, tikime, kad būsime suprasti ir Varšuvoje. Aljanso vadavietė Vilniuje, Vokietijos indėlis formuojant priešakinį batalioną Lietuvoje, rotuojamos JAV pajėgos – tai papildomos garantijos mūsų visų saugumui“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad „pirmoji savanorių šauktinių karta tapo iškalbinga pasitikėjimo savo valstybe išraiška“.
„Patvirtinimu, kad Lietuvoje yra žmonių, pasirengusių apginti savo žemę ir šalies pasiekimus. Toliau kantriai grįsti mūsų Laisvės kelią, kad ir kas benutiktų“, - sakė prezidentė.
Išskirdama kibernetinį saugumą, ji nurodė, kad pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti apie 41 tūkst. kibernetinių incidentų, tačiau šalyje iki šiol nėra kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų, o kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią programinę įrangą.
„Sunkiai juda ir kibernetiniam šalies saugumui ypač svarbi Informacinių išteklių ir pajėgų konsolidacija. Taigi laikmetis daugelyje sričių reikalauja nestandartinių ir la skubių sprendimų“, - teigė šalies vadovė.
Grėsmė ateities Lietuvai
„Pastarųjų metų Lietuvos pažangą ribota vadina ir Europos Komisija. Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.
„Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos“, – sakė ji.
D.Grybauskaitės teigimu, šalies nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas, o besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.
„Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų“, – tvirtino ji.
„Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus. Deja, net ir po tokių investicijų turime pripažinti strateginį neįgalumą“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Kuo skirsis nuo praėjusių metų?
„Šis metinis pranešimas yra realiai paskutinis šios šešioliktos Vyriausybės darbo kontekste, tai tikrai panašu, kad bus plačiau pasižiūrėta iš ne vienerių metų perspektyvos į Vyriausybės veiklą, į nueinančio Seimo veiklą ir į visuomenės būklę – kokia šiuo metu yra ir kokiu keliu reikėtų eiti, kur galbūt reikėtų labiau pasitempti. Panašu, kad žvilgsnis labiau suksis apie tuos klausimus“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Į Seimo posėdį pakviesti buvę šalies vadovai, premjeras, kiti Vyriausybės nariai, signatarai, europarlamentarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, kariuomenės vadas, policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.
Praėjusių metų metiniame pranešime D.Grybauskaitė pabrėžė piliečių pareigą valstybės gynybai ir vertybių svarbą užsienio politikoje, būtinybę liberalizuoti darbo santykius ir keisti socialinę politiką, skiriant didesnį dėmesį vaikų globai ir įvaikinimui.
D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.
Paskelbė nuveiktus darbus
Prieš kelias dienas prezidentė D. Grybauskaitė paskelbė darbų sąrašą.
Prezidentės darbų apžvalgoje galime matyti išskirtas kelias sritis: socialinis ir nacionalinis saugumas, gynybos pajėgumų stiprinimas, teisinių pamatų tvirtinimas bei užsienio politikos kryptys.
„Prezidentės pateiktomis Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama didesnio teismų atvirumo, įtvirtinant galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais“, - rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Premjeras: sudėtinga spėlioti
Premjeras Algirdas Butkevičius neprognozuoja, kokio vertinimo sulauks Vyriausybė iš prezidentė per jos metinį pranešimą, tik sako, kad pranešimas neturėtų būti tik Vyriausybės darbo aptarimas, jos „peikimas ar pagyrimas“.
„Yra labai sudėtinga spėlioti, bet aš manau, kad metinio pranešimo pagrindinė funkcija – apžvelgti šalies aktualijas, tai, manau, neturėtų būti tik Vyriausybės darbo aptarimas, jos peikimas ar pagyrimas. Tai turėtų būti šalies vidaus ir užsienio politikos aktualijų išdėstymas“, – į klausimą, ko tikisi iš šalies vadovės metinio pranešimo, interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
„Aš manau, kad turėtų būti normalus tonas ir turi būti kalbama apie nuveiktis darbus, nepadarytus darbus. Vyriausybė turi savo programą, turi išsikėlusi tikslus, kuriuos turi įgyvendint, kai kuriuos tikslus pavyksta greičiau įgyvendint, kai kuriuos tikslus reikia atidėti vėlesniam laikotarpiui“, – kalbėjo premjeras.
Į klausimą, kaip apibūdintų šiandieninius santykius su šalies vadove, ne kartą aštriai kritikavusią Vyriausybės ir atskirų ministrų darbą, A.Butkevičius atsakė: „Apibūdinčiau, kad santykiai su prezidente yra normalūs“.
