koncentracijos stovykla

Pasaulis sausio 27 d. prisimena 6 milijonus žmonių, nužudytų per Holokaustą – aukų atminimo data sutampa su mirties stovyklos Aušvice išlaisvinimu. Tai viena baisiausių nacių koncentracijos stovyklų, kurioje buvo nužudyta milijonas žydų. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta per 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių. Aušvico mirties stovyklą regi ir 95-erių Jeruzalės gyventojas, kuris per stebuklą joje išliko gyvas.

Buvusioje Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje susirinkę žmonės, tarp jų prieš aštuonis dešimtmečius čia išgyvenę asmenys, penktadienį paminėjo šios nacių mirties stovyklos išvadavimo paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais 78-ąsias metines. Kai kurie iš jų kalbėjo apie patiriamą siaubą, kad karas vėl griauna taiką Europoje, kad pamirštama istorijos pamoka „Niekada daugiau“. Buvusi Aušvico-Birkenau stovykla yra Lenkijos pietuose esančiame Osvencimo mieste.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė siekiantys dvejų metų lygtinės bausmės 97 metų buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei. Anot jų, tai vienas iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų. Prokurorė Maxi Wantzen šiaurinio Icehojės miesto apygardos teisme pareiškė, kad Irmgard Furchner yra kalta dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst. žmonių Štuthofo stovykloje tuo metu vokiečių okupuotoje Lenkijoje.

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką. Renatai Laqueur buvo 24-eri, kai Vokietijos šiaurės vakaruose įkurdintoje Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje ji aprašinėjo savo dienas. Rašė nežinodama, ar išgyvens, ne visada tikėdama, kad kas nors jos dienoraštį perskaitys.

Vandalai praėjusią savaitę dukart apgadino medžius, pasodintus buvusios nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos aukų atminimui, ir žemės premjeras Bodo Ramelowas pirmadienį pažadėjo „ryžtingą atsaką“. Septyni medžiai, pasodinti netoli stovyklos memorialo Vokietijos Tiuringijos žemėje, praėjusią savaitę buvo išversti arba smarkiai apgadinti, o dar du – sunaikinti savaitgalį, pranešė juos pasodinusi labdaros organizacija.

101 metų buvęs nacių koncentracijos stovyklos sargybinis pirmadienį baigiantis jo teismo procesui dar kartą paneigė, kad prisidėjo prie karo nusikaltimų per Holokaustą. Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais. Jis yra seniausias žmogus, teisiamas už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, atliekantis pustrečių metų įkalinimo bausmę kolonijoje netoli Maskvos, pirmadienį pareiškė, kad yra laikomas „tikroje koncentracijos stovykloje“. „Turiu pripažinti, kad Rusijos kalėjimų sistema sugebėjo mane nustebinti, – sakoma per „Instagram“ paskelbtoje A. Navalno žinutėje. Opozicionierius taip pat įkėlė nuotrauką, kurioje jis matomas trumpai nukirptais plaukais.

Vokietijoje pareikšti kaltinimai vienam 100 metų buvusiam koncentracijos stovyklos sargybiniui dėl bendrininkavimo įvykdant 3 518 žmogžudysčių, šaliai skubant patraukti atsakomybėn dar gyvus naciams dirbusius asmenis, pirmadienį naujienų agentūrą AFP informavo prokurorai. Vyras kaltinamas „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais.

Renovacijos darbų Aušvice metu rasta šaukštų, šakučių, batsiuvių įrankių ir kitų daiktų, paslėptų po kamino dūmtraukiu, antradienį pranešė nacionalinio fondo atstovai. Manoma, kad kai kurie iš rastų daiktų buvo naudojami planuojant pabėgimus iš stovyklos. Daiktai, tarp kurių taip pat buvo ir peilių, kablių, žirklių, odos atraižų ir batų dalių, buvo rasti koncentracijos stovyklos 17-e bloke praeitą mėnesį, praneša Nacionalinis Austrijos nacionalsocializmo aukų fondas.

JAV teismas nurodė deportuoti Amerikoje nuo 1959 metų gyvenantį buvusį nacių koncentracijos stovyklos sargybinį, ketvirtadienį pranešė Teisingumo departamentas.   Friedrichas Karlas Bergeris dirbo Mepeno stovykloje Vokietijoje, viename iš Nojengamės koncentracijos stovyklų tinklo objektų. Kaliniai ten buvo laikomi „baisiomis“ sąlygomis ir dirbdavo „iki visiško išsekimo ir mirties“, sakė imigracijos bylų teisėja Rebecca Holt.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė nori išpirkti Austrijoje veikusios vokiečių nacių Mauthauzeno-Guzeno mirties stovyklos, kur per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyti dešimtys tūkstančių lenkų, teritoriją. Pasak M. Morawieckio, tokiu būdu ketinama išsaugoti 120 tūkst. stovyklos aukų, tarp kurių buvo daug lenkų intelektualų, atminimą.

Liūdnai pagarsėjusio nacių gydytojo Josefo Mengele eksperimentus Aušvico stovykloje išgyvenusi Eva Mozes Kor mirė Lenkijoje, keliaudama aplankyti šios Holokausto vietos, pranešė šaltiniai. Rumunijoje gimusi 85 metų E. Mozes Kor visą savo gyvenimą skyrė visuomenės švietimui Holokausto tema. Ji buvo Žvakių muziejaus Tere Hoto mieste Indianoje įkūrėja.

Pirmieji krematoriumai koncentracijos stovyklose atsirado 1939 metais. Iki tol mirtingumas tokiose vietose buvo palyginus mažas, o mirusieji buvo laidojami įprastai. 1940 metais H. Himleris nusprendė, kad visi kaliniai turėtų būti kremuoti. Tai nebuvo modernūs krematoriumai, o labiau paprastos krosnys. Panašiose krosnyse buvo deginami gyvulių palaikai. Jos naudojo nedaug kuro, todėl buvo pigus pasirinkimas. Kai kurios krosnys kurenatos anglimi.

Paskutinis įtariamas Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlis buvo suimtas savo namuose Niujorke ir anksti antradienį išgabentas į Vokietiją, pranešė Baltieji rūmai. 95-erių buvęs koncentracijos stovyklos sargybinis Jakiwas Palijus buvo išsiųstas praėjus 25 metų po jo pirmos akistatos su tyrėjais, kurie domėjosi jo praeitimi. Jis prisipažino, kad pateko į JAV, melagingai pareiškęs, jog Antrojo pasaulinio karo laikais ūkininkavo ir dirbo gamykloje.

prisimenant XX a. pradžią, daugeliui atmintyje pirmiausiai iškyla to laiko siaubas, žiaurumai ir sunkumai, su kuriais žmonės susidūrė per abu pasaulinius karus. Pasaulis ir šiuo metu nėra toli gražu tobulas ir idealus, bet nėra ką ir belyginti su tais laikais. Tačiau negalime pamiršti savo istorijos, ištrinti ar pakeisti. O likusi medžiaga, nuotraukos ir įrodymai – priminimas mums ir ateinančioms kartoms, kaip gali pasikeisti gyvenimas per vieną akimirką ir kokių sunkumų gali kilti.

Koncentracijos stovyklos buvo vienas siaubingiausių žmonijos kūrinių. Antrojo pasaulinio karo metu Europos žydai kentėjo, kaip niekas kitas. Nenuostabu, kodėl karą išgyvenę žmonės į namus grįžo drastiškai pasikeitę ne tik fiziškai, bet emociškai. Naciai stovyklų gyventojus valgydino tik sriubomis ir duona, tačiau net ir tokio maisto jie dažnai negaudavo. Kalinių gyvenimo trukmė buvo apie tris mėnesius – vieni išgyveno, kiti ne. „Kai kurie žmonės atrodė tarsi gyvi skeletai.

Į pirmąją nacių stovyklą Dachau po daugiau nei dvejų metų sugrįžo iš ten pavogtos simbolinės plieninių vartų durys su užrašu „Arbeit macht frei“. Pavogtos buvusios koncentracijos stovyklos durys buvo rastos Norvegijoje. „Arbeit macht frei“ arba „Darbas išlaisvina“ – liūdnai pagarsėjęs užrašas čia įkomponuotas į tikrųjų plieninių durų kopiją. O štai tikrosios plieninių vartų durys – jos į Dachau stovyklą prie Miuncheno grįžta po daugiau nei dvejų metų.

BBC paviešino vaizdo įrašą, filmuotą netoli Aušvico koncentracijos stovyklos. Vaizdas filmuotas dronu. Stovykla pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu. Birkenau buvo nedidelis kaimelis netoliese, didžiąja dalimi sunaikintas vokiečių. Po vokiečių okupacijos 1939 m. ir dalies Lenkijos aneksijos Osvencimas administraciškai priskirtas Aukštutinės Silezijos provincijos Katovicų apskričiai.

Iš oro darytose Šiaurės Korėjos koncentracijos stovyklų nuotraukose užfiksuoti struktūrų pokyčiai. Stebėtojai baiminasi, kad režimo priespaudą įtvirtinantys statiniai plečiasi, rašo news.com.au. „Amnesty International“ paviešino nuotraukas, kuriose matyti dvi koncentracijos stovyklos, žinomos kaip Kwanliso 15 ir Kwanliso 25. Nuotraukos padarytos iš tų pačių pozicijų kaip ir 2013 metais. Lyginant nuotraukas pastebėti pokyčiai, kurie kelią ypatingą nerimą.

 Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II penktadienį per vizitą Vokietijoje apsilankė buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Bergen-Belzene, susitiko su išgyvenusiais Holokaustą ir britų veteranais, prisidėjusiais prie kalinių išvadavimo prieš 70 metų. Sutuoktinio princo Philippo lydimos 89-erių karalienės kelionė į Bergen-Belzeną Vokietijos šiaurės vakaruose buvo „asmeniškas vizitas“ ir „jos pageidavimas“, sakė informuoti šaltiniai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį Dachau kartu su žmonėms, išgyvenusiais buvusios nacių koncentracijos stovyklos pragarą, dalyvavo oficialioje ceremonijoje, skirtoje 70 metų sukakčiai nuo tada, kai šią mirties stovyklą išlaisvino Jungtinių Valstijų pajėgos. 1945 metų balandžio 29 dieną į Dachau koncentracijos stovyklą kariniais sunkvežimiais atvykę amerikiečių kariai buvo sukrėsti patekę į neapsakomo siaubo vietą, kurioje buvo nužudyta ar nuo ligų ir bado mirė 41 tūkst. žmonių.

Parduotuvių tinklas „Zara“ sukėlė pirkėjų pasipiktinimą. Naujus marškinėlius, kuriuos apibūdino kaip vaikišką šerifo uniformą, išleidę masinės aprangos gamintojai sulaukė priekaištų, kad vaikams skirtas drabužis primena koncentracijos stovyklos uniformą. Vaikams, iki trejų metukų, sukurti marškinėliai, po tokių žiniasklaidoje pasirodžiusių replikų, buvo išimti iš gamybos.

 Apie nacius ir nežmonišką jų elgesį rašyta jau labai daug. Tačiau tam, kad žmonės mąstytų apie savo veiksmus ir mokytųsi iš praeities klaidų, informacija turi būti nuolat kartojama. Taigi, šįkart listverse.com pateikia faktus apie vieną baisiausių su nacių režimu susijusių reiškinių – koncentracijos stovyklas ir žmonių gyvenimą bei kančias jose. 5. Muilas iš žmonių Dažnai kartojama, kad naciai vertė žydus naudoti muilą, kuris buvo gaminamas iš prieš tai nukankintų aukų riebalų.

Kuomet sakome, kad šiandien mums pragariška diena, dažniausiai turime omeny, kad nespėjome į autobusą, ar nepasisekė įgyvendinti vieno ar kito plano. Tačiau kai kuriems žmonėms pragariška patirtis reiškia visai ką kitą – tai jiems primena tokias dideles kančias ir pavojingas situacijas, kad net sunku aprašyti. Listverse.com siūlo pasidomėti dešimčia tokių istorijų. 5. Košmariškas virusas 2000 metais Šiaurės Uganda tapo epidemijos epicentru.

Apie nacius ir jų nežmonišką elgesį rašyta jau labai daug. Tačiau tam, kad žmonės mąstytų apie savo veiksmus ir mokytųsi iš praeities klaidų informacija turi būti nuolat kartojama. Taigi, šįkart „Listverse.com“ pateikia faktus apie vieną baisiausių su nacių rėžimu susijusių reiškinių – koncentracijos stovyklas ir žmonių gyvenimą bei kančias jose. 9. Ypatingosios komandos Ypatingosios komandos buvo būriai, kuriems skirtos užduotys atsikratyti mirusiųjų.

Šiais laikais labai lengva susirgti depresija. Įsijunkite televizorių arba radiją ir tuojau išgirsite apie mirtis, naikinimą ir chaosą. Pamatysite brutaliai gatvėse kariaujančius ekstremistus, ar pažeidžiamas seksualinių mažumų teises, ar bepilotį lėktuvą, sunaikinantį vestuvių šventės dalyvius... Kiekviena diena atneša vis naujų tokių žinių. Tačiau kartais viltis gali atsirasti pačiose neįtikinamiausiose vietose. Kai priešnuodį Listverse.

Gegužės pradžioje Vokietijoje sulaikytam buvusiam Aušvico koncentracijos stovyklos prižiūrėtojui, Hansui Lipshisui bus pateikti kaltinimai Antrojo pasaulinio karo metu nužudžius 9515 žmonių, praneša „Welt am Sonntag“. Pats H. Lipshisas teigė, kad koncentracijos stovykloje tarnavo virėju ir apie visus Aušvico siaubus žinojo tik iš nuogirdų. Tačiau archyviniai dokumentai, kuriuos gavo laikraštis, rodo, kad  virėju jis dirbo tik 16 mėnesių, o vėliau perėjo dirbti prižiūrėtoju.

Holokausto aukų atminimo Aušvico-Birkenau muziejus Pietų Lenkijoje 2012 metais užregistravo 1,43 mln. lankytojų. Tai rekordinis lankytojų skaičius per visą 65-erių metų muziejaus istoriją, skelbia AP. Kelerius metus buvusios nacių koncentracijos stovyklos vietą iki šiol aplankydavo rekordiškai daug žmonių. 2011 metais muziejuje pabuvojo 1,4 mln. žmonių iš viso pasaulio. Tai trigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.

„Dailymail.co.uk“ šaltinių teigimu vyriausias žinomas buvęs Aušvico koncentracijos belaisvis Antonis Dobrowolskis mirė sulaukęs 108 metų. Mokytojas, savo veikla priešinęsis gimtąją Lenkiją okupavusiems naciams, bus palaidotas Debno mieste, Lenkijoje, kur gyveno ir dirbo po išlaisvinimo. Po Lenkijos okupacijos 1939, naciai uždraudė visas nacionalines edukacines programas išskyrus pradinį išsilavinimą taip siekdami išnaikinti lenkų kultūrą ir šalies inteligentiją.

Šiaurės Korėjos valdžia uždarė vieną iš koncentracijos stovyklų politiniams kaliniams, kai iš šalies pabėgo du jos darbuotojai. Tai trečiadienį pranešė Pietų Korėjos interneto leidinys „Daily NK“, kuris specializuojasi rinkti ir analizuoti naujienas iš KLDR. „22-oji koncentracijos stovykla Chvereno mieste buvo uždaryta birželį. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas po kalėjimo viršininko ir dar vieno karininko pabėgimo į Kiniją“, - cituoja leidinys neįvardytą šaltinį Šiaurės Korėjoje.

Holokaustą išgyvenę asmenys iš 11 šalių ketvirtadienį susitiko Lenkijoje buvusioje Aušvico nacių koncentracijos stovykloje aptarti, kaip išlaikyti aukų atminimą. Holokausto priminimas yra būtinas norint nugalėti išankstinį nusistatymą ir neapykantą, susitikimo dalyviams sakė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Lenkijos policija Krokuvos oro uoste sulaikė 66 metų italą, kurio lagamine rastas spygliuotos vielos gabalas iš buvusios Aušvico nacių koncentracijos stovyklos, praneša agentūra AFP. „Jis pareiškė, kad norėjo suvenyro iš Aušvico, nes jo tėvas mirė šioje stovykloje“, – sekmadienį sakė policijos atstovas. Vyras sulaikytas šeštadienio vakarą. Jo lagamine rastas maždaug 30 cm ilgio vielos gabalas. Pasak policijos, jei vyras „nieko nesunaikino“, jis bus paleistas.

JAV prezidentas Barackas Obama parašė laišką Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui, kuriame pareiškė, jog apgailestauja dėl pasisakymo apie nacių koncentracijos stovyklas Lenkijoje, kurias jis pavadino „lenkų mirties stovyklomis“, praneša „RIA Novosti“. B. Obama padarė klaidą antradienį per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose pagerbdamas Lenkijos rezistencijos kovotoją Janą Karskį, kuris vienas iš pirmųjų pradėjo skelbti apie nacių koncentracijos stovyklas.

Kitty Hart-Moxon buvo 16-a metų, kai ji pateko į žiaurumu pagarsėjusią nacių mirties stovyklą. Nepaisant visų sunkumų, ji sugebėjo ten išgyventi beveik dvejus metus. Praėjus beveik 70 metų, K. Hart-Moxon dalijasi savo prisiminimais apie Aušvicą. Nusitrynusi nuotrauka, daryta karo pabaigoje, pabėgėlių stovykloje šiaurės Vokietijoje netoli Brunsviko, atrodo ganėtinai džiugi. Kitty plačiai šypsosi, tik matyti, kad jos kairioji ranka sutvarstyta.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau  ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Lenkijos valdžia atnaujino tyrimą dėl nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą Aušvico koncentracijos stovykloje, praneša BBC. 1 mln. žmonių, kurių dauguma žydai ir lenkai, buvo nužudyti nacių koncentracijos stovykloje. Vienas šio tyrimo tikslų yra susekti dar gyvus nacių karo nusikaltėlius. Tyrimą atliks Nacionalinio atminimo institutas - valstybinė įstaiga, tirianti nacizmo ir komunizmo nusikaltimus. Šį tyrimą pradėjo instituto padalinys Krokuvoje, esantis netoli Aušvico.

Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas. Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų. Palikuonys atsakingi už senelių darbus „Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. Ketvirtadienį net 15 valandų – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje bus viešai skaitomi Vilniaus žydų gete kalintų žmonių vardai. Skaityti tūkstančius nužudytųjų Paneriuose vardus ir pavardes kviečiami visi norintys vilniečiai ir miesto svečiai.

Didžiuliai prekybos centrai – XXI a. koncentracijos stovyklos. Užsienio investiciniam fondui priklausančiame Panevėžio neoficialiu simboliu laikomame „Babilone I“ pardavėjoms gresia lėkti iš darbo net už per ilgą užsisėdėjimą tualete. Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis. „Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti.

Šiandien sukanka 70 metų nuo to laiko, kai į nacių okupuotoje Lenkijoje įkurtą Aušvico koncentracijos stovyklą traukinys atgabeno pirmuosius kalinius. Traukinys, gabenęs 728 politinius kalinius, kurių dauguma buvo lenkai, atvyko į pietinį Tarnuvo miestą. 239 tuomet į Aušvicą atvežti kaliniai stebuklingai sulaukė karo pabaigos. Šį pirmadienį į Aušvicą atvyko simbolinis atminimo traukinys, kuris pakartojo 140 kilometrų besitęsusį pirmojo traukinio kelią.

Šiandien sukanka 70 metų nuo to laiko, kai į nacių okupuotoje Lenkijoje įkurtą Aušvico koncentracijos stovyklą traukinys atgabeno pirmuosius kalinius. Traukinys, gabenęs 728 politinius kalinius, kurių dauguma buvo lenkai, atvyko į pietinį Tarnuvo miestą. 239 tuomet į Aušvicą atvežti kaliniai stebuklingai sulaukė karo pabaigos. Šį pirmadienį į Aušvicą atvyko simbolinis atminimo traukinys, kuris pakartojo 140 kilometrų besitęsusį pirmojo traukinio kelią.