Kai kurie iš jų kalbėjo apie patiriamą siaubą, kad karas vėl griauna taiką Europoje, kad pamirštama istorijos pamoka „Niekada daugiau“.
Buvusi Aušvico-Birkenau stovykla yra Lenkijos pietuose esančiame Osvencimo mieste. Jis Antrojo pasaulinio karo metais buvo okupuotas vokiečių pajėgų ir tapo žydų, lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir kitų asmenų, kuriuos Adolfas Hitleris ir jo pakalikai norėjo sunaikinti, sistemingo žudymo vieta.
Iš viso didžiuliame komplekse buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, kol 1945 metų sausio 27 dieną jį išvadavo sovietų kariuomenė.
Šiandien ši stovykla, tapusi milijonų žmonių piligrimystės vieta, su barakais, spygliuota viela ir dujų kamerų griuvėsiais yra vienas iš labiausiai pasaulyje atpažįstamų blogio simbolių ir įspėjimas, kad tai niekada nebepasikartotų.
Tačiau ši vieta yra tik už 300 km nuo Ukrainos, kur Rusijos agresija jau beveik metus sėja mirtį ir destrukciją. Apie šį konfliktą galvoja ir daugelis tų, kas šiemet pagerbia prieš aštuonis dešimtmečius Aušvice-Birkenau išžudytų žmonių atminimą.
Viena iš išgyvenusiųjų, Zdzislawa Wlodarczyk, penktadienį per minėjimą sakė, kad karas Ukrainoje jai sukėlė siaubą.
Aušvico–Birkenau mirties stovyklos muziejaus vadovas Piotras Cywinskis palygino nacių nusikaltimus su tais, kuriuos rusai įvykdė Ukrainos miestuose, tokiuose kaip Buča ir Mariupolis. Jis sakė, kad juos įkvėpė „panaši liguista didybės manija“ ir kad laisvi žmonės neturi likti abejingi.
„Tylėti reiškia suteikti balsą nusikaltėliams, – sakė P. Cywinskis. – Abejingumas prilygsta žudymo toleravimui.“
2005-aisiais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo stovyklos išvadavimo 60-ųjų metinių minėjime. Šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje nebuvo pakviestas nė vienas rusų pareigūnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per šias metines užsiminė apie savo šalies padėtį.
„Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje.
„Abejingumas ir neapykanta visada tik kartu gali sukurti blogį. Todėl taip svarbu, kad kiekvienas, kas vertina gyvybę, parodytų ryžtą... gelbėti tuos, kuriuos neapykanta siekia sunaikinti“, – sakė jis.
Italijos premjerė Giorgia Meloni, kurios partijos „Italijos broliai“ šaknys siekia po Antrojo pasaulinio karo veikusį neofašistinį Italijos socialinį judėjimą, Holokaustą pavadino „žmonijos bedugne“ ir „blogiu, palietusiu ir mūsų šalį su 1938 metų rasinių įstatymų gėda“.
Penktadienį vykusiame minėjime dalyvavo Jungtinių Valstijų viceprezidentės Kamalos Harris vyras Dougas Emhoffas. D. Emhoffas, pirmasis žydas, susituokęs su vienu iš dviejų svarbiausių JAV pareigūnų, nulenkė galvą prie Aušvico egzekucijų sienos, kur paliko JAV vėliavos spalvų gėlių vainiką su žodžiais: „Nuo Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių“.
1940 metais vokiečiai Aušvicą įkūrė lenkų kaliniams; vėliau jie išplėtė kompleksą, pastatė mirties kameras ir krematoriumus, į kuriuos iš visos Europos traukiniais buvo vežami žydai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad „šešių milijonų nekaltai nužudytų žydų kančios lieka nepamirštos, kaip ir išgyvenusiųjų kančios“.
„Holokausto aukų atminimo dieną prisimename savo istorinę atsakomybę, kad mūsų pozicija „Niekada daugiau“ išliktų ir ateityje“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Vokietijos parlamento šiemet surengtame atminimo renginyje daug dėmesio buvo skirta tiems, kas buvo persekiojami dėl savo seksualinės orientacijos. Naciai įkalino ir nužudė tūkstančius gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų. Jų likimas viešai pripažintas tik praėjus keliems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Kitur pasaulyje penktadienį taip pat buvo planuojami renginiai, skirti Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai. Ji buvo paskelbta 2005 metais priėmus atitinkamą Jungtinių Tautų rezoliuciją.
