klimatologai

Rekordine šiluma kovo pabaigoje pradžiuginę orai šiek tiek atslūgs, tačiau savaitės pabaigoje vėl turėtume mėgautis saule ir šiluma. O preliminarius duomenis stebintys specialistai pasakoja, kad balandžio mėnesis taip pat turėtų būti šiltesnis nei įprastai. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų, šią savaitę orai bus kontrastingi. Jau artimiausią parą Lietuvą turėtų pasiekti šaltesnė oro masė, atkeliauja ir krituliai, galima tikėtis snaigių ir šlapdribos.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Lietuvą pastarosiomis dienomis kepina kaitrūs saulės spinduliai ir daugiau nei 30 laipsnių karštis. Mūsų šalyje vyrauja ir tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau dvidešimties laipsnių, vargina nemiga, sunku kvėpuoti. Sinoptikai jau prakalbo, ko galima tikėtis per Jonines.

Antrus metus iš eilės birželis – šilčiausias vasaros mėnuo, penktadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). „Viena iš šios vasaros ypatybių ta, kad šilčiausias vasaros mėnuo buvo birželis, kurio temperatūra buvo 18,7 laipsnio, o tai yra 3,3 laipsnio šilčiau už standartinę klimato normą. Įprastai šilčiausias vasaros mėnuo Lietuvoje būna liepa ar rugpjūtis. Birželis šilčiausiu vasaros mėnesiu tampa antrus metus iš eilės.

Birželio mėnuo Lietuvoje buvo itin karštas. Tropinę vasaros pradžią gyventojai pradėjo prie jūros, ežerų ir upių. Liepos pradžioje situacija pasikeitė ir šalyje įsitvirtino lietuviška vasara.  Klimatologai jau prognozuoja, kokia bus likusi vasara. Ar atšils, kada galime tikėtis tokių karščių, kokie vyravo birželio mėnesį. Apie tai pokalbis su klimatologu prof. Arūnu Bukančiu.

Sinoptikai prognozuoja, kad vėsūs vasaros orai baigiasi ir nuo savaitės vidurio į Lietuvą vėl grįžta tropiniu karščiu alsuojantys orai. Termometro stulpeliai šoks iki 30 laipsnių karščio, o daugelyje rajonų vėl trankysis perkūnija su lietumis. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigė, kad birželis Lietuvoje visada būna kupinas staigmenų ir orų anomalijų, kaip ir praėjusią savaitę.

Lietuvą maudo liūtys, kruša, ir audros. Šalyje žmonės fiksuoja galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledukus, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija, o šią pavakarę net ir tornadą. Na, o po lietingų naktų prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai. Ar šią savaitę ir toliau galėsime mėgautis vasariškais orais ir kokio gamtos šėlsmo dar galime tikėtis? Viesulą Šakių rajone prieš keletą valandų telefonu fiksuoja visai priešais jį atsidūręs Augustas.

Klimatologai teigia, kad birželio mėnuo visuomet būna labai permainingas ir kontrastingas, tačiau šiemet jis žadamas artimas daugiametėms normoms, ne toks, kaip pernai. Pernai mes turėjome labai neįprastą birželį – patį karščiausią per meteorologinę stebėjimo istoriją. Šiemet pirmasis vasaros mėnuo prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šiemet pavasaris sausringas, vėjuotas ir su dideliais temperatūros svyravimais. Ir gegužės mėnesį nėra guodžiančių prognozių, nes drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas, o tai gali atsiliepti derliui. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

 Klimatologai jau kalba apie tai, kad šiemetiniai orai kelia pavojų derliui, mat Lietuvoje nebuvo tikros žiemos, tad trūksta ir pavasariškos drėgmės. Visgi, šiemet planuojantiems atostogas patariama jas rinktis Lietuvoje, tad kokie orai laukia artimiausiu metu, naujienų portalo tv3.lt studijoje – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu.

Pasibaigus šilčiausiai žiemai per visą orų stebėjimo laikotarpį, visi laukiame, kokių staigmenų pateiks pavasaris. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, jog iš ką tik prasidėjusio pavasario galime tikėtis ne tik didesnės nei įprasta šilumos, bet net ir sausrų, kurios ypač būdingos Kėdainių regionui. Tuo metu Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Ketvirtadienį lietaus iškrito itin daug. Klimatologai teigia, kad kritulių kiekis prilygo šios vasaros pusės mėnesio normai. Buvo apsemtos gatvės, todėl ir eismas mieste buvo sutrikęs. Penktadienio rytas – kitoks. Giedras dangus netrukdo saulei budinti šalies. Galima tikėtis, kad tokia bus visa diena, tačiau sinoptikai sako ką kitą – saulėtas bus tik rytas.

Iš šulinių fontanais trykštantis lietaus vanduo ir apsemtos pagrindinės miesto gatvės. Tokį vaizdelį šiandien iš pat ryto galėjo stebėti kiekvienas į darbą skubantis vilnietis. Pro miestą slenkant vis naujiems liūties šuorams, dalis gatvių ruožų tapo sunkiai įveikiami. Tiesa, prie tokių vairavimo sąlygų vilniečiai, panašu, jau įprato.

 Po žavingo, pavasariško savaitgalio orai Lietuvą lepins ir toliau. Pirmadienį laukia staigmena, kuri po šaltų dienų tikrai pradžiugins kiekvieną – tai tiesiog vasariška šiluma. Tačiau kartu su ja ateina ir krituliai. Lietuvoje laukia mažai debesuota,  žvaigždėta naktis. Orai bus šilti.  Nepaisant giedros, temperatūra naktį išsilaikys ties 5-8 laipsniais.

Vaismedžių ir gėlių augintojai sunerimę – jeigu ir toliau gegužė laikysis sausa, galime likti ir be uogų, ir be obuolių. Mat pavasario pradžioje šalčiai žiedus nušaldė, o dabar sausra džiovina likusius. Šiandieninis lietutis esmės nekeičia, nes daug kur Lietuvoje kritulių deficito šis lašnojimas neatstos. Negana to, klimatologai neguodžia ir dėl ateities. Po šiek tiek žadamo drėgnesnio birželio, sulauksime itin sausos liepos.

Sinoptikai prognozuoja, kad ne tik artimiausios dienos, bet ir ateinantys mėnesiai toli gražu nestebins pavasariška šiluma. Kai kurių klimatologų teigimu, artimiausios savaitės bus itin šaltos, tačiau sinoptikas Naglis Šulija turi paprastą būdą nuraminti tautiečius. Anot jo, turėtume prisiminti, kad šiuo metu tik balandžio mėnuo, o ilgalaikės prognozės dažniausiai būna klaidingos.

Klimatologai griebiasi už galvų. Šis vasaris šilčiausias per pastaruosius du šimtus metų. Vidutinė mėnesio temperatūra pasaulyje nuo praėjusių metų šoktelėjo beveik pusantro laipsnio. O itin ryškūs pokyčiai – Europoje. Šiaurinėje žemyno dalyje fiksuojamas net 10 laipsnių pakilimas. Nors Lietuvoje vasaris ir nebuvo rekordinis, užfiksuotas 6 laipsnių nukrypimas nuo normos. Klimato kaitą stebintys specialistai įžvelgia dvi permainų priežastis.

Televizorius, radijas ir naujienų portalai pro visus galus skalambija apie klimato kaitą ir globalinį atšilimą, o Jūsų kieme balandžio menėsį iškrito sniegas… Skaitote apie kylančias temperatūras, bet per naujienas matote reportažą apie pūgas saulėtoje Kalifornijoje. Pastoviai girdite apie kylančius jūros lygius, apie palmes augsiančias Lietuvoje, apie sausras ir masines mirtys dėl vandens stygiaus, tačiau Užkalnis rašo, kad tai sąmokslas ir blėniai.

Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad senolių išmintis prognozuojant sezoninius orus sunkiai pasitvirtina. Nors trumpalaikėmis šia išmintimi pagrįstomis prognozėmis pasikliauti dar galima. Lietuviai nuo seno įvairiais būdais pagal gamtą spėdavo, kokie bus metų sezonai. Dabar patys žmonės iškraipo gamtą, tad ar dar verta tikėti senolių išmintimi? – lrt.lt paklausė A. Galvonaitės.

Rengdamiesi atremti vis stiprėjantį politikų ir žiniasklaidos spaudimą klimato kaitos klausimais, mokslininkai jungiasi į draugijas, kurios organizuotai sieks nušviesti tikrąsias dabartines klimato kaitos tendencijas. Tačiau nesutarimai dėl to, kas iš tiesų vyksta mūsų planetoje, greičiausiai ne išnyks, o tik dar paaštrės. Iniciatyvų mokslininkų tarpe yra net kelios.