Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė profesorius A. Bukantis, jau ketvirtas pavasaris iš eilės pasižymi ankstyvomis sausromis. Tai labai grėsmingas ir netipiškas keturių sausų pavasarių kartojimasis.
„Šiemet taip pat turime pavasario sausrą ir gana didelį drėgmės stygių. Nusekusį vandens lygį upėse ir ežeruose, net nesusidaro pavasariniai potvyniai. Netgi atvirkščiai, upėse fiksuojamas vandens nuosekis.
Jau skaičiuojamas ketvirtasis dešimtadienis, kai kritulių iškrenta labai mažai – iki 10-30 proc. klimatinės normos. Ir tai tęsiasi nuo kovo pabaigos ir visą balandžio mėnesį.
Balandžio mėnuo yra vasarinių javų, ankštinių kultūrų sėjos laikas. Atsiranda didžiulės problemos, nes sėklos gali būti išdžiovinamos, perkaitinamos ir jos gali nesudygti arba sudygti prastai. Šiemet net pasireiškė stiprių vėjų sukelta dirvožemio erozija, kada sausas ir išpurentas dirvožemio paviršius buvo pradėtas pustyti, ypatingai, kur dideli ir atviri žemės masyvai“, – sakė pašnekovas.
Temperatūrų anomalijos gali atsiliepti derliui
Pasak klimatologo, per šį laiką temperatūra buvo gana kontrastinga – nuo 20 laipsnių šilumos net iki 10 laipsnių šalčio. Kovo pabaigoje turėjome teigiamą temperatūros anomaliją, bet ji nebuvo tokia ryški kaip žiemos sezono metu.
Balandžio mėnesio du dešimtadieniai buvo artimi daugiametei vidutinei temperatūrai. Bet buvo labai stiprių šalčių naktimis. Toks oras nėra palankus augalijai, žemės ūkio kultūroms, vandens gruntiniams ir paviršiniams ištekliams.
Tokie orai gali atsiliepti ūkininkų derliui. Žieminės kultūros jau yra įsišaknijusios ir jos geriau išgyvena pavasarinę sausrą, o vasariniai javai labai kenčia nuo tokių temperatūros anomalijų.
„Vaismedžių, uogakrūmių būklė susiklostė irgi kritiška. Praktiškai nebuvo žiemos ir laikėsi aukšta temperatūra. Kovo mėnesį prasidėjo kai kurių medžių ir krūmų vegetacija – brinko pumpurai ir jie balandžio mėnesį pašalo. Tokia kontrastinga orų kaita padarė žalos kaulavaisiams ir vaismedžiams. Ne visoje Lietuvoje ta temperatūra buvo vienodai žema, bet šiaurės rytinėje, rytinėje, pietrytinėje Lietuvos dalyje balandžio mėnesio šaltos naktys gali gerokai sumažinti derlių soduose“ – sakė profesorius.
Artimiausių dienų oras gali būti su krituliais, tačiau nėra numatomas gausus kritulių kiekis. „Lietuva atsiduria tik pačiame ciklono pakraštyje, kuris slinks gerokai šiauriau Lietuvos. Dėl tos priežasties šaltieji frontai nebus tokie aktyvūs ir nebus didelio kritulių kiekio.
Jie trumpam pamaitins dirvožemį, bet kad atsistatytų vandens lygis upėse, ežeruose, vandens saugyklose – tai to tikrai neverta tikėtis. Dirvožemio gilesni sluoksniai tikrai nebus atstatyti ir gruntiniai vandenys to tikrai nepajus“.
Koks bus gegužės mėnuo?
Klimatologo A. Bukančio teigimu, apie vasarą kalbėti dar per anksti, bet tikslesnės prognozės jau yra sukurtos gegužės mėnesiui.
„Nėra prognozuojama didesnių temperatūros anomalijų. Vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje būna tarp 10,5 ir 13 laipsnių šilumos. Prognozuojama mėnesio vidutinė temperatūra yra artima klimatinei normai.
Kritulių numatoma truputį mažiau normos. Deja, negalime čia paskelbti jokių guodžiančių prognozių. Tokiu būdu tas drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas ir gegužės mėnesį“, – teigė profesorius.
Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai pradėjo kilti vasaros temperatūra. Jos vis dažniau darosi karštos ir sausringos.
„Ne tik pavasarinių, bet ir vasarinių sausrų pasikartojimo dažnis yra gerokai išaugęs. Karščio bangos, ilgalaikiai periodai be kritulių, trunkantys net 10-20 dienų – tai šiuolaikinės klimato ypatybės“, – sakė profesorius.
Lietuvoje dar nėra ekstremaliai sausa
Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas ramina, kad dar nėra tokia ekstremali situacija ir apie sausrą visoje Lietuvoje nereikėtų kalbėti.
„Pernai tokiu metu Lietuvoje buvo ekstremaliai sausa. Balandis buvo be kritulių ar tik su keletą milimetrų kritulių. Tikriausiai reikėtų ilgesnio laikotarpio, kad būtų galima jau kalbėti apie sausrą.
Atskiruose savivaldybėse ar seniūnijose tas drėgmės trūkumas yra akivaizdesnis. Pakankamai sudėtinga būtų įvertinti visos teritorijos mastu, nes nepastoviai pasiskirstę. Drėgmės trūkumas jaučiamas labiau pietinėje, pietrytinėje ir centrinėje šalies teritorijoje, o vakarinė ir rytinėje dalyse to nesijaučia.
Kintant klimatui yra tendencija, kad sausros vis dažnesnės, bet kol kas nereikėtų akcentuoti, kad gali prasidėti sausra. Tik jautresniuose rajonuose, pietinėje, centrinėje, pietrytinėje dalyje tas drėgmės trūkumas didesnis“, – pažymėjo klimatologas.
Pasak jo, pavasario pradžia ir kovo mėnuo buvo pakankamai šiltas, ypatingai kovo pirmasis ir antrasis dešimtadienis. Ir visas kovo mėnuo buvo šiltesnis negu įprastai pas mus būna – net keletą laipsnių.
Kovo trečiasis dešimtadienis buvo labai permainingas ir mažiau pastovus – jis buvo sausesnis ir kontrastingos temperatūros. Paskutinę dešimtadienį nemažai buvo pliusinių temperatūrų. Kovo 3 dešimtadienį temperatūra Varėnoje siekė net virš 10 laipsnių šalčio, o visą žiemą Lietuvoje nebuvo nei vieno atvejo, kai temperatūra kristų mažiau minus 10 laipsnių. Tad kontrastai ryškūs.
Kovo pabaigoje prasidėjo sausesnis laikotarpis ir kritulių trūkumas persikėlė į balandžio mėnesį ir tęsiasi iki šiol. Jei palyginsime su pernai metais, tai nėra taip, kad kritulių visai nebūtų, bet jų yra mažiau nei įprastai būna. Balandis nebėra toks šiltas lyginant su daugiametėmis normomis.
Pasak D. Valiuko, gegužės mėnuo numatomas artimas daugiametėms normoms, net truputį šiltesnis – apie pusę laipsnio, ir šiek tiek sausesnis. Sausumas labiau pasireikš pirmoje mėnesio pusėje.
