„Viena iš šios vasaros ypatybių ta, kad šilčiausias vasaros mėnuo buvo birželis, kurio temperatūra buvo 18,7 laipsnio, o tai yra 3,3 laipsnio šilčiau už standartinę klimato normą. Įprastai šilčiausias vasaros mėnuo Lietuvoje būna liepa ar rugpjūtis. Birželis šilčiausiu vasaros mėnesiu tampa antrus metus iš eilės. 2019 metų birželis buvo šilčiausias nuo 1961 metų, o šių metų – antras pagal oro temperatūrą“, – pranešime cituojamas LHMT klimatologas Donatas Valiukas.
Be to, kalendorinės vasaros vidutinė oro temperatūra buvo 1,2 laipsnio didesnė už įprastinę daugiametę ir siekė 18 laipsnių šilumos.
Pasak klimatologo, šių metų liepos mėnuo buvo šiek tiek vėsesnis, o rugpjūtis kiek šiltesnis už daugiametes normas: liepos temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 laipsnio, o rugpjūčio 18,2 laipsnio šilumos.
Aukščiausia šių metų vasaros oro temperatūra registruota birželio 18 dieną Pakruojo stotyje, kai oras įkaito iki 34,2 laipsnio, žemiausia oro temperatūra registruota birželio 3 dieną Skuode, ji siekė 2,3 laipsnio.
Taip pat Lietuvoje šią vasarą fiksuoti du paros aukščiausios oro temperatūros rekordai: birželio 17-ąją Druskininkuose (32,7) ir birželio 18-ąją Klaipėdoje ( 32,3). Atskiromis dienomis buvo viršyti ir kai kurių meteorologijos stočių paros rekordai.
LHMT teigimu, šios vasaros kritulių kiekis beveik sutapo su daugiamete norma. Per tris mėnesius vidutiniškai Lietuvoje iškrito 232 milimetrai kritulių, o daugiametė norma Lietuvoje yra 229 milimetrai. Birželį, kritulių kiekis buvo didesnis nei įprastai, o liepą ir rugpjūtį mažesnis.
Tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus teritoriniu atžvilgiu: mažiausiai kritulių teko pietų, pietryčių Lietuvai, o daugiausia vakarinei šalies daliai.
Didžiausias šios vasaros kritulių kiekis registruotas Kaišiadoryse, kai per tris mėnesiu iškrito apie 350 milimetrai kritulių.
Saulės spindėjimo trukmė buvo artima daugiametei normai.
