Ypač tai taikoma vyresniems. Kiek toks slėgis laikysis? Vilnietė Genovaitė pastarosiomis dienomis guodžiasi besijaučianti itin prastai.
„Galvą skauda ir silpna, ir į šonus mėto. Oi, aš nei šeštadienį, nei sekmadienį net į kiemą neišėjau, sukos galva… griuvau. Kai kurios dienos būna tokios, tai man ir pablogėja“, – pasakoja vilnietė Genovaitė.
Mokslininkai turi atsakymą – kodėl ne tik Genovaitė, bet ir daugiau žmonių šiomis dienomis matuodamiesi spaudimą mato gerokai didesnius skaičius, ir jaučiasi gerokai prasčiau nei visada: Lietuvoje jau ne pirmą dieną meteorologai fiksuoja itin aukštą atmosferos slėgį. Jį nulėmė anticikloninė cirkuliacija virš Skandinavijos. Ir būtent anticiklono vidury ir susidarė aukštas, kai kuriuos žmones kankinantis atmosferos slėgis.
„Pas mus dabar buvo arti 1050 milibarais, matuojamas, sakykim, slėgis, o vidurkis Lietuvoje apie 1014, 1015. Giedros ir šiltos dienos, šiltos dienos ir vėsios naktys, tai anticiklonas, jeigu taip labai paprastai sakant, giedras oras“, – sako klimatologas Donatas Valiukas.
„Didesnis atmosferos sluoksnis…oro… slegia žmogų, kaip sakyt ir kraujagysles, ir viską. Jis viską slegia“, – aiškina meteorologas Vitas Laurynaitis.
Tokie reiškiniai nėra dažni, ir pasitaiko kas kelerius metus, ar dar rečiau. Tačiau metų rekordas, kai dar praėjusiame amžiuje skaičiai siekė tūkstantį penkiasdešimt devynis milibarus, dar nepasiektas. Orų žinovas pastebi – kartais į aukšto slėgio gaubtą pakliūdavo tik tam tikra dalis Lietuvos, šį kartą apimta visa šalis. Kauno meteorologai paantrina – šis reiškinys šiemet kaip niekada ankstyvas.
„Kaip šiam metų laikui nebūdingas toks reiškinys. Jis turėtų būti už kokio mėnesio. Gal vėliau“, – teigia V. Laurynaitis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Visuomenės sveikatos fakulteto docentas paaiškina kaip žmones veikia aukštas slėgis, arba staigi slėgio kaita.
„Labai dažnas reiškinys yra galvos skausmas, vienas iš dažniausiai pasireiškiančių negalavimų. Taip pat padidėjęs kraujagyslių tonusas, to pasekoje atsiradę kraujagyslių spazmai, taip pat gali būti ir mirguliavimas akyse“, – aiškina visuomenės sveikatos fakulteto docentas Vidmantas Vaičiulis.
Mokslininkai išskiria keturias žmonių grupes, jautriausias slėgio pokyčiams.
„Žmonės, turintys lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, žmonės turintys plaučių disfunkciją, kitas lėtines ligas, tokias, kaip bronchinę astmą. Taip pat žmonės sergantys cukriniu diabetu, ir sąnarių ligų kamuojami“, – sako V. Vaičiulis.
Santaros klinikų gydytojas kardiologas sako, kad tokia slėgo kaita itin juntama ligoninėse. Palatas kur kas greičiau užpildo vadinamieji „širdininkai“. Tiesa, jų daugėja kai atmosferos slėgis ne tik aukštas, bet ir staigiai keičiasi.
„Organizmas turi prisitaikyti. Ir jeigu jaunam žmogui tai jokios didelės įtakos neturi, tai vyresniems žmonėms tas prisitaikymas daro tam tikrą žalą. Ir reikšmingai padidėja tarkim ir miokardo infarktų rizika, jeigu slėgio sumažėjimas ar padidėjimas yra labai didelis“, – kalba gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.
O gelbėtis nuo negalavimo galima tik ramybe, geru miegu. Jeigu žmogus kenčia dėl lėtinių ligų, geriau iš namų kojos nekelti, ir sunkių darbų tokiomis dienomis kaip dabar, atsisakyti.
Gydytojai pataria gerti daugiau vandens, sveikiau maitintis, ir nepamiršti lengvos mankštos. Klimatologai prasčiau besijaučiančius po truputį nudžiugina – aukštas atmosferos slėgis dar virš Lietuvos kabo, bet iki savaitgalio turėtų viskas turėtų normalizuotis.
