kęstutis pempė

Vilniuje, Šeškinėje, esančio prekybos centro griūties buvo galima išvengti, jei sostinės valdininkai būtų reagavę į nuolatinius perspėjimus apie gresiantį pavojų. Sovietmečiu statyto prekybos centro viena kolonų, laikiusių betoninę terasą, sutrupėjo naktį į pirmadienį. Maždaug 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio luitas krito iš penkių metrų aukščio. Iš pradžių baimintasi, kad po sutrupėjusiomis konstrukcijomis galėjo žūti žmogus.

Dailės istorikai įvertino Lietuvos šiuolaikinės architektūros santykį su paveldu: 2008 metų gruodžio mėnesį Lietuvos dailės istorikų draugija surengė savo narių apklausą „Geriausi ir blogiausi Nepriklausomybės laikotarpio pastatai istorinėje aplinkoje“. Nepriklausomybės laikotarpio architektūra  pastebimai pakeitė Lietuvos miestų „veidą“: išaugo nauji kvartalai, pakito atskiri istoriniai pastatai ir urbanistinės erdvės.

Diskusijos dėl Vilniaus senųjų žydų kapinių vietos seniai įgijo tarptautinį mastą, net veikia lietuvių ir žydų santykius. Lietuvos ir užsienio istorikams, geologams ir politikams jau ne pirmus metus ginčijantis dėl Vilniaus senųjų žydų kapinių vietos į pagalbą ateina „Lietuvos žinios“. Mįslės įminimas - čia pat, paminklosaugos sąžine vadinto Vlado Drėmos legendinėje knygoje „Dingęs Vilnius“. Jau kelerius metus Lietuvoje ir net pasaulyje nerimsta aistros dėl vadinamųjų Karaliaus Mindaugo aparta...

Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2007 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laimėtojai gaus ir po 104 tūkst. Lt.Juos išrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas.

Sostinės Savivaldybės valdžios atstovai surengė diskusiją dėl aukštybinių pastatų statybų sostinėje.Diskusijoje dalyvavo Savivaldybės vicemerai Evaldas Lementauskas, Arūnas Štaras, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Asta Dirmaitė, Lietuvos architektų sąjungos vadovas Kęstutis Pempė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Arvyda Žickis, Kultūros paveldo departamento direk...

Specialistų teigimu, JAV žydais prisistatančių asmenų pretenzijos dėl Vilniaus centre vykstančių statybų yra mėginimas nukreipti dėmesį nuo galimų permainų Sporto rūmų teritorijoje."Man susidaro įspūdis, kad dabar, kai vyksta teismai siekiant nugriauti Sporto rūmus, galbūt čia yra kažkokių jėgų mėginimas nukreipti dėmesį nuo galimų statybų Sporto rūmų teritorijoje, kuri yra tiesiai ant žydų kapinių.

UAB „Namas ir aš“ kartu su Vilniaus dailės akademijos Interjero katedros vedėja docente architekte Dalia Adomoniene ir Lietuvos architektų sąjunga 2007 metų vasario–balandžio mėnesiais rengia specialių seminarų ciklą. Architektai bei interjero specialistai ateina į pagalbą tiems, kurie nebenori gyventi nuomojamame bute ar dirbti bet kaip įrengtame biure ir trokšta skoningai susitvarkyti turimą ar numatomą gyvenamąją vietą.

Vilniaus miesto tarybos neseniai patvirtinta Vilniaus m. bendrojo plano iki 2015 metų koncepcija – itin dažnai svarstoma tema ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje. Kitaip, matyt, ir negalėtų būti, nes tai svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įkūnijantis miesto viziją ir nustatantis plėtros prioritetus.

Penkios institucijos pasirašė memorandumą atspindintį siekį sutvarkyti šalies erdvinės plėtros sistemą Balandžio 7 d., aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis ir Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pasirašė memorandumą, skirtą teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos padėčiai Lietuvo...

Liepos 1-oji - diena, kai galima nukelti ranką nuo kompiuterio klaviatūros, į šalį padėti pieštuką, „pamiršti“ nuvykti į statybų aikštelę ir... Profesinės šventės dieną gyvenimas sukasi aplink Jos Didenybę Architektūrą - įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta architektūrinės parodos, konferencijos, ekskursijos, eisenos, kiti renginiai. Tarptautinę architektų dieną Lietuvos architektai šiemet paminėjo jau 11-ąjį kartą iš eilės.

Projektuotojai ir statybininkai nemato prielaidų, kad Maskvos vandens parke įvykusi nelaimė galėtų pasikartoti Vilniuje. Šeštadienio vakarą viename populiariausių Maskvos pramogų centrų įgriuvus stikliniam stogo kupolui žuvo apie 40 žmonių, per šimtą patyrė įvairių sužalojimų. Spėjama, jog dėl nelaimės kalti projektuotojai arba statybininkai. "Menka tikimybė, kad panaši nelaimė pasikartotų Vilniuje. Visų pirma mūsų šalyje yra kur kas aukštesnė darbų kokybė, kitoks atsakomybės lygis.

Kurį laiką po truputį gerinusi darbo sąlygas, bendrovė “Lietuvos energija” ryžosi ir drąsesniam žingsniui: iš esmės pakeista vienoje gražiausių Vilniaus vietų esančio administracinio pastato išvaizda. Laimėję fasado rekonstrukcijos konkursą architektai Kęstutis Pempė ir Algimantas Pliučas sugebėjo įtikinti energetikus, kad jų pageidaujamas reprezentatyvumas šiais laikais labiau siejasi su inovatyvumu, ekologiškumu, kontekstualumu, modernumu, nei su fasadine skarda ir struktūriniu tinku.

Valstybė ruošiasi apkarpyti honorarų sumas - finansiniuose sluoksniuose prabilta apie ketinimus sumažinti lengvatiniu 15 proc. tarifu apmokestinamą autorinių honorarų sumą iki 27 tūkst. litų per metus, arba 2,250 tūkst. litų per mėnesį. "Mes tai vadiname valstybės suplanuota akcija prieš kūrėjus. Pirmas žingsnis buvo žengtas tuomet, kai sumenko kūrybos skatinimas, prilyginus kūrybą individualiai veiklai.

Architektai teigia, kad sujaukdama egzistuojančią sistemą, kai už darbą yra atlyginama ir darbo užmokesčiu ir honoraru, Mokesčių inspekcija rizikuoja ne tik pakelti šių paslaugų kainas, bet ir susilpninti architektų bendroves. Apie tai kalbėta trečiadienį (10.01) Lietuvos architektų sąjungoje vykusiame forume, kuriame dalyvavo daugiau kaip penkios dešimtys įvairių architektų bendrovių atstovų, autorių teisių specialistų.

Tie, kurie mėgsta sakyti, kad Lietuva yra maža, todėl turi būti kuklūs ir mūsų siekiai, ir darbų lygis, - yra savaip teisūs. Tačiau iš tiesų kiekviena tauta yra tiek didelė arba tiek pastebima, kiek dalyvauja tarptautiniuose procesuose. Kiek sugeba pasakyti ar padaryti ką nors, kas tikra ir individualu. Tai ypač tinka kalbant apie architektūrą.