Valstybė ruošiasi apkarpyti honorarų sumas - finansiniuose sluoksniuose prabilta apie ketinimus sumažinti lengvatiniu 15 proc. tarifu apmokestinamą autorinių honorarų sumą iki 27 tūkst. litų per metus, arba 2,250 tūkst. litų per mėnesį.
"Mes tai vadiname valstybės suplanuota akcija prieš kūrėjus. Pirmas žingsnis buvo žengtas tuomet, kai sumenko kūrybos skatinimas, prilyginus kūrybą individualiai veiklai. Pesimistiškai nuteikia ir planuojama kita akcija - tris kartus sumažinti lengvatiniu tarifu apmokestinamą honorarų sumą, apribojant ją 27 tūkst. litų per metus", - ketvirtadienį (10.09) surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Pempė.
Anot vieno iš Architektų sąjungos vadovų, apie tokius apribojimus jau kalba kai kurie politikai ir mokesčių administratoriai, neva remdamiesi Europos Sąjungos direktyvomis. Tačiau kūrybinė sąjunga, Europos architektų tarybos narė, ketina išsiaiškinti, kokios paslaugų apmokėjimo formos taikomos kitose valstybėse ir ragina pradėti viešai diskutuoti, kaip tokie apribojimai paveiktų ne tik architektus, bet ir rašytojus, kompozitorius bei kitų kūrybinių profesijų atstovus.
"Įsivaizduokite rašytoją, kuris trejus metus rašė knygą ir neturėjo kitų pajamų šaltinių. Vadinasi, lengvatiniu tarifu apmokestinta suma už kūrinį nesieks ir 30 tūkst. litų", - spaudos konferencijoje piktinosi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Vytautas Dičius ir žinomas architektas Algimantas Nasvytis.
Pasak jų, architektų paslaugos kainuoja labai įvairiai - kai kuriose bendrovėse, stingant užsakymų, gali būti metus dirbama tik už minimalų atlyginimą, o gabūs ir talentingi žmonės per metus gali gauti ir 100 tūkst. litų viršijantį autorinį atlygį.
Architektai siūlė Vyriausybei, užuot skurdinus kūrėjus, pažvelgti į architektų rengimo problemas.
"Lietuvoje architektų rengiama dešimt kartų daugiau nei Estijoje. Tačiau tokia perprodukcija nereiškia, kad mūsų šalyje tiek pat kartų geresnė architektūra. Aukštosios mokyklos neriboja studentų skaičiaus, nes tai joms naudinga. Tuo tarpu architektūros paslaugų kainos nukrito nuo 5-10 iki 1 proc. nuo projektavimo ir statybos darbų vertės", - nuogąstavo V. Dičius.
Jo įsitikinimu, lengva ranka už porą šimtų litų parengtas projektas neretai tarnauja tik kaip leidimas statybai, tačiau neužtikrina nei statinio saugumo, nei kitų jam keliamų reikalavimų.
Architektai siūlo, kovojant su paslaugų dempingu, valstybei nustatyti minimalias paslaugų kainas, susietas su patvirtintais standartais. Pasak jų, minimalios paslaugų kainos yra reguliuojamos 87 pasaulio valstybėse.
"Paslaugų kainos turėtų būti reguliuojamos", - pabrėžė K. Pempė.
Lietuvoje yra apie 3 tūkst. architektų, iš kurių tik 1015 - atestuoti ir gali dirbti individualiai. Į keturias aukštąsias mokyklas kasmet studijuoti architektūros priimama maždaug 200 jaunuolių.
"Lietuvoje yra ne tik aukšto lygio krepšinis, bet ir aukšto lygio architektai. Galbūt rengdami gerus architektus, mes surasime naują eksporto šaką", - dėl menkėjančių galimybių dirbti ir užsidirbti Lietuvoje apgailestavo architektai.
ELTA
