algimantas nasvytis

Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė – Valdui Adamkui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Šį titulą kadenciją baigusiam prezidentui skirti siūlė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dėl to trečiadienį diskutuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Kandidatūrai pritarta bendru sutarimu. Meras R. Šimašius teigė, kad garbės pilietis turėtų telkti visuomenę, turėtų didelius nuopelnus Lietuvai bei sostinei, kartu žvelgtų į ateitį.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą architektui Algimantui Nasvyčiui. Garsų architektą, visuomenės veikėją nuspręsta pagerbti už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę. Architektas A. Nasvytis taps 14-uoju Vilniaus garbės piliečiu.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Apie šią vasarą įsisteigusį Lietuvos kultūros ir paveldo sambūrį su „Respublika“ mintimis jau dalijosi Algimantas Nasvytis ir Donatas Katkus. Šiandien prie šių garsių vyrų prisideda paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, į savo cecho rūpesčius žvelgiantis iš vidaus, su profesionalo kompetencija. - Pirmieji du mūsų pašnekovai, paklausti apie Sambūrio idėją, pirštu dūrė į jus: viską užvirė Karčiauskas. - Negaliu tos garbės prisiimti vienas.

Įsteigtas neformalus judėjimas Lietuvos kultūros ir paveldo sambūris prieš šalies vertybių menkinimą ketina kovoti viešumu ir narių autoritetu, o taip pat gausinant judėjimo idėjoms pritariančių bendraminčių gretas. Po Sambūrio skėčiu susivienijo garsūs šalies visuomenės veikėjai – menininkai, architektai, paveldosaugininkai, archeologai, fotografai. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus (nuotraukoje), saksofono meistras Petras Vyšniauskas, dailininkas Arvydas Šaltenis ir kt.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Garsūs Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės veikėjai kuria judėjimą, kurio siekis – šalies kultūros puoselėjimas, materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimas. Lietuvos kultūros ir paveldo sambūrio steigimo deklaracijai pritarė žinomi visuomenininkai, tarp kurių – istorikai, architektai, muzikai, teatrologai, dailininkai, paveldosaugininkai.

Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėja galimybę pateikti ieškinį teismui dėl Vyriausybės ir jos vadovo nesilaikomų įsipareigojimų, žlugdomos Nacionalinio stadiono statybos ir jau patiriamų nuostolių. „Susidariusią situaciją būtina įvertinti teisiškai. Vyriausybė atskiru nutarimu numatė lėšas Nacionalinio stadiono statybai ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę iki 2009 metų birželio 25 dienos pastatyti stadioną. Tačiau, sudarius rangos sutartį, pradėjus statybas, finansavimas nebuvo skirtas.

Pirmadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD), pirmininkaujant Vidaus reikalų ministrui Regimantui Čiupailai, įvyko Kūno kultūros ir sporto komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Vilniuje statybos klausimas.Komisijos nariai buvo supažindinti su stadiono statybos darbų eiga ir nuveiktais darbais per 2007 metus.

Apleista nacionalinio stadiono statybvietė staiga virto prabangių užmojų arena – čia planuojama pastatyti ir dekoratyvinę arką, kurios vertė gali siekti 40 mln. litų, rašo „Vilniaus diena“. Sostinės savivaldybė paskubėjo paskelbti galutinę nacionalinio stadiono Šeškinėje statybos kainą – 370 mln. litų. Tačiau jau pildosi nuogąstavimai, kad stadionas gali kainuoti gerokai brangiau. Nurodytą sąmatą netrukus gali tekti koreguoti – prie 370 mln. litų pridėti dar bent 40 mln.

Galimai neskaidriomis Nacionalinio stadiono Vilniuje statybomis susidomėjo ir Seimo Antikorupcijos komisija. Ji kreipėsi į sostinės savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką, prašydama paaiškinti, kaip buvo pasirinktas statybų rangovas.Seimo komisija, kuriai vadovauja konservatorius Rimantas Jonas Dagys, vyriausiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administratoriaus taip pat paprašė pateikti dokumentus, kurie reikalingi norint įvertinti proceso skaidrumą.

Septyni Vilniuje rinkti Seimo nariai ragina premjerą Gediminą Kirkilą stabdyti Nacionalinio stadiono statybas po to, kai pasigirdo abejonių, jog prognozuojama projekto kaina gali išaugti beveik dukart ir vietoj 370 mln. siekti 700 mln. litų.

Vilniaus savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos frakcija penktadienį išplatino kreipimąsi, kuriame Vyriausybė raginama neskirti lėšų Nacionalinio stadiono statybai tol, kol Vilniaus savivaldybės vadovai neperžiūrės galimai neskaidrių statybos sutarčių, bei palaukti aiškių ir pagrįstų statybos kainų. Tuo tarpu E. Lementauskas neigia kaltinimus ir grasina kreiptis i teismą.Savivaldybės konservatoriai taip pat prašo Seimo antikorupcijos komisiją imtis visų galimų veiksmų, apginant viešąjį interesą.

Trečiadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) Vilniuje įvyko Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu sostinės Ukmergės gatvėje projektavimo ir statybos darbų koordinavimo komisijos, kuriai pirmininkauja KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas, posėdis.Šiame posėdyje taip pat dalyvavo stadiono projekto autorius architektas Algimantas Nasvytis, projektavimo darbus vykdančios UAB "Viltekta" direktorius Vladimiras Segalis bei Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas.

Beveik prieš dvidešimt metų pradėto ir nebaigto statyti stadiono Šeškinėje prieigose antradienį buvo pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė“ sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų.Planuojama, jog Nacionalinio stadiono techninis projektas bus baigtas gruodžio mėnesį. Vyriausybė jau yra numačiusi skirti lėšas stadiono statybai, o artimiausiu metu turėtų būti pradėti parengiamieji darbai statyboms, teigia Vilniaus miesto savivaldybė.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Kavinę Havanoje, kurioje laiką leido ir kokteilius siurbčiojo garsusis rašytojas Ernestas Hemingway, iki šiol lanko  daugybė keliautojų iš viso pasaulio. Jie mielai įsitaiso prie to paties stalelio, prie kurio mėgdavo sėdėti rašytojas, ir ragauja tų pačių jo pamėgtų gėrimų.  „Verslo klasė“ domisi, kodėl tokių, savo dvasią turinčių kavinių beveik nėra Lietuvoje. Architektų ir kavinių savininkų klausėme, kaip kuriami dabartiniai interjerai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Vilniaus miesto taryba drauge su Kultūros ministerija rūmuose ant Tauro kalno steigia Tautos namus. Tautos namuose įvairiomis formomis bus plėtojama kultūrinė miesto veikla, rengiami meno projektai.

Antradienį Vilniaus Rotušėje bus įteikta „Archiformos“ žurnalo 2006 metų architektūrinė premija.„Archiformos“ 2006 metų architektūrinė premija bus teikiama jau penktąjį kartą. Už savitą meninę koncepciją bus apdovanotas kūrinio architektas arba jų grupė. Iš 2006 metais „Archiformos“  žurnalo puslapiuose pristatytų architektūros kūrinių, išsiskiriančių ir pranokstančių kitus, bus išrinktas geriausias.

Miestų centrai – ypač svarbūs urbanistiniai dariniai, dėl nesiliaujančios miestų plėtros žadinantys ypatingą investuotojų apetitą ir turintys specifinių bėdų. Jau kelis dešimtmečius net ir klestintys Vakarų miestai kovoja su savo centrų persipildymo problemomis ir apmirimu po „darbo valandų”, stengdamiesi juos padaryti patrauklius visuomenei. Vilnius seniai rengia projektus, kurie formuojamą naująjį centrą dešiniajame Neries krante padėtų įtraukti į miesto struktūrą, padidintų jo patrauklumą.

Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, rašo dienraštis "Respublika". Specialiu įstatymu jau yra įteisintos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams.

Valstybė ruošiasi apkarpyti honorarų sumas - finansiniuose sluoksniuose prabilta apie ketinimus sumažinti lengvatiniu 15 proc. tarifu apmokestinamą autorinių honorarų sumą iki 27 tūkst. litų per metus, arba 2,250 tūkst. litų per mėnesį. "Mes tai vadiname valstybės suplanuota akcija prieš kūrėjus. Pirmas žingsnis buvo žengtas tuomet, kai sumenko kūrybos skatinimas, prilyginus kūrybą individualiai veiklai.

Karalius Mindaugas nuo šiol didingai žvelgs į Vilnių ir Lietuvą. Valstybės dieną sostinėje iškilmingai atidengtas paminklas vieninteliam karūnuotam Lietuvos monarchui.