Vilniaus miesto tarybos neseniai patvirtinta Vilniaus m. bendrojo plano iki 2015 metų koncepcija – itin dažnai svarstoma tema ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje. Kitaip, matyt, ir negalėtų būti, nes tai svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įkūnijantis miesto viziją ir nustatantis plėtros prioritetus.
Tai dokumentas, lemsiantis, ar Vilnius taps moderniu miestu, kuriame bus gera gyventi, dirbti bei ilsėtis ir kuris išsiskirs sveika, patogia ir savita aplinka.
Greta palankių atsiliepimų ir vertinimų, dažnai tenka išgirsti nepagrįstų komentarų apie Bendrojo plano kūrėjus, paties plano ydingumą ir tendencingumą, taip pat apie tai, kad Vilniaus miesto gyventojai yra atsidūrę izoliuotoje zonoje, nes jiems neleidžiama prisidėti prie miesto, kuriame jie patys ir gyvena, kūrimo. Kartais kritiką verta kritikuoti, tačiau šis straipsnis skirtas ne atsikirsti į neigiamus komentarus, o dar kartą panagrinėti, kas yra Bendrasis planas, kas dalyvauja jį rengiant ir koks yra Vilniaus bendruomenės vaidmuo, kuriant ateities miestą.
Bendrasis planas – tai tęstinis, strateginis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai ir reglamentai. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu 2004 metais pradėtą kurti Vilnius miesto teritorijos Bendrąjį planą iki 2015 metų patikėta rengti savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, kuri miesto Tarybos sprendimu buvo įkurta dar 1996 metais.
Vadovaujami vyriausiojo „Vilniaus plano“ architekto Mindaugo Pakalnio, Bendrojo plano kūrime, siekdami parengti įvairiapusišką ir nuodugnų dokumentą, dalyvauja ne vien SĮ Vilniaus planas specialistai, bet ir daugybė skirtingų sričių ekspertų, teikiančių savo žinias ir kompetenciją patiems įvairiausiems Vilniaus miesto probleminiams klausimams spręsti. Rengiant Bendrąjį planą bendradarbiauja VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto prof. hab. dr. Pranciškus Juškevičius, VGTU Architektūros fakulteto doc. dr. Jūratė Jurevičienė, projektų vadovas VDA Paminklotvarkos katedros profesorius architektūros dr. Jonas Glemža, architektas Eduardas Lozuraitis, besispecializuojantis teritorijų planavime ir įrengime, bendrovės „Verslo procesų valdymas“ konsultantas Romas Ramanauskas, Lietuvos ir Švedijos bendrovės „Baltijos konsultacinė grupė“ projektų vadovas Eduardas Povilaitis. Romas Stankaitis. Rengiant koncepciją dalyvavo ir LAS pirmininkas architektas Kęstutis Pempė, vicepirmininkas Danas Ruseckas ir kt. Pirmojo Bendrojo plano organizatorė, strateginio planavimo specialistė architektė Dalia Bardauskienė.
Bendrojo plano rengime dalyvauja ir kiti tos pačios įmonės specialistai: Bendrojo planavimo skyriaus vadovas Mindaugas Grabauskas, Architektūros fakulteto atstovas, Bendrojo planavimo skyriaus projektų vadovas Saulius Motieka, „Vilniaus plano“ detaliojo planavimo skyriaus vadovė Vida Kukelkienė, „Vilniaus plano“ bendrojo planavimo skyriaus projektų vadovė Audronė Alūzienė, „Vilniaus plano“ bendrojo planavimo skyriaus vyr. transportininkas Vidualdas Valeika ir „Vilniaus plano“ GIS skyriaus vadovas Alvydas Karalius. Taip pat Bendrojo plano rengime aktyviai dalyvauja miesto plėtros bendrojo planavimo specialistai, savivaldybės darbo grupė ir strateginio planavimo specialistai.
Bendrojo plano projekto rengimo ir monitoringo funkcijas pavedusi „Vilniaus planui“, savivaldybė turėjo vienintelį tikslą – sukaupti informaciją, suburti nuosekliai ir nuolatos dirbančią komandą, kuri atstovautų visos visuomenės interesams, užtikrintų savalaikę, teisingą informaciją ir garantuotų, kad Bendrojo plano kūrimo procesas vyktų sklandžiai ir kokybiškai, išlaikant Vilniaus plėtros tęstinumą. Pagrindinės šios įmonės funkcijos – rūpintis svarbių projektų valdymu, darbo grupių kūrimu, užtikrinti bendrojo plano rengimo procesą ir monitoringą, koordinuoti detaliojo, specialiojo planavimo rengimą, miestui svarbių objektų dizaino ir architektūros kokybę. Kaip rodo Europos miestų patirtis, bendrųjų planų rengimas yra išimtinai savivaldybių, o ne verslo uždavinys, todėl šiam uždaviniui atlikti yra kuriami savivaldybės padaliniai ir įmonės.
Išdalijus miesto bendrojo planavimo funkcijas skirtingoms įmonėms taip, kaip tai siūlo daryti Bendrojo plano kūrimo principų kritikuotojai, nukentėtų projekto valdymo veiksmingumas ir kontrolė, taptų neaišku, kas prisiima atsakomybę už visuomenės interesų apsaugą. Išbarsčius atsakomybę atskiroms organizacijoms ar privačioms bendrovėms, planas suskiltų į atskiras dalis, kurios neišvengiamai viena kitai prieštarautų ar susikirstų, taip pakenkdamos vieningai miesto plėtrai. Galiausiai nebeliktų ir prisiimančių atsakomybę už pasiūlytus sprendimus ar įgyvendintus sumanymus.
„Vilniaus planas“ neprisiima visagalio ir vienintelio kūrėjo vaidmens. Rengdama praktišką ir visiems lengvai suprantamą ir perspektyvines kryptis numatantį Bendrąjį planą, ši įmonė nuolat bendradarbiauja su visuomene ir konsultuojasi su nepriklausomais, skirtingoms sritims atstovaujančiais profesionalais. Nuo pat pirmojo Bendrojo plano rengimo etapo į Vilniaus miesto kūrimo procesą buvo įtraukta bendruomenė. Vykdytos visuomenės apklausos, į kurias atsižvelgus koreguotos atskirų teritorijų vystymo gairės, o Bendrojo plano koncepcija 2006 metų sausio – kovo mėnesiais buvo pristatyta skirtingose Vilniaus seniūnijose. Be to, organizuotos atviros plano brėžinių parodos, surengta daug seminarų, formalių ir neformalių susitikimų su miesto gyventojais bei įvairių institucijų, kurių požiūris itin vertingas Bendrojo plano kūrimo darbams, atstovais. Nuo pat pradžios iki dabartinio sprendinių konkretizavimo etapo, kuris bus baigtas liepos mėnesį, „Vilniaus plano“ atstovai bendradarbiavo ir tarėsi su viešosiomis organizacijomis, privačiomis įmonėmis ir mokslo įstaigomis: Lietuvos Architektų sąjunga, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Nekilnojamo turto plėtros asociacija, Kultūros paveldo centru, Lietuvos istorijos institutu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir kt.
Šiuo metu vykstančiam sprendinių konkretizavimo etapui – labai reikalingas naujas požiūris ir papildomos idėjos probleminių teritorijų vystymui. Būtent todėl Vilniaus m. savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos iniciatyva gegužės mėnesį buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus centro plėtra“, kurios pasiūlė naujų idėjų, papildžiusių ir koregavusių sprendinius, susijusius su optimalia miesto ir priemiesčio plėtra, pokyčiais probleminėse teritorijose, gamtinio ir kultūrinio miesto paveldo išsaugojimu. Šiame projekte aktyviai dalyvavo ir Vilniaus miesto gyventojai, kurių nuomonė ir kūrybinių grupių pateiktų pasiūlymų vertinimai užfiksuoti savivaldybės atliktoje apklausoje.
Vilniaus perspektyvinės plėtros planavimas visų pirma yra visos miesto visuomenės reikalas. Nors dokumento rengimas, veiksmų koordinavimas ir pavestas savivaldybės įmonei, visi miesto gyventojai ir Vilniaus ateitimi besirūpinantys specialistai buvo, yra ir toliau bus kviečiami prisijungti prie gražesnio, patogesnio ir modernesnio miesto kūrimo. Jau tapo tradicija, kad rengiant didelius projektus savivaldybė taiko daug neformalių visuomenės įjungimo priemonių: rengia apklausas, seminarus, tarptautines konferencijas, parodas diskusijas ir kt. Vis dėlto visuomenės nuomonė turi būti pareikšta laiku ir nustatyta forma, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas ar prašo rengėjai. Besidomintys Vilniaus m. Bendrojo plano kūrimu, visuomet turi galimybę sekti kūrimo procesą – nuolat atnaujinama informacija apie Bendrojo plano kūrimą skelbiama tinklapyje http://www.vilnius.lt/bplanas.
Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė
