Vilniuje, Šeškinėje, esančio prekybos centro griūties buvo galima išvengti, jei sostinės valdininkai būtų reagavę į nuolatinius perspėjimus apie gresiantį pavojų.
Sovietmečiu statyto prekybos centro viena kolonų, laikiusių betoninę terasą, sutrupėjo naktį į pirmadienį. Maždaug 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio luitas krito iš penkių metrų aukščio. Iš pradžių baimintasi, kad po sutrupėjusiomis konstrukcijomis galėjo žūti žmogus. Tačiau skubiai atvykę ugniagesiai gelbėtojai įsitikino, kad aukų išvengta. Griūties zona vakar buvo aptverta.
Nuolat siuntė raštus.
„Viskas sutrupėjo tarsi sudžiūvęs sausainis - į smulkius gabalėlius. Į darbo patalpas patekau tik pro kitą pusę, iš kiemo“, - LŽ pasakojo savivaldybei priklausančias patalpas pastate nuomojančio jaunimo centro „Babilonas“ direktorė Rolanda Šliažienė. Pasak jos, centro darbuotojai jau seniai bandė atkreipti dėmesį į apgailėtiną pastato būklę. R.Šliažienė nuolat siuntė raštus čia pat įsikūrusiai Šeškinės seniūnijai. „Paskutinį nunešiau prieš savaitę, nes pastaruoju metu padėtis itin pablogėjo“, - teigė ji. Viena kolonų ėmė trupėti tiesiog akyse, iš sienos krito plytų gabalai.
„Aš pats jau savaitę ten nevaikščiojau, bijojau“, - LŽ prisipažino Šeškinės seniūno pavaduotojas Raimundas Grumadas. Jis tikino, kad į savivaldybės administraciją buvo nuolat siunčiami perspėjimai apie nelaimės pavojų. Tačiau sostinės valdininkai nieko nesiėmė. Prieš savaitę seniūnijos pastangomis pavojų kelianti kolona buvo aptverta, darbuotojai įspėjo ir ten knygomis prekiaujančius asmenis. „Komisiją pirmąkart kvietėme dar 2007 metais. Jau tada pabrėžėme, kad gali įvykti nelaimė“, - sakė R.Grumadas.
Nebuvo monolito
Įvykio vietoje vakar lankėsi savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento specialistai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovai. Sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Palucko įsakymu sudaryta Avarijos tyrimo komisija. „Kol kas negaliu nurodyti, dėl kokių priežasčių įvyko ši nelaimė. Tai galėjo nutikti dėl netinkamos pastato priežiūros arba netinkamos eksploatacijos“, - teigė G.Paluckas. Prie apgriuvusio pastato vakar atvyko ir architektas Kęstutis Pempė. Jo manymu, griūties priežastis yra „neeksploatacija“.
Šeškinės seniūno pavaduotojas R.Grumadas labai nustebo po incidento išvydęs, kad raudonų plytų kolonoje nebuvo jokio monolito. „Mus visą laiką ramino, kad kolonoje įmūryta armatūra, kuri neleis jai sugriūti. Dabar aiškiai matyti, kad jokios armatūros nebuvo“, - LŽ sakė jis.
Visų ar niekieno?
Pastatas priklauso trims nuosavybės dalininkams: savivaldybei ir dviem bendrovėms - „Senajai vaistinei“ bei gėrimų parduotuvę čia įkūrusiai įstaigai. Sugriuvusi terasa buvo tarsi bendro naudojimo, tačiau privačių bendrovių darbuotojai ją laiko savivaldybės nuosavybe.
Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių poskyrio direktorius Kęstutis Karosas LŽ aiškino, kad pastato dalies priežiūra turėjo rūpintis visi savininkai. Tačiau konkrečiai įvardyti kaltininką bus galima tik atlikus tyrimą. Neatmetama galimybė, kad dėl nelaimės kalta pati savivaldybė. Tada iškiltų atsakomybės dilema, mat teisę už patalpų nepriežiūra bausti turi savivaldybės administracija arba seniūnija. „Niekada apie panašų atvejį net nesu girdėjęs. Gali paaiškėti, kad savivaldybė turės bausti save pačią. Mes tikrai nebausime - juk jie mūsų darbdaviai“, - gūžčiojo pečiais Šeškinės seniūno pavaduotojas R.Grumadas.
Griūtys - ne naujiena
Panašių nelaimių sostinėje pastaruoju metu įvyko ne viena. Nuo senų namų Vilniaus centre porą kartų krito balkonai. Tuometis miesto meras Juozas Imbrasas tada pareiškė, kad rūpintis balkonais privalo patys gyventojai. Pernai lapkritį Bazilijonų gatvėje įgriuvo ten patalpas nuomojančios parduotuvės grindys. Į atsivėrusį plyšį iš keleto metrų aukščio įkrito parduotuvės direktorė ir kasininkė. Laimė, moterys susižalojo nesunkiai. Skandalingiausias atvejis, kai 2007 metų sausį senamiestyje dėl šalia vykusios prabangių apartamentų statybos nugriuvo seno namo kampas. Tąkart žmonės vos spėjo iš jo išbėgti.