kazimieras šiaulys

Vos prasidėjusi nacionalinė „Eurovizijos“ atranka, regis, kasdien pažeria naujienų, apie kurias maloniai kalba visa Lietuva. Šiandien žiūrovai išvys jau antrąją laidos transliaciją, kurios metu teisėjai negailės kritikos. Komisijos kėdes šįkart užpildė kaip visada kompetetinga komisija: atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, „Eurovizijos“ veteranas Darius Užkuraitis ir muzikos apžvalgininkai Ramūnas Zilnys bei Kazimieras Šiaulys.

Antradienio vakarą suskambo antroji nacionalinės „Eurovizijos“ atranka, kurią žiūrovai išvys šeštadienio vakarą. Scenoje savo jėgas išbandys 13 atlikėjų ir grupių, kurie, galbūt, taps tais, kurie atstovaus Lietuvą Ukrainoje. Komisijos kėdes šįkart užpildė kaip visada kompetetinga komisija: atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, „Eurovizijos“ veteranas Darius Užkuraitis ir muzikos apžvalgininkai Ramūnas Zilnys bei Kazimieras Šiaulys.

Prieš rinkimus absoliuti dauguma krašto partijų deklaruoja būsimą rūpestį jaunomis šeimomis. Viena jauna daugiavaikė mama, net nesulaukusi rinkimų pabaigos, patyrė savo kailiu, ką tai reiškia., rašo "Lietuvos žinios". Saldžiarūgštė teorija. Julija Naumova, jau auginanti trejų metų dukrytę, šių metų liepos 12 dieną sulaukė tikros gamtos staigmenos - ji pagimdė dar tris berniukus. Greta džiaugsmo būta ir tam tikro nerimo - nei viso trejeto vienu kartu į glėbį paimsi, nei pailsėti laiko lieka.

Pirmą kartą Lietuvos rinkimų istorijoje kiekvienas sieksiantis parlamentaro mandato privalės raštu pasižadėti, kad dėl to kovos garbingai ir nepapirkinės rinkėjų, rašo pirmadienio „Respublika“. Nuo vakar Seimo rinkimuose pasiryžusios dalyvauti politinės partijos ir pavieniai kandidatai jau gali teikti savo dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iš viso Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus pateikė 22 partijos.

„Tvarkos ir teisingumo“ nariai rinkėjams surengė koncertą, nors tokio pobūdžio agitacija yra draudžiama. Du „Tvarkos ir teisingumo“ nariai Vilniaus meras Juozas Imbrasas ir mikrorajono seniūnas Kazimieras Šiaulys pakvietė Justiniškių gyventojus paklausyti estrados solisto Alekso Lemano, praneša LTV „Panorama“. Bet įstatymai draudžia būsimiems kandidatams į Seimą rinkėjus papirkinėti dovanomis, vaišėmis ir nemokamais koncertais, nes jau prasidėjo oficiali politinė rinkimų kampanija.

Lietuvos nepriklausomybę atkūrėme, tačiau niekaip nesugebame vaizdu atkurti šiandieninės Lietuvos ir netgi savosios prekės ženklo.Bet ar pagaminome prekę, su kuria galėtume tapatinti Lietuvą ir save? 17 metų Lietuvos įvaizdį kūrusios įvairios agentūros, studijos, darbo grupės uždirbo milijonus litų, tačiau savojo krašto meninio atvaizdo pasauliui taip ir nesukūrė.Galite mokėti milijardus ir toliau puoselėti dar vieną Lietuvos alinimo būdą – ir nieko neišeis.

Mokytojai atsisako auklėti vaikus! Bet ar išvis mūsų valstybėje dar reikia ir apskritai ar galima ką nors išauklėti? Mokinių elgesys mokyklose jau kurį laiką nebevertinamas. Net paprasčiausias etiketas sunaikintas. Verslininkai dažniausiai vadovaujasi tik privačia moralės samprata. Seimas, keletą metų kūręs Politikų elgesio kodeksą, išvis paralyžiavo Etikos ir procedūrų komisijos darbą, nes nebėra bendrųjų principų ir kolektyvinių pastangų sielotis dėl kažkokios etikos ir moralės.

Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“. Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paski...

Kūčiukai, specialūs saldainių rinkiniai, eglutės, fejerverkai – po Kalėdų švenčių šios prekės masiškai išparduodamos. Tačiau ir gamintojai, ir prekybininkai vieningi: kalėdinės prekės yra pelningos, rašo „Klaipėda“. Rekordinis lankytojų srautas Kelias dienas trukusi kalėdinė prekyba šalies gamintojams ir prekybininkams sužėrė gausų uždarbį. Prekybos centrų duomenimis, kalėdinis krepšelis šiemet buvo turtingesnis ir įvairesnis negu pernai.

Pokalbis su Vilniaus miesto mero pavaduotoju Algirdu Paleckiu Kaip jūs, tapęs Vilniaus miesto mero pavaduotoju ir sostinės kultūros bei švietimo kuratoriumi, reagavote į ironiškas pastabas: „Paleckiui teko tik kultūra ir švietimas“? Aš su šypsena reagavau į tokius neišmanančių žmonių pastebėjimus. Jie samprotauja kaip vadovėliniai marksistai: yra bazė (gamyba, ekonomika) ir mažiau reikšmingas dalykas – antstatas – kultūra ir švietimas. Aš puikiausiai jaučiu šių dviejų sričių svarbą.

„Kava su politika“ – jau tradicija tapusios kas mėnesį ir dažniau rengiamos diskusijos įvairiomis aktualiomis temomis Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės biure Vilniuje. Diskusijos yra neformalios, žmonės nėra įpareigoti laikytis kokių nors oficialių pozicijų. Atviras pokalbis reikalingas tam, kad  išsiaiškinti dalykus, kokie jie iš tiesų yra.

Mokytojai, Migracijos departamento (Vilniaus pasų poskyrių) darbuotojai dėl mažų atlyginimų vėl prabilo apie streikus. O aš vasario 12-osios vakarą nutariau apsilankyti Vilniaus universiteto studentų bendrabučiuose Saulėtekio gatvėje. Vaizdai, kuriuos pamačiau, ne tik suglumino, bet ir paskatino paakinti visuomenę dažniau susimąstyti, kas yra streikas – nusikaltimas ar teisė apginti savo orumą.

Pabandykime panagrinėti, kas yra komanda, kas gauja.  Dabartinės lietuvių kalbos žodynas sako, kad komanda pirmiausia – kariškas nustatytos formos įsakymas žodžiu, kurios nors kariuomenės dalies vyresnybė. O gauja – nenaudėlių, piktadarių, plėšikų grupė, kurioje, manyčiau, taip pat lemiantis yra vado – gaujos vadeivos įsakymas. Tad kuo gi liberali ir demokratinė komanda skiriasi nuo gaujos? Mano supratimu, kad komanda veiktų teisingai ir humaniškai, reikia žinojimo. O žinojimas yra kultūra.

Lietuvai cunamio nereikia. Ir be jo vis daugiau bendrapiliečių krenta nuo sparčiai plintančios narkomanijos ir alkoholizmo. Kasdieną mirtys keliuose ir gaisruose, darbo vietose. Vienur kitur pradėjo griūti ir namai, atskyla sienos tarsi įspėjimas. Silpnieji turi pasitraukti. Bet eina ne cunamis, o raganosiai. Kas jie? Raganosiai – per 15 metų mūsų krašte įsigalinčių naujųjų papročių, naujosios psichlogijos ir naujosios tvarkos kūrėjai, naujieji taranai.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Vyriausybė 20 litų ( nuo 185 iki 205 Lt) skurstantiems gyventojams padidino vadinamąsias valstybės remiamas pajamas arba kitaip tariant padidino (trečią kartą nuo 2005 metų) socialines pašalpas. Tačiau paprastai vienu kitu litu papilnėjusi piniginė žmogaus nepradžiugina, nes tuos gautus litelius atima padidėjusios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos. Žmogus ir toliau pasmerktas suktis varganoje savo buityje.

„Buvo 1990-ųjų lapkritis, gruodis – didžiausio saulės nutolimo nuo Lietuvos ir sąmonės užtemimo metas. Ir kaip klastingas kolaborantas ne vienas ėmė eiti prieš Lietuvos valstybės įtvirtinimą. Žmogus nebepažino žmogaus. Lietuvis nebepažino Lietuvos, už kurią filmavimo kameromis ir plunksna pasiryžo kovoti net japonų, norvegų, ispanų, švedų žurnalistai.

Iš vis dažniau minimų žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje kaip vieną svarbiausių išskirčiau piliečių teisės į informaciją ir nuomonių raiškos apribojimą. Atkreipkite dėmesį į Lietuvos radijo žinias (ypač savaitgaliais) ir sužinosite, kad mūsų kraštas... apmiręs, čia niekas nevyksta ir žmonės nieko neveikia. Įsijunkite Lietuvos televizijos diskusijų laidą ir jūs nelyginant nykštukai atsidursite viešpaties vedėjo tribūnos papėdėje arba prastai darbui pasiruošusio tardytojo kabinete.

Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos visuomeninė misija“ dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad LRT komercializacija įgauna antivisuomeninį pobūdį. Konferencijos dalyvių nuomone, dėl to kalta ir pragaištinga valstybės kultūros politika, palikusi visuomeninį transliuotoją likimo valiai: metams skiriami 36 milijonai litų padeda tik tiek, kad LRT nenumirtų.