Nuo 2007 m. sausio 1 d. Vyriausybė 20 litų ( nuo 185 iki 205 Lt) skurstantiems gyventojams padidino vadinamąsias valstybės remiamas pajamas arba kitaip tariant padidino (trečią kartą nuo 2005 metų) socialines pašalpas. Tačiau paprastai vienu kitu litu papilnėjusi piniginė žmogaus nepradžiugina, nes tuos gautus litelius atima padidėjusios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos. Žmogus ir toliau pasmerktas suktis varganoje savo buityje. Nei laikraščiui, nei teatrui, nei kitokiems kultūriniams poreikiams lėšų nebelieka.
Kai žmogui numetamas sūrio gabalas, bemat prisistato kranklys, kuris tą malonumą iš nabago atima. Žmogus vėl tikisi kitų „valstybės remiamų pajamų“ padidėjimo. Šitaip ėmė suktis Vyriausybės ir savivaldos institucijų palaikomas socialinių pašalpų mechanizmas, kuris privačioms paslaugų teikimo bendrovėms tampa geru pajamų šaltiniu, o paprastiems piliečiams – tik menka „skurdo kultūros“ prieglauda.
Apie vieną tokią, tikrą lobį aptikusią, Vilniaus bendrovę – UAB „Elektros pavara“ – šįkart ir pakalbėsime. „Elektros pavara“ į save dėmesį atkreipė, kai vieno namo įgaliotinis paprašė atnaujinti kiek apšiurusią lifto kabiną. Pagal savivaldybės tarybos nustatytą tarifą už 9 aikštelių dispečerizuoto lifto techninę priežiūrą namo gyvenyojai „Elektros pavarai“ kiekvieną mėnesį sumoka 269,98 Lt, tačiau įmonė už lifto kabinos atnaujinimą pareikalavo dar 5000 litų.
Liftų montavimo ir techninės priežiūros UAB „Elektros pavara“ gyvuoja nuo 1991 metų. Vilniaus miesto tarybos sprendimais nustatyti ir įteisinti mokesčių tarifai per 15 metų sudarė sąlygas šiai įmonei gyventojų lėšų sąskaita sukaupti nemažą kapitalą ir, sakyčiau, tapti viena iš dviejų liftų montavimo ir techninės priežiūros Vilniuje monopolininkių (kita – „Schindler liftas“). Tarp bendrovės „Elektros pavara“ užsakovų – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, ministerijos, bankai, užsienio ambasados, prekybos centrai, viešbučiai („Draugystė“, „Neringa“, „Narutis“, „Villon“ ir kt.). Viename politologo Murray Edelmano veikale skaitau: „Komunalinių paslaugų monopolizavimas ir monopoliams suteiktoji teisė didinti tarifus yra paslaugų valstybinis reguliavimas.“
„Elektros pavara“ mėnesio mokestį už lifto techninę priežiūrą, pavyzdžiui, 3 kambarių butui leidžia sau kaitalioti nuo 13,34 iki 17,07 Lt. Pasak Liftų įmonių asociacijos prezidento J. Guzavičiaus, mėnesio mokestis už lifto techninę priežiūrą turėtų būti nekintantis, o jeigu buvo atlikti papildomi remonto darbai, namo gyventojams apie tai turėtų būti pranešama.
Vilniaus miesto savivaldybės Ūkio ir energetikos skyriaus atstovas gali prieštarauti, kad jokio monopolizavimo nėra ir niekam ypatingos sąlygos nėra sukuriamos, tačiau, antra vertus, tarifų nustatymas dar ne viskas. Atitinkamos savivaldybės tarnybos turėtų pasidomėti, kaip vykdomos namų administratorių ir komunalines paslaugas teikiančių bendrovių sutartys, kaip jos yra sudaromos, ar nenukenčia piliečiai ir vadinamasis viešasis interesas.
Jau tapo lyg ir norma į gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto išlaidas įrašyti ir „išlaidas“ stogo dangos priežiūrai, nors prie jo 10 metų nė pirštas nebuvo prikištas. Šitaip ir su liftų technine priežiūra: pakeičiamas vienas kitas mygtukas, o mokestis kiekvienam butui padidinamas keliais litais. Atrodytų, kas čia baisaus, tačiau viską sudėjus, išeina nemažos sumelės. Devynių aukštų namo gyventojams lifto techninė priežiūra per metus kainuoja 4419,38 Lt. O jeigu Vilniaus Justiniškėse tokių namų yra 90, tai lifto techninė priežiūra per metus iš gyventojų pareikalauja beveik 400000(!) litų. Iš viso „Elektros pavara“ Vilniuje (Liftų įmonių asociacijos duomenimis) aptarnauja apie 1200 liftų. Taigi verslas išeina ne taip jau blogas.
Tariamo bendrojo intereso labui (savivaldybė, butų administratorius, paslaugas teikiančios įmonės ir gyventojai) piliečiai yra priversti veikti prieš savo pačių interesą – matyti skaidrų ir sąžiningą paskaičiavimą už teikiamas komunalines paslaugas. Dažniausiai jiems tenka susitaikyti su savivaldybės ir privačių įmonių diktuojama „realybe“, kurios esą negalima pakeisti.
Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Komunalinių paslaugų tarifus ir mokesčių surinkimo iš gyventojų tvarką būtina peržiūrėti. Gyventojai turi atsiskaityti tik už paslaugų teikėjų atliktus darbus, o ne vykdyti dažniausiai korupciniais ryšiais ir valdžios piktnaudžiavimu pagrįstą tarifinį lažą.
Kazimieras Šiaulys yra partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Kultūros komiteto pirmininkas.
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
